Lietuvoje biometano gamyba balandį pasiekė rekordą: į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta beveik 41 gigavatvalandė atsinaujinančių dujų. Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ skelbia, kad tai yra maždaug tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į tinklą buvo patiekta apie 15 gigavatvalandžių.
Toks šuolis rodo, kad biometanas iš nišinės technologijos sparčiai virsta realia energetikos grandinės dalimi, kuri gali mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų. „Amber Grid“ pateikiamu palyginimu, vien balandį pagaminto biometano kiekio užtektų iki 100 000 namų ūkių metiniams maisto gaminimo poreikiams.
Kas stumia augimą į priekį
Rinkos augimą pirmiausia lemia didėjančios gamybos galios ir gerėjanti infrastruktūra, leidžianti biometaną patiekti į tinklą skirtingais būdais. Nuo metų pradžios vystytojas „Green Genius“ pradėjo eksploatuoti šešis nuotolinius objektus ir vieną tiesioginio tiekimo gamyklą, taip papildomai pridėdamas beveik 22 megavatų gamybos pajėgumų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 biometano gamyklų, kurių bendra galia siekia 76 megavatus. Penkios jų yra tiesiogiai prijungtos prie „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemos, aštuonios biometaną į tinklą tiekia per įpurškimo taškus atgabenant jį autocisternomis, o viena gamykla yra prijungta prie skirstymo tinklo.
Kokia biometano vieta dujų balanse
„Amber Grid“ vertinimu, biometanas šiuo metu sudaro apie 2 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo. Vis dėlto ambicijos kur kas didesnės: investicijos į žemės ūkio ir maisto atliekų perdirbimą orientuojamos į tai, kad iki 2030 metų biometano dalis galėtų priartėti prie 10 proc.
Energetikos požiūriu tai svarbu ne tik dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, bet ir dėl sistemos lankstumo: biometanas gali būti naudojamas ten, kur elektrifikacija juda lėčiau, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ar sunkiajame transporte. Kuo daugiau vietinės kilmės dujų patenka į tinklą, tuo didesnė kainų ir tiekimo rizikų amortizacija, ypač regiono geopolitinių įtampų fone.
Eksportui svarbios kilmės garantijos
Augant gamybai, vis svarbesnė tampa prekyba ir patikimumą užtikrinantys mechanizmai, ypač kilmės garantijos. „Amber Grid“ pabrėžia, kad Lietuvos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registras, kurį administruoja įmonė, integruotas į europines platformas, o tai gamintojams atveria daugiau galimybių parduoti biometaną užsienio rinkose.
„Matome sparčiai augančius biometano gamybos pajėgumus Lietuvoje, plečiamą infrastruktūrą ir aktyvų šalies dalyvavimą Europos žaliosios energijos rinkoje“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Jo teigimu, integracija su europiniais registrais leidžia gamintojams efektyviau eksportuoti biometaną ir stiprina sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį skaidrumą pirkėjams, lengvesnį kilmės įrodymą ir paprastesnę prekybą atsinaujinančiomis dujomis tarp valstybių.
Rinkos dalyviai tikisi, kad tolesnė tinklo plėtra, daugiau įpurškimo sprendimų ir stabilios investicijų sąlygos leis rekordinius mėnesius paversti nauja norma. Kartu tai didina spaudimą spartinti atliekų surinkimo ir perdirbimo grandines, nes būtent žaliavų prieinamumas ilgainiui tampa vienu svarbiausių biometano augimo ribojimų.