CP v2

Tag: Atsparumas antibiotikams

  • Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams – kas tai?

    Atsparumas antibiotikams (antimikrobinis atsparumas) – tai reiškinys, kai bakterijos prisitaiko ir vaistai jų nebeveikia taip, kaip anksčiau. Tuomet įprastos infekcijos gali užsitęsti, dažniau baigtis hospitalizacija ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

    Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Europoje dėl atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, o sveikatos sistemoms tai reiškia didesnes išlaidas ir ilgesnį gydymą.

    Paciento kasdienybė: ligoninė, lašelinės ir izoliacija

    Buvęs logistikos įmonės vadovas Iñaki Morán pasakoja, kad jam teko išgyventi kelis laikotarpius, kai infekcijas sukėlusios bakterijos tapo atsparios gydymui. Tokiais atvejais, anot jo, dažnai prireikia gydymo į veną ir nuolatinės medikų priežiūros.

    Pacientui pradžioje atliekami tyrimai ligoninėje, o vėliau gydymas gali būti tęsiamas namuose, kai vaistai tam tikrais intervalais suleidžiami naudojant specialų prietaisą. Tai leidžia mažinti laiką ligoninėje, tačiau kasdienybė vis tiek lieka griežtai susieta su gydymo grafiku.

    „Kai esi izoliuotas ir gydymas tęsiasi dienomis ar savaitėmis, ima atrodyti, kad situacijos nekontroliuoji“, – sakė Iñaki Morán.

    Morán taip pat serga lėtine obstrukcine plaučių liga, yra susidūręs su žarnyno ir plaučių vėžiu, todėl kiekvienas infekcijos epizodas jam tampa dar sunkesnis. Jis pabrėžia, kad po tokių paūmėjimų ne visada pavyksta grįžti į ankstesnę savijautą, ypač kai plaučių funkcija jau ir taip yra sutrikusi.

    Kodėl problema auga ir ką daro Europa?

    Atsparumo antibiotikams plitimą skatina keli veiksniai: perteklinis ar netinkamas antibiotikų vartojimas, infekcijų kontrolės spragos gydymo įstaigose, taip pat atsparumo genų plitimas bendruomenėje. Riziką didina ir tai, kad naujų antibiotikų kūrimas yra lėtas bei brangus, o atsparumas gali išsivystyti greičiau nei atsiranda nauji vaistai.

    Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama prevencijai: infekcijų kontrolei ligoninėse, racionaliam antibiotikų skyrimui, skiepijimo aprėpčiai ir stebėsenai. Taip pat vis aktyviau ieškoma sprendimų, kaip paskatinti naujų antimikrobinių vaistų ir diagnostikos kūrimą, kad gydytojai greičiau nustatytų sukėlėją ir parinktų tikslinį gydymą.

    Ką gali padaryti kiekvienas?

    Specialistai pabrėžia, kad atsparumo antibiotikams mažinimas prasideda nuo kasdienės praktikos: antibiotikai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus ir tiksliai taip, kaip nurodyta. Savavališkas gydymasis ar gydymo nutraukimas anksčiau laiko didina tikimybę, kad išliks atsparios bakterijos.

    Ne mažiau svarbi ir prevencija: rankų higiena, skiepai, atsakingas elgesys susirgus ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Pacientų istorijos, tokios kaip Morán, primena, kad atsparumas antibiotikams nėra abstrakti statistika – tai reali, kasdienybę ribojanti problema.

  • Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparios bakterijos gali kainuoti trilijoną: kodėl antibiotikų rinka Europoje lūžta

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, kai bakterijos išmoksta „apeiti“ antibiotikus, vis dažniau vadinamas tyliąja sveikatos ir ekonomikos krize. Ekspertai įspėja, kad be ryžtingų sprendimų atsparios infekcijos ateityje gali nusinešti daugiau gyvybių ir sukelti didesnius nuostolius nei dalis šiuo metu dažniausiai minimų ligų.

    Ši problema aštrėja dėl kelių priežasčių: antibiotikai neretai vartojami nepagrįstai, o bakterijos nuolat evoliucionuoja. Kuo dažniau ir netiksliau jie naudojami, tuo greičiau didėja tikimybė, kad gydymo priemonės taps nebeveiksmingos.

    Kas yra atsparumas antibiotikams?

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms reiškia, kad įprasti vaistai nebesunaikina bakterijų, todėl gydymas užsitęsia, komplikacijų rizika auga, o ligoninėse prireikia daugiau resursų. Praktikoje tai gali reikšti ilgėjančias hospitalizacijas, daugiau nedarbingumo dienų ir didesnį mirštamumą.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad Europos Sąjungoje atsparios infekcijos kasmet siejamos su daugiau nei 35 000 mirčių. Pasauliniu mastu skaičiai dar didesni, o poveikis sveikatos sistemoms vertinamas kaip struktūrinis, o ne laikinas.

