CP v2

Tag: Atskirties zona

  • Prie Černobylio vėl įsiplieskė dideli gaisrai: Ukraina nurodo priežastį, radiacija nekyla

    Černobylio radiacinės ir ekologinės biosferos rezervato teritorijoje vėl fiksuojami stambūs miškų gaisrai. Ukrainos Valstybinė agentūra, atsakinga už Černobylio atskirties zonos valdymą, skelbia, kad nauji ugnies židiniai kilo po to, kai į teritoriją nukrito numuštų rusiškų dronų nuolaužos.

    Anot agentūros, dar visai neseniai ugniagesiams pavyko užgesinti kelias dienas trukusį gaisrą, tačiau situacija vėl komplikavosi. Nurodoma, kad gegužės 14 dieną užfiksuoti nauji gaisro židiniai Opachyčių gamtosauginėje mokslinių tyrimų teritorijoje.

    Gaisrų gesinime dalyvauja Černobylio rezervato padaliniai, Ukrainos gelbėtojai ir kelios valstybinės specializuotos įmonės, dirbančios radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir aplinkos stebėsenos srityse. Vietoje taip pat dirba išminuotojai, nes aptinkamos dronų liekanos ir galimos sprogmenų dalys.

    Agentūra pabrėžia, kad gesinimą apsunkina tiršti dūmai, išvartyti medžiai ir sunkiai pasiekiamas reljefas. Privažiavimui prie ugnies židinių naudojama sunkioji technika, įskaitant buldozerius, o dalis darbų atliekama benzininiais pjūklais valant kelią nuo nuvirtusių medžių.

    Nors pati vietovė išlieka jautri dėl 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos padarinių, institucijos skelbia, kad radiacijos fonas šiuo metu neviršija kontrolinių lygių. Automatinė radiacinės kontrolės sistema, anot Ukrainos pareigūnų, nefiksavo gama spinduliuotės dozės galios viršijimų.

    Taip pat teigiama, kad radiacinio fono rodikliai, lyginant su vidutinėmis mėnesio reikšmėmis, neperžengė matavimo paklaidos ribų. Tai reiškia, kad bent jau pagal operatyvius duomenis gaisrai kol kas nesukėlė papildomo radiologinio pavojaus.

    Černobylio atskirties zonoje gaisrai vertinami ne tik kaip įprastas miškų gaisrų incidentas. Dalis teritorijų dešimtmečius atsikūrinėjo po katastrofos, o ugnis gali naikinti buveines ir kelti riziką išjudinti radioaktyviomis dalelėmis užterštas miško paklotės nuosėdas.

    Ukrainos pareigūnai akcentuoja, kad karo metu papildomi pavojai kyla ir dėl smūgių bei nuolaužų, kurios gali sukelti naujus gaisrus sunkiai pasiekiamose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia tampa greita židinių lokalizacija, kad ugnis neišplistų į didesnius miškų masyvus.

    „Rusijos atakos vėl kuria grėsmę unikaliai Černobylio zonos ekosistemai, kur kiekvienas naujas gaisras yra rizika miškams, gyvūnijai ir teritorijoms, kurios dešimtmečius atsikūrinėjo po 1986 metų katastrofos“, – teigiama Ukrainos Valstybinės agentūros pranešime.

  • Karas keičia Černobylį: dėl minų ir dronų zona praranda laukinės gamtos rezervato statusą

    Černobylio atskirties zona po 1986 metų katastrofos ilgainiui tapo unikalia erdve, kur gamta atsitiesė be nuolatinės žmogaus veiklos. Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje šį trapų balansą ardo, o mokslininkai vis dažniau kalba, kad teritorija praranda saugios prieglobstinės reikšmę laukiniams gyvūnams.

    Tyrėjų analizė, paremta fotospąstų duomenimis, rodė, kad Černobylio apylinkėse per pastaruosius metus fiksuota gausi stambiųjų žinduolių įvairovė. Tarp dažniau minimų rūšių – Eurazijos lūšys, briedžiai, šernai, vilkai, taip pat plėšrūnai ir kanopiniai, kuriems svarbiausi veiksniai buvo maisto ir vandens prieinamumas bei žmonių nebuvimas.

    Situacija ryškiai pasikeitė po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Černobylio zona tapo karinių veiksmų ir okupacijos scena. Po tokių įvykių teritorijose, kur anksčiau dominavo gamtiniai procesai, atsirado nauji pavojai: užminuotos vietos, sprogmenų likučiai, intensyvesnis technikos judėjimas ir dronų aktyvumas.

    Ekologai ir gamtosaugininkai fiksuoja atvejus, kai nuo minų žūsta gyvūnai, o tai keičia migracijos kelius ir elgseną. Skelbiama apie tris patvirtintus Prževalskio arklių žūties atvejus nuo minų, o tai laikoma ypač jautriu signalu, nes ši rūšis yra vienas svarbiausių Černobylio zonos atsigavimo simbolių.

    Karas padidina ir gaisrų tikimybę, nes degimus gali sukelti sprogimai, nukritę dronai ar sunkiai pasiekiamose vietose uždelsti užsiliepsnojimai. Černobylio atskirties zonoje gaisrai kelia papildomą grėsmę ir dėl to, kad ugnis gali pakelti radioaktyviomis dalelėmis užterštas dulkes ir pernešti jas į kitas teritorijas.

