Tag: Atsinaujinančios dujos

  • „Enea“ ir KGS planuoja biometano gamybą iš cukrinių atliekų: iki 60 MW ir 1,2 TWh per metus

    Energetikos grupė „Enea“ ir valstybinė maisto pramonės grupė KGS pasirašė bendradarbiavimo planą, kuriuo siekiama plėtoti biometano projektus prie cukraus gamyklų. Partneriai numato įvertinti kelias vietas, kuriose būtų galima statyti biometano gamybos įrenginius, o startuoti ketinama nuo didžiausią potencialą turinčių objektų.

    Pagal paskelbtas gaires planuojama rengti galimybių studijas šešioms lokacijoms prie septynių KGS valdomų cukraus gamyklų. Bendras ambicingesnio scenarijaus tikslas siejamas su maždaug 60 MW įrengtąja galia, o pirmenybė teikiama dviem pirmiesiems projektams.

    „Pasirašytas bendradarbiavimo planas nustato veiksmų kryptis ir galimybių studijų rengimą numatytose vietose“, – teigiama šalių komunikacijoje.

    Projekto esmė paprasta: cukraus pramonėje ir žemės ūkyje susidarančios organinės atliekos ir šalutiniai produktai gali tapti žaliava biometanui. Tarp tokių žaliavų dažniausiai minimos cukrinių runkelių išspaudos, kitos organinės likučios, taip pat mėšlas ar maisto pramonės atliekos, kurios tinka biodujų gamybai.

    Iš organinių žaliavų anaerobinio pūdymo būdu pagaminamos biodujos, o jas išvalius iki reikiamų parametrų gaunamas biometanas. Toks kuras savo savybėmis artimas gamtinėms dujoms, todėl gali būti naudojamas šilumai ir elektrai gaminti, pramonėje, o tam tikrais atvejais ir transporto sektoriuje.

    Partneriai skaičiuoja, kad šeši planuojami objektai teoriškai galėtų pasiekti iki 1,2 TWh metinę biometano gamybą. Pirmųjų dviejų projektų apimtys siejamos su maždaug 18,2 mln. kubinių metrų biometano per metus, kas atitiktų apie 200 GWh energijos.

    Praktikoje biometano projektų ekonomika dažnai priklauso nuo dviejų veiksnių: stabilaus žaliavos srauto ir aiškios realizacijos grandinės. Cukraus gamyklos turi pranašumą, nes sezoniškai ir dideliais kiekiais generuoja organinių šalutinių produktų, o pati gamyba reikalauja daug energijos, todėl dalį biometano galima sunaudoti vietoje.

    Kartu tokie projektai atliepia platesnes Europos energetikos kryptis: atsinaujinančių dujų plėtrą, atliekų panaudojimą ir priklausomybės nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių mažinimą. Biometanas dažnai įvardijamas kaip vienas realiausių būdų dekarbonizuoti tuos sektorius, kuriuos elektrifikuoti sunkiau, pavyzdžiui, dalį pramonės procesų.

    Dar vienas svarbus aspektas yra likutinio produkto pofermento panaudojimas. Po biodujų gamybos liekanti masė gali būti naudojama kaip organinė trąša, todėl projektas tampa aktualus ne tik energetikai, bet ir žemės ūkiui, ypač regionuose, kur žaliavos gaunamos iš vietinių ūkių.

    Nors paskelbtas dokumentas yra bendradarbiavimo planas, o ne galutinis investicinis sprendimas, jis rodo augantį didžiųjų energetikos įmonių susidomėjimą atsinaujinančiomis dujomis. Jei galimybių studijos patvirtintų ekonominį pagrįstumą, biometano gamyba prie cukraus gamyklų galėtų tapti vienu iš sparčiau įgyvendinamų pramoninės transformacijos scenarijų.

  • „MOL“ Vengrijoje paleido pirmą biometano gamyklą: į dujų tinklą tieks atsinaujinančias dujas

    Vengrijos energetikos grupė „MOL“ pranešė Vengrijoje, Šarvašo mieste, pradėjusi eksploatuoti pirmąją savo biometano gamybos įrenginį. Projektas laikomas svarbiu žingsniu plečiant bendrovės atsinaujinančios energijos kryptį ir mažinant priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų.

    Įrenginys biometaną gamina iš biogazo, kurį reikia išvalyti iki tokios sudėties, kad dujas būtų galima tiekti į nacionalinį gamtinių dujų tinklą. Bendrovės teigimu, taip kasmet planuojama pakeisti daugiau kaip 7 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų atsinaujinančios kilmės dujomis.

    Kaip veikia biometano gamyba

    Biometanas paprastai gaunamas iš organinių atliekų pagaminto biogazo, iš jo pašalinant priemaišas, įskaitant anglies dioksidą. Po tokio išvalymo dujos tampa artimos įprastoms gamtinėms dujoms, todėl jas galima naudoti tam pačiam tikslui: šildymui, pramonei ar transportui, taip pat tiekti į dujotiekį.

    Tokie projektai Europoje vertinami kaip viena iš priemonių greičiau didinti vietinę atsinaujinančių dujų pasiūlą. Biometanas leidžia panaudoti žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas, o pati gamyba dažnai vystoma šalia regioninių atliekų srautų, kad logistika būtų kuo efektyvesnė.

    „MOL“: strateginis etapas

    Naujai paleista gamykla Šarvaše yra pirmoji „MOL“ biometano gamybos vieta ir trečias tokio tipo objektas Vengrijoje. Technologinį sprendimą projektui, kaip nurodoma, tiekė Italijos įmonė „Gruppo AB“.

    „Biometano gamyklos paleidimas Šarvaše yra strateginis etapas „MOL“ grupei. Šia pirmąja tokio tipo įranga stipriname energetinį saugumą, plečiame tvarių produktų portfelį ir žengiame dar vieną konkretų žingsnį įgyvendindami „Shape Tomorrow“ strategiją“, – sakė „MOL“ strategijos vadovas dr. György Bacsa.

    Atliekos iš mėsos pramonės ir ūkių

    „MOL“ nurodo, kad biogazo bazė Šarvaše buvo įsigyta 2023 metais. Iki šiol joje per metus buvo pagaminama apie 11–12 mln. kubinių metrų biogazo, kuris daugiausia naudotas kogeneracijai, gaminant elektrą ir šilumą.

    Pasak bendrovės, objektas kasmet perdirba daugiau kaip 40 000 tonų regioninės mėsos pramonės atliekų ir dar apie 53 000 tonų įvairių likučių, įskaitant srutas iš aplinkinių ūkių ir perdirbimo įmonių. Papildomai nurodoma, kad žaliavai naudojama ir apie 18 000 tonų žemės ūkio substratų.

    Įrengus biometano gamybą, biogazo panaudojimo galimybės išsiplėtė: vietoje vien elektros ir šilumos gamybos dalis energijos nuo šiol gali būti paverčiama į tinklui tinkamas dujas. Tai suteikia daugiau lankstumo, kai svarbu subalansuoti energijos poreikį, kainas ir infrastruktūros galimybes.

  • Lietuvos biometano rekordas balandį: į tinklą patiekta 41 GWh, gamyba per metus patrigubėjo

    Lietuvos biometano rekordas balandį: į tinklą patiekta 41 GWh, gamyba per metus patrigubėjo

    Lietuvoje biometano gamyba balandį pasiekė rekordą: į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta beveik 41 gigavatvalandė atsinaujinančių dujų. Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ skelbia, kad tai yra maždaug tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į tinklą buvo patiekta apie 15 gigavatvalandžių.

    Toks šuolis rodo, kad biometanas iš nišinės technologijos sparčiai virsta realia energetikos grandinės dalimi, kuri gali mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų. „Amber Grid“ pateikiamu palyginimu, vien balandį pagaminto biometano kiekio užtektų iki 100 000 namų ūkių metiniams maisto gaminimo poreikiams.

    Kas stumia augimą į priekį

    Rinkos augimą pirmiausia lemia didėjančios gamybos galios ir gerėjanti infrastruktūra, leidžianti biometaną patiekti į tinklą skirtingais būdais. Nuo metų pradžios vystytojas „Green Genius“ pradėjo eksploatuoti šešis nuotolinius objektus ir vieną tiesioginio tiekimo gamyklą, taip papildomai pridėdamas beveik 22 megavatų gamybos pajėgumų.

    Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 biometano gamyklų, kurių bendra galia siekia 76 megavatus. Penkios jų yra tiesiogiai prijungtos prie „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemos, aštuonios biometaną į tinklą tiekia per įpurškimo taškus atgabenant jį autocisternomis, o viena gamykla yra prijungta prie skirstymo tinklo.

    Kokia biometano vieta dujų balanse

    „Amber Grid“ vertinimu, biometanas šiuo metu sudaro apie 2 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo. Vis dėlto ambicijos kur kas didesnės: investicijos į žemės ūkio ir maisto atliekų perdirbimą orientuojamos į tai, kad iki 2030 metų biometano dalis galėtų priartėti prie 10 proc.

    Energetikos požiūriu tai svarbu ne tik dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, bet ir dėl sistemos lankstumo: biometanas gali būti naudojamas ten, kur elektrifikacija juda lėčiau, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ar sunkiajame transporte. Kuo daugiau vietinės kilmės dujų patenka į tinklą, tuo didesnė kainų ir tiekimo rizikų amortizacija, ypač regiono geopolitinių įtampų fone.

    Eksportui svarbios kilmės garantijos

    Augant gamybai, vis svarbesnė tampa prekyba ir patikimumą užtikrinantys mechanizmai, ypač kilmės garantijos. „Amber Grid“ pabrėžia, kad Lietuvos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registras, kurį administruoja įmonė, integruotas į europines platformas, o tai gamintojams atveria daugiau galimybių parduoti biometaną užsienio rinkose.

    „Matome sparčiai augančius biometano gamybos pajėgumus Lietuvoje, plečiamą infrastruktūrą ir aktyvų šalies dalyvavimą Europos žaliosios energijos rinkoje“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, integracija su europiniais registrais leidžia gamintojams efektyviau eksportuoti biometaną ir stiprina sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį skaidrumą pirkėjams, lengvesnį kilmės įrodymą ir paprastesnę prekybą atsinaujinančiomis dujomis tarp valstybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad tolesnė tinklo plėtra, daugiau įpurškimo sprendimų ir stabilios investicijų sąlygos leis rekordinius mėnesius paversti nauja norma. Kartu tai didina spaudimą spartinti atliekų surinkimo ir perdirbimo grandines, nes būtent žaliavų prieinamumas ilgainiui tampa vienu svarbiausių biometano augimo ribojimų.

  • Čekija startuoja su iki 3,7 mlrd. eurų biometano parama: aukcionai keis dujų rinką

    Čekijos pramonės ir prekybos ministerija kartu su Energetikos reguliavimo tarnyba ERÚ pradėjo didelę biometano rėmimo schemą, kurią sudaro iki 3,7 mlrd. eurų siekiantis finansavimas. Priemonei žalią šviesą uždegė Europos Komisija, o pirmasis veiklos paramos aukcionas startavo 2026 metų gegužės 12 dieną.

    Programa skirta sparčiau integruoti tvarias atsinaujinančias dujas į šalies dujų tinklą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Čekijos institucijos pabrėžia, kad biometanas gali prisidėti prie šilumos ir transporto sektorių dekarbonizacijos, o kartu suteikti lankstumo dujų infrastruktūrai.

    Kaip veiks parama?

    Pagal naują modelį parama bus nustatoma konkurenciniu būdu, per aukcionus, kurie turėtų sumažinti riziką permokėti ir skatinti efektyviausius projektus. Kartu numatytas aiškesnis atsekamumas: sertifikavimo ir apskaitos sistema turėtų padėti patikimai įrodyti, kad dujos pagamintos iš tvarių žaliavų ir atitinka reikalavimus.

    Praktiškai tai reiškia, kad biometano gamintojai varžysis dėl paramos dydžio, o valstybė tikisi gauti rinkai artimesnę kainą ir greitesnį pajėgumų augimą. Tokia schema atitinka Europos Sąjungos kryptį remti atsinaujinančias dujas, bet kartu riboti paramos iškraipymus rinkoje.

    Kokia situacija Čekijoje dabar?

    Šiuo metu šalyje veikia 13 biometano gamybos stočių: 11 yra susijusios su žemės ūkiu ar atliekų tvarkymu, dar dvi priklauso nuotekų valykloms. Bendri įrengti pajėgumai siekia apie 28 mln. kubinių metrų per metus, o 2025 metais pagaminta apie 17 mln. kubinių metrų.

    Dauguma šių gamintojų biometaną tiekia į dujų tinklą, tačiau dalis pajėgumų veikia ne tinkle. Nepaisant to, 2023–2025 metais valstybės veiklos paramos schema realiai pasinaudojo tik trys aktyvios biometano stotys, todėl naujasis aukcionų modelis turėtų tapti lūžio tašku sektoriui.

    Energetinis saugumas ir žaliavos

    Čekijos vyriausybė biometaną pristato ne tik kaip klimato politikos, bet ir energetinio saugumo priemonę, paremtą vietine žaliavų baze. Šaliai tai aktualu dėl geopolitinių rizikų ir tiekimo neapibrėžtumo, kurie pastaraisiais metais tapo svarbiausiu energetikos politikos veiksniu visoje Europoje.

    „Biometanas yra strateginė galimybė Čekijai, leidžianti efektyviai panaudoti vietinę žaliavų bazę“, – sakė Čekijos pirmasis vicepremjeras ir pramonės bei prekybos ministras Karel Havlíček.

    „Dabartinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose rodo, kaip svarbu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo. Biometanas yra vienas iš būdų didinti Čekijos energetinį savarankiškumą ir atsparumą išoriniams sukrėtimams“, – pridūrė jis.