    Ekonomikai smogia per ligonines ir darbą

    Didėjantis sunkių infekcijų skaičius reiškia ne tik papildomas išlaidas gydymui, bet ir prarastą produktyvumą. Darbdaviai susiduria su ilgesniais darbuotojų nedarbingumais, o pacientai dažniau praranda pajamas ir patiria ilgalaikes sveikatos pasekmes.

    Europos mastu atsparumo antimikrobinėms medžiagoms našta vertinama maždaug 12 milijardų eurų per metus, o ši suma gali augti. Prognozės iki 2050 metų rodo, kad pasaulinė papildoma sveikatos priežiūros ir produktyvumo sąnaudų našta gali siekti šimtus milijardų eurų kasmet, o kai kurie scenarijai kalba ir apie trilijono eurų lygio spaudimą.

    Kodėl naujų antibiotikų mažėja?

    Farmacijos sektoriui naujų antibiotikų kūrimas dažnai finansiškai nepatrauklus: vaistų kūrimas trunka 10–15 metų, kainuoja apie 1 milijardą eurų, o didžioji dalis kandidatų taip ir nepasiekia rinkos. Kita problema ta, kad antibiotikai paprastai yra pigesni nei daugelis kitų inovatyvių vaistų, o jų vartojimas turi būti ribojamas, kad lėčiau formuotųsi atsparumas.

    „Tai yra lūžusi rinka“, – sakė „Shionogi Europe“ vadovė Prancūzijai Estelle Fruchet, pabrėždama, kad vien tik rinkos logika čia neveikia.

    „Reikia naujo ekonominio modelio ir valstybės finansavimo sprendimų, kad pramonė vėl investuotų į antibiotikus“, – pridūrė ji.

    „Netflix“ modelis ir kitos išeitys

    Viena iš pastaruoju metu dažniausiai minimų priemonių yra prenumeratos principas, kai valstybė ar sveikatos sistema moka fiksuotą metinį mokestį už prieigą prie kritiškai svarbių antibiotikų, nepriklausomai nuo realiai sunaudoto kiekio. Tokiu būdu siekiama atskirti gamintojų pajamas nuo parduotų pakuočių skaičiaus ir paskatinti kurti naujus vaistus.

    Toks modelis jau buvo išbandytas Jungtinėje Karalystėje, o diskusijos dėl panašių sprendimų vyksta ir kitose Europos valstybėse. Kartu ekspertai pabrėžia, kad vien finansinių instrumentų nepakanka: būtinos griežtesnės skyrimo gairės, infekcijų kontrolė ligoninėse, atsakingesnis vartojimas žmonėms ir gyvūnams bei tarptautinis duomenų ir priemonių derinimas.

    Europos Sąjungoje keliami tikslai iki 2030 metų mažinti antibiotikų vartojimą, tačiau tendencijos rodo, kad vartojimo kreivė ne visur juda norima kryptimi. Dėl to atsparumo mažinimas vis dažniau įvardijamas ne kaip vien sveikatos, o kaip plataus masto ekonominio saugumo uždavinys.

  • DI revoliucija antibiotikuose: Pensilvanijos modelis žada greitesnį kelią į naujus vaistus

    DI revoliucija antibiotikuose: Pensilvanijos modelis žada greitesnį kelią į naujus vaistus

    JAV Pensilvanijos universiteto mokslininkai pristatė dirbtinio intelekto įrankį „ApexGO“, skirtą padėti kurti veiksmingesnius antibiotikus. Sistema analizuoja perspektyvias antimikrobines molekules ir prognozuoja, kokios jų modifikacijos galėtų sustiprinti poveikį.

    Antibiotikų paieška tradiciškai yra lėtas ir brangus procesas, nes galimų molekulinių derinių skaičius praktiškai neišmatuojamas. Dėl to laboratorijose neįmanoma rankiniu būdu patikrinti visų variantų, o dalis atradimų istorijoje buvo labiau sėkmės nei kryptingo planavimo rezultatas.

    Skirtingai nei daugelis ankstesnių sprendimų, kurie pirmiausia „sijoja“ didžiules duomenų bazes, „ApexGO“ remiasi kitu principu. Jis ima nedidelį skaičių daug žadančių antimikrobinių peptidų ir žingsnis po žingsnio siūlo tikslias jų korekcijas, numatydamas, kurios iš jų labiausiai pagerins veikimą.

    „Antibiotikų atradimas iš esmės yra paieškos uždavinys milžiniškoje molekulinėje erdvėje, o „ApexGO“ leidžia joje judėti gerokai tiksliau“, – sakė tyrimo autorius profesorius César de la Fuente.

    Pirmieji bandymai su ligas sukeliančiomis bakterijomis parodė daug žadančius rezultatus, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai tik pradžia. Toliau reikės optimizuoti patį įrankį, o atrinktas molekules nuosekliai tikrinti išsamesniais tyrimais, nes DI šioje srityje nepakeičia laboratorinių įrodymų.

    Tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant bakterijų atsparumui antibiotikams, kuris pasaulyje vis dažniau įvardijamas kaip viena didžiausių šiuolaikinės medicinos rizikų. Greitesnis perspektyvių molekulių tobulinimas galėtų sutrumpinti kelią nuo idėjos iki naujų gydymo galimybių, nors klinikiniai etapai vis tiek išlieka ilgi ir griežtai reguliuojami.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Machine Intelligence“.

  • Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Tylioji grėsmė, kuri auga

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dažniausiai vadinamas atsparumu antibiotikams, vis dažniau įvardijamas kaip viena rimčiausių šiuolaikinių sveikatos krizių Europoje. Kai bakterijos prisitaiko ir vaistai nebeveikia, įprastos infekcijos tampa sunkiai gydomos, o gydymas ligoninėse ilgėja ir brangsta.

    Europos Komisijos vertinimu, Europos Sąjungoje dėl šio reiškinio kasmet miršta apie 35 000 žmonių. Taip pat skaičiuojama, kad sveikatos sistemos kaštai ir prarastas produktyvumas bendrai sudaro apie 1,5 milijardo eurų per metus.

    Problema apima ne vien ligonines ar šeimos gydytojų kabinetus. Atsparumas formuojasi ir dėl netikslaus antibiotikų vartojimo žmonėms, ir dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, o aplinkoje atsparios bakterijos gali plisti per vandenį ar dirvožemį.

    Paciento istorija atskleidžia kainą

    Ispanas Iñaki Morán pasakojo, kad su atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis susiduria jau daugiau nei dešimtmetį. Jis teigė ne kartą gulėjęs ligoninėje skirtingais metais, kaskart dėl kitų sukėlėjų.

    63 metų vyras serga lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat buvo gydytas dėl storosios žarnos ir plaučių vėžio. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos, pasak jo, smarkiai pablogino kasdienę savijautą ir net kėlė grėsmę planuotai plaučių transplantacijai.

    „Mano gyvenimo kokybė labai suprastėjo. Planas dėl plaučių transplantacijos buvo pakibęs ant plauko: jei plaučiai nuolat infekuoti, transplantacija gali būti atšaukta. Man pasisekė, atliko dvigubą plaučių transplantaciją, blogiausio pavyko išvengti“, – sakė Iñaki Morán.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Europos Komisija atsparumą antibiotikams vadina sudėtinga ir skubiai spręstina problema. Vienas iš įvardytų tikslų yra iki 2030 metų sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimą 20 proc., stiprinant atsakingą skyrimą, infekcijų prevenciją ir kontrolę.

    Lygiagrečiai siekiama spręsti kitą silpną grandį: naujų antibiotikų rinkoje atsiranda per mažai. Komisija siūlo papildomas paskatas kūrėjams, tarp jų ir ilgesnę reguliacinės informacijos apsaugą, kad investicijos į naujus antimikrobinius vaistus būtų patrauklesnės.

    „Nuo 1980-ųjų neturėjome naujos klasės antimikrobinių vaistų, todėl reikėjo stiprių paskatų, kad atsirastų nauji sprendimai“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

    Viena iš diskutuojamų priemonių yra perleidžiami išskirtinumo kuponai, kurie turėtų suteikti papildomą komercinę naudą inovatoriams. Kritikai tokias priemones vertina atsargiai, nes būtina suderinti paskatas su vaistų prieinamumu ir tvariu sveikatos biudžetų planavimu.

    Kodėl vien vaistų neužteks?

    Medicinos specialistai pabrėžia, kad atsparumo mažinimas prasideda nuo prevencijos: rankų higienos, skiepijimo, infekcijų kontrolės ligoninėse ir tikslesnės diagnostikos. Intensyviosios terapijos skyriuose atsparios infekcijos ypač pavojingos, nes pacientai dažnai būna sunkios būklės, o gydymo pasirinkimai riboti.

    „Yra dideli epidemiologiniai tyrimai, apimantys daugiau nei 1 000 intensyviosios terapijos skyrių, rodantys, kad tam tikrą dieną daugiau nei 50 proc. paguldytų pacientų turi aktyvią infekciją“, – sakė Madrido viešosios ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovė María Cruz Soriano Cuesta.

    Jos teigimu, maždaug pusė atvejų gali būti susiję su ligoninėje įgytomis infekcijomis, o intensyviosios terapijos skyriuose dažnai nustatomos daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Tai didina komplikacijų riziką ir verčia taikyti sudėtingesnį, brangesnį gydymą.

    Farmacijos pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad vienkartinės iniciatyvos problemos neišspręs. Europos farmacijos pramonės federacija yra sakiusi, kad reikalingas nuoseklus paskatų modelis, o kartu būtina didinti visuomenės informuotumą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

    Pacientų patirtis rodo, kad informuotumas gali turėti tiesioginę praktinę naudą. Žmonės, kurie supranta, kada antibiotikai reikalingi, o kada jie nepadės, rečiau spaudžia gydytojus dėl receptų ir dažniau laikosi paskirto gydymo režimo, taip mažindami riziką, kad atsparumas toliau stiprės.