Tag: Atsarginės dalys

  • Inter Cars vadovas apie kiniškus automobilius Europoje: vilioja kaina, bet kyla serviso ir vertės rizika

    Kiniškų automobilių banga Europoje

    Kiniškų markių įsitvirtinimas Europoje pastaraisiais metais akivaizdžiai įsibėgėjo: jų dalis naujų automobilių pardavimuose kai kuriais mėnesiais pasiekė rekordus. Pirkėjus dažniausiai vilioja konkurencinga kaina, gausi įranga ir greitai atnaujinamos technologijos, ypač elektriniuose modeliuose.

    Vis dėlto sparčiai auganti pasiūla kelia ir daugiau klausimų, kuriuos pirkėjai anksčiau spręsdavo rečiau: kiek ilgai konkretus prekės ženklas išliks rinkoje, kaip greitai bus sukurta serviso infrastruktūra ir ar neteks laukti dalių mėnesiais. Būtent šios temos vis dažniau tampa svarbesnės už patį pradinį kainos pranašumą.

    Inter Cars vadovo perspėjimas

    „Inter Cars“ vadovas Maciejus Oleksowiczius, kurio vadovaujama bendrovė specializuojasi automobilių atsarginių dalių prekyboje, vertindamas kiniškų automobilių perspektyvas pabrėžė rizikos elementą. Jo teigimu, jei automobilis perkamas keliems metams kasdieniam naudojimui, sprendimas gali būti mažiau nuspėjamas nei renkantis seniai Europoje įsitvirtinusius gamintojus.

    „Kaip vairuotojas, perkantis automobilį keliems metams, jaučiu, kad tai būtų gana rizikingas sprendimas“, – sakė Maciejus Oleksowiczius.

    Anot jo, viena didžiausių grėsmių pirkėjui yra ne vien dabartinė automobilio kokybė, bet ir tai, kas bus po kelerių metų: ar veiks atstovų tinklas, ar bus užtikrintos garantinės procedūros, ar dalys bus prieinamos greitai ir už prognozuojamą kainą. Tai tiesiogiai siejasi ir su likutine verte, kuri ypač svarbi keičiant automobilį ar jį parduodant.

    Greitas tobulėjimas, bet nelygios stiprybės

    Vadovo vertinimu, kinų gamintojai išsiskiria itin greitu produkto vystymu: patobulinimai ir atnaujinimai į rinką ateina dažnai, kartais kas kelis mėnesius. Tokį tempą tradiciniams Europos gamintojams pasivyti sudėtinga, nes jų kūrimo ir patvirtinimo ciklai paprastai ilgesni.

    „Kinų gamintojai mechaniką dažnai palieka antrame plane, o daugiau dėmesio skiria dizainui, salonui ir infotainment sistemoms“, – sakė Maciejus Oleksowiczius.

    Jis taip pat akcentavo, kad techninės konstrukcijos sprendimai ne visuomet atrodo tokie solidūs kaip įprastų Europos gamintojų: kai kurios detalės gali būti pagamintos paprasčiau, o tai ilgainiui gali reikšti didesnį nusidėvėjimą. Tokie vertinimai svarbūs tiems, kurie automobilį planuoja eksploatuoti ilgai ir tikisi stabilios remonto ekosistemos.

    Kas svarbiausia pirkėjui artimiausiais metais

    Ekspertai rinkoje dažniausiai išskiria kelis praktinius kriterijus, kurie taps lemiami renkantis naujas, dar tik įsitvirtinančias markes. Pirmiausia tai serviso tinklo plėtra, atsarginių dalių sandėliavimas Europoje ir aiški garantinių įsipareigojimų schema, kuri veiktų ne tik teoriškai, bet ir kasdienėje praktikoje.

    Ne mažiau svarbi ir prekės ženklo stabilumo tema: jei dalis gamintojų iš tiesų pasitrauktų, tai gali smarkiai paveikti naudotų automobilių rinką, draudimo bei remonto kaštus. Maciejus Oleksowiczius prognozavo, kad per 10–15 metų kinų gamintojai galėtų pasiekti apie 30 proc. Europos rinkos, tačiau pabrėžė, kad dinamika išlieka sunkiai nuspėjama.

  • Planuoji pirkti automobilį? Štai ką „Volkswagen Group Polska“ garantuoja dar ilgus metus

    Planuoji pirkti automobilį? Štai ką „Volkswagen Group Polska“ garantuoja dar ilgus metus

    Materiał promocyjny

  • Kinų automobiliai vilioja kaina, bet yra viena rizika: kas bus, jei markė dings iš rinkos?

    Kinų automobiliai vilioja kaina, bet yra viena rizika: kas bus, jei markė dings iš rinkos?

    Kinijos automobilių gamintojai Europoje ir Lietuvoje vis dažniau konkuruoja agresyviomis kainomis bei gausia įranga, tačiau pirkėjams kyla praktiškas klausimas: kas nutiks, jei markė pasitrauks iš rinkos. Toks scenarijus nėra teorinis, nes naujų žaidėjų daugėja greičiau, nei spėja susiformuoti tvari pardavimų ir aptarnavimo infrastruktūra.

    Pastaraisiais metais Kinijos gamintojai itin sparčiai plečia modelių gamą ir beveik nuolat atnaujina pasiūlą. Kai konkurencija tokia intensyvi, daliai mažesnių ar silpnesnių prekės ženklų gali pritrūkti finansinio atsparumo, o tai reiškia restruktūrizavimą, veiklos siaurinimą užsienyje arba traukimąsi iš mažesnių rinkų.

    Jei dingtų importuotojas

    Dažniausias ir pirkėjams realiausias scenarijus yra vietinio importuotojo pasitraukimas. Automobilis niekur nedingsta, tačiau problemos dažniausiai persikelia į garantijos vykdymą, atsarginių dalių tiekimą, remonto terminus ir programinės įrangos atnaujinimus.

    Net ir turint galiojančią garantiją, praktikoje svarbiausia tampa tai, ar liks veikiantis serviso tinklas ir kas prisiims įsipareigojimus. Jei atsiranda naujas platintojas arba aptarnavimą perima didesnė partnerių grupė, situacija dažnai suvaldoma, tačiau mažos apimties atvejais remontas gali užtrukti ir brangti.

    Perėmimas ar likvidavimas

    Jei markę perka didesnė automobilių grupė, vairuotojams tai paprastai yra palankesnė baigtis. Naujas savininkas gali perimti techninę dokumentaciją, atsarginių dalių tiekimo grandinę ir bent dalį klientų aptarnavimo įsipareigojimų.

    Sunkiausia situacija susiklosto tada, kai prekės ženklas likviduojamas be aiškaus teisių ir atsakomybės perėmėjo. Tuomet ypač nukenčia nišiniai modeliai, kurių Europoje parduota nedaug, nes mažas automobilių parkas mažina motyvaciją kaupti detalių atsargas ir palaikyti specializuotą servisą.

    Kaip įsivertinti riziką prieš perkant?

    Didžiausia rizika paprastai siejama su mažai žinomais prekių ženklais, kurie rinkoje dar tik kuria servisų ir dalių logistiką. Vien kaina neturėtų būti pagrindinis argumentas, nes ilgalaikė eksploatacija priklauso nuo to, kas realiai stovi už pardavimo sutarties ir kaip greitai galima gauti dalis.

    Prieš pirkdami vairuotojai turėtų įvertinti, kas yra oficialus importuotojas, kiek yra autorizuotų servisų, kokios yra atsarginių dalių pristatymo praktikos ir ar modelis turi aiškią programinės įrangos atnaujinimų politiką. Taip pat verta pasidomėti, ar markė priklauso didesnei grupei, nes tai dažnai reiškia didesnę tikimybę, kad aptarnavimas tęsis ir pasikeitus strategijai.

  • Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miunchene įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „ClearOps“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 8,6 mln. eurų. Įmonė kuria DI pagrįstą po pardavimo paslaugų platformą pramonės įrangos gamintojams, siekdama sujungti gamintojus, atstovus, servisus ir pačius įrenginius į vieną koordinuojamą sistemą.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hitachi Ventures“, taip pat dalyvavo „Schoeller Group“ ir „Barkawi Group“. Bendrovė nurodo, kad tai pirmasis jos institucinis kapitalo pritraukimas, o lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą, pardavimų vystymą ir DI sprendimų tobulinimą.

    Kur slypi problema po pardavimo grandinėje?

    Po pardavimo paslaugos pramonėje apima atsarginių dalių planavimą, remonto darbų organizavimą, techninės priežiūros grafikų valdymą ir tiekimo grandinę. „ClearOps“ akcentuoja, kad ši sritis dažnai remiasi išskaidytomis sistemomis ir rankiniais procesais, dėl kurių dalys nepasiekia serviso laiku, o prastovos klientams kainuoja brangiai.

    Bendrovė platformą pristato kaip DI operacinę sistemą po pardavimo procesams, kuri nereikalauja iš karto keisti visos esamos IT infrastruktūros. Idėja paprasta: surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių, suderinti atsarginių dalių paklausą su realiomis remonto užduotimis ir padėti sprendimus vykdyti greičiau.

    „Pramonės serviso tinklai patiria vis didesnį spaudimą: technika tampa labiau sujungta, o lūkesčiai dėl nepertraukiamo veikimo auga. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tinkamos dalys ir paslaugos būtų paruoštos dar prieš atsirandant prastovai“, – sakė „ClearOps“ vadovas Williamas Barkawi.

    Kokį efektą žada „ClearOps“?

    „ClearOps“ teigia dirbanti su tokiais pramonės gamintojais kaip AGCO, Terex, Jungheinrich ir Lippert. Pasak įmonės, klientų tinkluose platforma padėjo padidinti atsarginių dalių prieinamumą iki 40 proc., dalies pardavimus auginti 5–15 proc. ir kai kuriais atvejais sutrumpinti remonto laiką iki dviejų dienų.

    Tokie skaičiai rodo, kad didžiausia vertė kuriama ne vien prognozuojant gedimus, bet ir suvaldant vykdymą: kur yra dalis, kas ją užsakė, kada ji atvyks, kuris servisas gali atlikti darbą, ir kaip viską suderinti tarp skirtingų partnerių.

    Ką įmonė darys su naujomis investicijomis?

    Gavusi kapitalo, bendrovė planuoja stiprinti komercines komandas ir partnerystes su gamintojų bei servisų ekosistema, kad sprendimas greičiau pasiektų didesnius tarptautinius tinklus. Taip pat žadama plėsti DI funkcijas, kurios ne tik prognozuoja poreikį, bet ir automatizuoja kritinius atsarginių dalių bei serviso darbo srautus.

    „ClearOps“ būstinė yra Miunchene, o papildomos veiklos kryptys vystomos Lisabonoje, Atlantoje ir San Chosė. Bendrovė nurodo turinti apie 60 darbuotojų, o šis finansavimo etapas turėtų padėti spartinti plėtrą ir produktų vystymą globaliu mastu.

  • Arizonos aviacijos „kapinėse“ – apie 4 000 nurašytų lėktuvų: kodėl jie vis dar saugomi

    JAV Arizonoje, Deivis–Monthano oro pajėgų bazėje prie Tuksono, veikia didžiausias pasaulyje karinės aviacijos sandėliavimo kompleksas, dažnai vadinamas lėktuvų kapinėmis. Čia vienoje vietoje laikomi tūkstančiai nurašytų orlaivių, o dalis jų – dar iš Antrojo pasaulinio karo, Korėjos karo, Vietnamo karo ir Šaltojo karo laikotarpio.

    Už sandėliavimą, konservavimą ir atnaujinimą atsakingas 309-asis aviacijos ir kosmoso technikos priežiūros bei regeneracijos padalinys (AMARG). Tai nėra tik „metalo aikštelė“: bazėje dirbama su inventorizacija, mazgų patikra, apsauga nuo korozijos, išrinkimu detalėms ir, prireikus, dalies technikos sugrąžinimu į naudojimą.

    Arizonos klimatas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl orlaiviai laikomi būtent čia. Sausas oras ir nedidelė drėgmė lėtina koroziją, o kietas dykumos gruntas palengvina didelių stovėjimo aikštelių eksploatavimą ir mažina ilgalaikės infrastruktūros poreikį.

    Sandėliuojami lėktuvai paprastai „užkonservuojami“: užsandarinami jautrūs mazgai, apsaugomos angos, o korpusai dengiami apsauginėmis medžiagomis. Tai leidžia techniką laikyti metų metus taip, kad ji išliktų tinkama dalims arba potencialiam atnaujinimui.

    Šio komplekso veikla glaudžiai susijusi su JAV gynybos logistika. Dalis nurašytų orlaivių išardomi, o tinkamos dalys panaudojamos veikiančiam parkui prižiūrėti, kai naujų komponentų gamyba yra brangi, užtrunka arba tiekimo grandinėse trūksta pajėgumų.

    JAV oro pajėgos viešai nurodo, kad „kapinių“ principu veikiančios regeneracijos ir atsarginių dalių programos leidžia sutaupyti reikšmingas sumas kasmet, nes mažėja poreikis užsakinėti naujus mazgus. Kartu tai padeda prailginti senesnių, bet vis dar naudojamų platformų eksploatacijos laiką.

    Didelė dalis lėktuvų galiausiai tampa atsarginių dalių šaltiniu arba yra utilizuojami, laikantis gynybos sektoriui taikomų saugumo ir kontrolės reikalavimų. Kita dalis perduodama muziejams ar edukacinėms ekspozicijoms, ypač jei tai istoriškai reikšmingi modeliai.

    Tačiau ne visi bazėje stovintys orlaiviai yra „galutinėje stotelėje“. Dalis laikomi taip, kad prireikus galėtų būti atnaujinti, modernizuoti ar pritaikyti specifinėms užduotims, pavyzdžiui, bandymams, mokymams ar specializuotoms programoms.

    Pastaraisiais metais gynybos planuotojai daug kalba apie atsargų tvarumą, remonto pajėgumus ir tiekimo grandinių atsparumą. Dideli sandėliavimo ir regeneracijos centrai, tokie kaip AMARG, tampa svarbūs ne tik kaip istorijos archyvas, bet ir kaip praktinis rezervas, leidžiantis greičiau reaguoti į poreikius.

    Be to, spartėjant aviacijos modernizacijai, auga ir nurašomos technikos srautai: nauji modeliai keičia senus, o senieji dar kurį laiką gali „dirbti“ detalėmis, mokymams ar kaip išsaugota techninė bazė ateities sprendimams.

  • Sąskaita autoservise šokiruoja? Štai kodėl net „pigi“ taisykla šiandien kainuoja brangiai

    Sąskaita autoservise šokiruoja? Štai kodėl net „pigi“ taisykla šiandien kainuoja brangiai

    Vairuotojams pažįstama situacija: atvykstate su, rodos, aiškiu gedimu, o galutinė sąskaita pasirodo gerokai didesnė, nei tikėtasi. Iš pirmo žvilgsnio gali kilti įtarimų, kad servisas dirbtinai išpučia kainą, tačiau dažnai priežastys yra kur kas proziškesnės.

    Per pastarąjį dešimtmetį automobiliai kardinaliai pasikeitė: net baziniuose modeliuose gausu jutiklių, valdymo blokų ir tarpusavyje susietų sistemų. Dėl to meistro darbas vis rečiau apsiriboja vien detalės pakeitimu, o vis dažniau tampa ilga diagnostikos procedūra, kuri ir sudaro reikšmingą sąskaitos dalį.

    Diagnostika kainuoja ne mažiau nei detalės

    Šiuolaikiniuose automobiliuose gedimą gali „imituoti“ kelios skirtingos priežastys: nuo nusilpusios baterijos ar oksiduotų kontaktų iki programinės įrangos klaidų. Todėl profesionalus servisas skiria laiką patikroms, matavimams, bandymams kelyje ir duomenų nuskaitymui diagnostine įranga.

    Šiai veiklai reikia ne tik patirties, bet ir brangios įrangos bei licencijuotos programinės įrangos, kuri reguliariai atnaujinama. Kai kuriais atvejais, ypač naujesniuose modeliuose, prireikia ir gamintojo procedūrų, o po remonto gali būti būtina atlikti adaptacijas ar kalibracijas, kad sistemos veiktų tiksliai.

    Kodėl pigi detalė dažnai tampa brangia

    Kita didelė kainų skirtumų priežastis yra detalių pasirinkimas. Rinkoje egzistuoja originalios gamintojo specifikaciją atitinkančios dalys ir daugybė alternatyvų, kurių kaina gali skirtis kartais.

    Tačiau pigiausias variantas ne visada reiškia sutaupymą. Trumpesnis tarnavimo laikas, prastesnis suderinamumas ar net netikslūs matmenys gali baigtis pakartotiniu remontu, o tai reiškia antrą kartą mokamą darbą ir naują vizitą į servisą.

    Prieiga prie mazgų tampa vis sudėtingesnė

    Net ir, atrodytų, paprasti darbai šiandien neretai užtrunka ilgiau dėl konstrukcijos sprendimų. Mazgai, kurie anksčiau buvo lengvai pasiekiami, dabar gali būti paslėpti po apsaugomis, plastiko elementais, laidų pynėmis ar kitais agregatais.

    Dėl to remontas dažnai prasideda nuo išardymo, kad meistras apskritai pasiektų gedimo vietą. Laikas čia virsta pinigais, nes realiai apmokama ne tik „pakeista detalė“, bet ir valandos, sugaištos demontuojant ir surenkant tai, ką gamintojas sudėjo kuo kompaktiškiau.

    Dar vienas dažnas scenarijus: atvykstate dėl vieno simptomo, tačiau patikros metu paaiškėja ir kiti susiję defektai. Servisas tuomet turi pasirinkti, ar taisyti tik vieną problemą, rizikuojant, kad gedimas greitai pasikartos, ar siūlyti pilnesnį sprendimą, kuris kainuoja daugiau, bet ilgainiui sumažina riziką sugrįžti.

    Galiausiai, nemažai priklauso ir nuo paties serviso. Mažesniuose miestuose dirbantys nepriklausomi meistrai kartais gali pasiūlyti konkurencingesnius įkainius dėl mažesnių išlaikymo kaštų, tačiau bet kokiu atveju profesionalus aptarnavimas turėtų reikšti aiškią sąmatą, atskirtas detalių ir darbo kainas bei suprantamą paaiškinimą, už ką mokate.