Tag: Atsakingas vartojimas

  • Serialo Klano žvaigždė Anna Powierza su tuo pačiu kombinezonu pasirodė 7 kartus: štai kodėl

    Lenkijos aktorė Anna Powierza, išgarsėjusi seriale Klano, sąmoningai laužo raudonojo kilimo taisykles. Ji ne kartą viešumoje pasirodė su tuo pačiu ryškiu rožiniu kombinezonu su leopardo raštu, o kaskart keitė tik šukuoseną ir aksesuarus. Tokį pasirinkimą aktorė sieja su atsakingu vartojimu ir nenoru pirkti drabužių vienam vakarui.

    Pasak Powierzos, spintos atnaujinimas prieš kiekvieną renginį jai atrodo kaip įprotis, kuris dažnai neturi realaus poreikio. Ji pabrėžia, kad drabužis nepraranda vertės vien dėl to, kad jau buvo vilkėtas, o stiliaus įvairovę galima kurti detalėmis. Tokia pozicija vis dažniau girdima ir mados industrijoje, kuri ieško būdų mažinti perteklinę gamybą.

    Vienas kombinezonas, septyni renginiai

    Powierzos pasirinktas kombinezonas, siejamas su Lenkijos prekės ženklu Risk, viešumoje pasirodė ne vieną kartą. Ji su juo lankėsi keliuose kino premjerų ir pramogų pasaulio renginiuose, o iš viso, kaip teigiama, su tuo pačiu deriniu buvo pastebėta net septynis kartus. Paskutinįsyk apie ją rašyta po pasirodymo 2026 metų vasarį kino premjeroje.

    Viename renginyje aktorę ištiko ir netikėta situacija, kai panašų, o kai kuriais pranešimais ir tokį patį drabužį vilkėjo ir kita žinoma vieša asmenybė. Vis dėlto Powierza tokios sutapimų baimės nesureikšmina, nes, anot jos, svarbiausia yra ne vienkartinis įvaizdis, o tai, kaip žmogus jaučiasi ir ką savo pasirinkimais komunikuoja.

    Kodėl ši tema vėl aktuali?

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tvarią madą, drabužių dėvėjimą ilgiau ir vadinamąjį kapsulinį garderobą. Mados ir tekstilės sektorius priskiriamas prie didesnį poveikį aplinkai darančių pramonės šakų, todėl drabužių naudojimas ilgiau laikomas vienu paprasčiausių būdų mažinti vartojimą. Viešų žmonių sprendimai kartoti aprangą šią idėją daro labiau matomą.

    Powierza akcentuoja, kad tvarumas jai nėra vien žodis. Ji yra sakiusi, jog nebijo pakartoti drabužio ir nemano, kad renginys įpareigoja pirkti ką nors naujo, jei spintoje jau yra tinkamas pasirinkimas. Toks požiūris vis dažniau vertinamas kaip brandus ir praktiškas, ypač augant pragyvenimo kainoms.

    Ne tik drabužiai: daiktams suteikia antrą gyvenimą

    Aktorė yra pasakojusi, kad stengiasi ilgiau naudoti ir kitus buities daiktus. Ji teigia mieganti su močiutės patalyne ir naudojanti mamos rankšluosčius, jei jie vis dar tarnauja ir yra geros būklės. Powierza tvirtina, kad naujų pirkinių poreikis dažnai atsiranda iš įpročio, o ne iš realios būtinybės.

    Jos pavyzdys rodo, kad pakartotinis naudojimas gali būti ne kompromisas, o sąmoningas sprendimas. Viešumoje toks požiūris veikia ir kaip priminimas, kad stilius neprivalo kainuoti vis naujų pirkinių, o atsakingas vartojimas gali prasidėti nuo paprasto klausimo: ar man to tikrai reikia.

  • Marijampolėje darželiai surengė Žaislų kelionę: tvarumas, mainai ir vaikų mados šou stadione

    Marijampolėje darželiai surengė Žaislų kelionę: tvarumas, mainai ir vaikų mados šou stadione

    Marijampolėje, Rygiškių Jono stadione, vyko miesto vaikų lopšelių-darželių bendruomenės šventė, subūrusi vaikus, tėvus ir pedagogus. Renginyje netrūko pasirodymų, edukacijų ir žaidimų, o visą popietę lydėjo aiški žinutė apie bendrystę ir atsakingą vartojimą.