    Prževalskio arkliai pasaulyje priskiriami prie retų laukinių arklių, o jų globalus skaičius vertinamas maždaug nuo 2 000 iki 2 500 individų. Černobylio atskirties zona ilgą laiką buvo laikoma viena iš vietų, kur ši rūšis galėjo plėstis dėl mažos žmonių trikdžių rizikos.

    Istoriškai ši populiacija buvo formuojama kaip atkūrimo eksperimentas: XX amžiaus pabaigoje į zoną perkelta nedidelė grupė gyvūnų, o vėliau jų skaičius augo. Iki 2021 metų minėta, kad iš kelių dešimčių perkeltų individų populiacija išaugo iki maždaug 120, todėl bet kokie nauji žūties veiksniai šioje teritorijoje tampa reikšmingi visam apsaugos planavimui.

    Specialistai pabrėžia, kad fotospąstų duomenys anksčiau nerodė aiškaus ryšio tarp taršos pobūdžio ir to, kur gyvūnai renkasi gyventi. Vis dėlto karo sukelti trikdžiai, įskaitant sprogimus, triukšmą, judėjimą ir užminavimą, gali tapti daug stipresniu elgsenos veiksniu nei įprasti aplinkos skirtumai.

    Gamtosaugininkai pastebi pirmuosius požymius, kad kai kurios gyvūnų grupės gali keisti įprastas buveines. Pranešama, jog fotospąstai užfiksavo Prževalskio arklius vietose pietuose ir pietryčiuose, kur anksčiau jie buvo stebimi rečiau, o tai gali reikšti bandymą apeiti pavojingas, užminuotas zonas.

    Tokie pokyčiai didina tikimybę, kad gyvūnai priartės prie gyvenviečių pakraščių, kelių ar kitų žmonių naudojamų teritorijų. Tai kelia ir papildomą riziką patiems gyvūnams, ir žmonėms, nes didėja konfliktinių situacijų tikimybė, o sužeistų gyvūnų gelbėjimas užminuotose vietovėse tampa itin sudėtingas.

    „Deja, ši Černobylio kaip laukinės gamtos rezervato istorijos dalis baigiasi“, – sakė ekologė Svetlana Kudrenko.

    Ekspertai akcentuoja, kad ilgalaikė gamtos apsauga Černobylyje priklausys nuo kelių veiksnių: teritorijų išminavimo, gaisrų prevencijos, nuoseklaus biologinės įvairovės monitoringo ir galimybės saugiai dirbti mokslininkams. Kol tęsiasi karo grėsmės, zona iš unikalios gamtinės laboratorijos vis labiau virsta vieta, kur laukinei gamtai tenka prisitaikyti prie naujos, žmogaus sukelto pavojaus realybės.

  • Černobylio zonoje per miško gaisrą išgelbėtas į Raudonąją knygą įrašytas briedžiukas

    Černobylio atskirties zonoje, gesinant didelį miško gaisrą, ugniagesiai aptiko ir išgelbėjo jauną briedį, įtrauktą į Ukrainos Raudonąją knygą. Gyvūnas buvo rastas išdegusioje teritorijoje, nusilpęs ir išsigandęs, tikėtina, gaisro metu praradęs motiną.

    Gelbėtojai briedžiuką pagirdė vandeniu, laikinai pasirūpino jo saugumu ir, pasitarę su miškininkais, zoologais bei veterinarais, rengiasi perduoti jį specialistams. Tarnybos teigimu, gyvūno būklė bus stebima, o sprendimai dėl reabilitacijos ir grąžinimo į gamtą bus priimami pagal veterinarų rekomendacijas.

    Miško gaisrai atskirties zonoje kasmet kelia išskirtinių iššūkių, nes teritorijoje yra radioaktyviomis medžiagomis užterštų dirvožemio plotų. Ekspertai pabrėžia, kad intensyvus degimas gali pakelti į orą dūmus ir pelenus su radioaktyviomis dalelėmis, todėl itin svarbus nuolatinis radiacinio fono stebėjimas.

    Ukrainos tarnybos informuoja, kad radiacinė situacija šiaurinėje Kyjivo srities dalyje išlieka stabili, tačiau gaisrų metu ji vertinama nuolat. Tokiais atvejais papildomai stebimi oro užterštumo rodikliai, vėjo kryptis ir dūmų sklaida, kad būtų galima laiku įspėti gyventojus, jei kiltų rizika.

    Gelbėtojai regione dirba sustiprintu režimu, lokalizuoja likusius židinius ir stengiasi užkirsti kelią ugnies plitimui. Gesinimo darbus sudėtingina sausa ir vėjuota oro situacija, dėl kurios ugnis gali greitai persimesti į naujus plotus.

    Papildoma problema atskirties zonoje išlieka minų ir nesprogusių sprogmenų grėsmė atskirose teritorijose. Dėl to dalyje plotų technikos judėjimas ir tiesioginis priėjimas prie ugnies židinių gali būti ribojamas, o gesinimo taktika parenkama atsargiau.

    Po didelių gaisrų laukiniai gyvūnai dažnai nukenčia ne tik nuo liepsnų, bet ir nuo dūmų, dehidratacijos bei buveinių praradimo. Jauni gyvūnai, ypač likę be patelių, tampa pažeidžiami ir dažniau patenka į žmonių akiratį.

    Specialistai primena, kad radus nusilpusį laukinį gyvūną svarbiausia nesistengti jo globoti savarankiškai. Tinkamiausia išeitis yra kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms ar veterinarijos specialistams, nes net ir geranoriška pagalba be žinių gali pakenkti gyvūno sveikatai ir jo galimybėms grįžti į natūralią aplinką.