    Šventė pavadinta Žaislų kelionė neatsitiktinai: pagrindiniu akcentu tapo tvarumas ir daiktų pakartotinis panaudojimas. Organizatoriai priminė, kad vaikų kasdienybėje žaislai greitai keičiami naujais, todėl mainai ir antras gyvenimas tampa paprastu būdu mažinti atliekas.

    Daugiausia dėmesio sulaukė iš antrų rankų atkeliavusių žaislų erdvė, kurioje vaikai galėjo išsirinkti patikusį žaislą ir parsinešti jį namo. Tokia iniciatyva, pasak renginio dalyvių, ne tik skatina dalintis, bet ir padeda vaikams natūraliai mokytis, kad daiktas gali būti vertingas ir tada, kai jis nėra visiškai naujas.

    Ne mažiau įspūdžių sukėlė tvarios mados šou, kuriame drabužius ir aksesuarus iš įvairių medžiagų kūrė vaikai kartu su tėvais. Kūrybinė užduotis tapo proga kalbėtis apie tai, kaip daiktai gimsta iš naujų ir jau panaudotų žaliavų, o fantazija dažnai svarbesnė už brangias pirkinių etiketes.

    Renginio programoje netrūko aktyvių veiklų: vaikai pramogavo ant batutų, dalyvavo rankdarbių edukacijose, sporto rungtyse, puošėsi piešiniais ant veidų ir vaišinosi saldumynais. Toks formatas leido į šventę įtraukti įvairaus amžiaus dalyvius ir derinti judėjimą su kūryba.

    Šventinę nuotaiką sustiprino mažųjų marijampoliečių pasirodymai: skambėjo dainos, buvo šokama, deklamuojami eilėraščiai. Renginio metu taip pat padėkota darželių darbuotojoms ir aktyviausiems tėvams, kurie prisidėjo prie bendruomeninių iniciatyvų.

    Šventėje lankėsi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai.

    „Džiugu matyti tiek daug laimingų vaikų, kūrybingų tėvų ir stiprią darželių bendruomenę. Linkiu, kad smalsumas, draugystė ir kūrybiškumas lydėtų vaikus kiekviename žingsnyje“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir praktine pamoka: per žaidimą vaikai mokosi dalintis, suprasti daiktų vertę ir pastebėti, kad tvarūs pasirinkimai prasideda nuo kasdienybės. Organizatoriai tikisi, kad Žaislų kelionė taps gražia tradicija, į kurią kasmet norės sugrįžti vis daugiau šeimų.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius

  • Atliekų kultūros egzaminas grįžta balandžio 30 dieną: kaip sudalyvauti ir ką verta pasikartoti

    Balandžio 30 dieną gyventojai vėl kviečiami dalyvauti Atliekų kultūros egzamine – nuotoliniame žinių teste apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Iniciatyva kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir tampa proga greitai pasitikrinti kasdien praverčiančias žinias.

    Organizatorių teigimu, pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 17 000 žmonių, o aktyviausiai įsitraukė švietimo bendruomenė. Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad Europoje vis griežtėja atliekų tvarkymo reikalavimai, o savivaldybėms keliami aukštesni perdirbimo tikslai.

    Egzaminas vyks internetu nuo 9.00 iki 20.00 valandos, o jam skiriamos 45 minutės. Dalyviai testą galės atlikti jiems patogiu metu, prisijungę prie egzamino platformos ir pasirinkę savo amžiaus grupę.

    Klausimai apima ne tik rūšiavimo taisykles, bet ir atliekų mažinimą, pakartotinį panaudojimą bei perdirbimą. Praktiniuose pavyzdžiuose dažnai pasitaiko situacijos, kurios kelia abejonių kasdienybėje, pavyzdžiui, kaip elgtis su picos dėže, sudužusiu veidrodžiu ar skirtingų rūšių plastiku.

    Užduotys pritaikytos trims grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų testą sudaro 15 klausimų, vyresniųjų – 20, o rezultatai įvertinami diplomais pagal surinktų teisingų atsakymų skaičių.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius bei įmonių komandas, nes tvarkant atliekas daug lemia nuoseklūs įpročiai namuose ir darbovietėse. Geriausiai pasirodę dalyviai tradiciškai apdovanojami prizais, o pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve.