CP v2

Tag: Atsparumas

  • Vievyje – kvietimas į civilinės saugos renginį: kaip Elektrėnų savivaldybė stiprins atsparumą

    Vievyje gegužės 26 dieną paskelbtas kvietimas į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui Elektrėnų savivaldybėje. Organizatoriai dėmesį telkia į praktinius sprendimus, kaip bendruomenė ir institucijos gali pasirengti galimoms krizėms.

    Civilinė sauga savivaldybėms apima ne tik reagavimą į nelaimes, bet ir išankstinį pasirengimą: gyventojų informavimą, perspėjimo sistemų veikimą, priedangų ir slėptuvių planavimą, evakuacijos maršrutus. Pastaraisiais metais visoje šalyje daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, kad kritinių situacijų metu paslaugos ir pagalba būtų užtikrinamos greičiau.

    Elektrėnų savivaldybėje tokio pobūdžio renginiai paprastai orientuoti į aiškias temas, su kuriomis susiduria gyventojai: ką daryti gavus perspėjimo pranešimą, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip pasiruošti pirmosioms valandoms. Praktinis pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų veiksmų namuose, tačiau svarbi ir koordinacija su savivaldybės tarnybomis.

    Renginio metu tikėtina bus aptariamos ir bendros tendencijos, su kuriomis dirba savivaldybės: ryšio ir perspėjimo priemonių atnaujinimas, gyventojų informavimo kanalų stiprinimas, bendradarbiavimas su ugniagesiais gelbėtojais bei kitomis tarnybomis. Tokie susitikimai taip pat padeda aiškiau atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl priedangų, evakuacijos ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie renginio laiką ir vietą bei pasiruošti aktualius klausimus. Kuo daugiau žmonių įsitraukia į pasirengimą, tuo sklandžiau veikia pagalbos grandinė, kai situacija tampa ne teorinė, o reali.

  • A lasting brain switch in addiction and stress: Why ΔFosB is drawing new attention in mental health research

    A lasting brain switch in addiction and stress: Why ΔFosB is drawing new attention in mental health research

    Advances in molecular psychiatry are sharpening scientists’ view of how stress and drugs can leave long-lasting marks on the brain. A recent interview published by Genomic Press in the journal Brain Medicine highlights decades of work that helped connect fleeting experiences to persistent changes in behavior.

    In the discussion, neuroscientist Eric J. Nestler, dean of the Icahn School of Medicine at Mount Sinai, traces how early training in brain chemistry led him to focus on the biology behind addiction, depression and resilience. He describes a field that has moved from broad theories toward specific molecules, cell types and circuits that can be measured.

    ΔFosB and long-term brain change

    One of the best-known findings from this line of research centers on ΔFosB, a transcription factor that can build up in reward-related brain circuits after repeated drug exposure and prolonged stress. Unlike many proteins that degrade quickly, ΔFosB can persist for weeks, helping to explain how short periods of exposure may trigger longer-lasting shifts in gene activity.

    Researchers have linked this durability to changes in motivation and reward processing that can raise vulnerability to addiction. The idea is not that one factor explains complex disorders, but that stable molecular signals like ΔFosB can act as a biological bridge between experience and enduring neural adaptation.

    From epigenetics to single-cell tools

    Nestler also points to a major methodological shift in the field, from studying signaling pathways to mapping gene regulation through epigenetic mechanisms such as chromatin modifications. Those approaches have been accelerated by tools that can parse differences across brain regions and, increasingly, across individual neuron types.

    Single-cell methods are now enabling researchers to look for patterns that may be missed when tissue is analyzed in bulk. That trajectory is feeding interest in whether future treatments could be tailored more precisely to particular circuits or cell populations involved in mood and substance-use disorders.

    Why resilience is becoming central

    A notable theme in the interview is a push to study resilience, not only pathology. Experiments in animals have identified molecular and circuit signatures associated with maintaining normal behavior despite stress, raising the possibility of therapies designed to strengthen protective mechanisms.

    Some resilience-oriented strategies are already being tested clinically for depression, reflecting a broader shift toward interventions that aim to improve adaptive capacity as well as relieve symptoms. The interview argues that focusing on what helps certain individuals recover could open complementary pathways for drug development.

    Nestler also underscores the importance of linking animal findings with human evidence, including results from postmortem brain studies in people affected by addiction and stress-related conditions. He warns that politicizing science could slow progress, stressing that medical research should remain independent and broadly beneficial.

  • „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    „Regio-Silience“ konferencija Olštyne: kaip ES rytiniai pasienio regionai ieško atsparumo ir augimo

    2026 metais balandžio 28–29 dienomis Olštyne, Lenkijoje, surengta tarptautinė „Regio-Silience“ konferencija Stronger and Safer Together – From Challenges to Opportunities. Renginys sutelkė dėmesį į Europos Sąjungos rytinių pasienio regionų atsparumą, saugumą ir plėtros galimybes.

    Konferencijoje susitiko regionų ir savivaldybių, ministerijų bei tarptautinių organizacijų atstovai iš kelių Europos valstybių. Diskusijose aptarta, kaip geopolitinės įtampos ir besikeičiančios ekonominės sąlygos keičia pasienio teritorijų prioritetus: nuo kasdienių paslaugų užtikrinimo iki kritinės infrastruktūros ir pasirengimo krizėms.

    Ko tikimasi iš naujo ES finansavimo

    Vienas pagrindinių konferencijos akcentų buvo būsimi Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir jų kryptys pasienio teritorijoms. Dalyviai svarstė, kaip paramą labiau orientuoti į atsparumą didinančias investicijas, kurios vienu metu sprendžia ir saugumo, ir ekonominio gyvybingumo klausimus.

    Praktiniame lygmenyje daug dėmesio skirta infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ir inovacijoms, kurios gali padėti regionams pritraukti verslą bei išlaikyti gyventojus. Aptarta, kad pasienio savivaldybėms aktualūs ne tik keliai ar ryšiai, bet ir civilinės saugos sprendimai, energijos tiekimo patikimumas, sveikatos paslaugų pasiekiamumas.

    Švenčionių rajono dalyvavimas

    Švenčionių rajonui konferencijoje atstovavo savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Vaitkevičiūtė ir Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė. Delegacija akcentavo, kad tokie susitikimai padeda savivaldybėms geriau pasirengti naujiems kvietimams ir partnerystėms.

    Dalyvavimas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi su kitais regionais ir užmegzti kontaktus, kurie vėliau gali virsti bendrais projektais. Pranešimuose ir diskusijose kartota, kad pasienio teritorijoms svarbu ne pavienės iniciatyvos, o nuoseklus projektų portfelis, apimantis ekonomiką, turizmą, inovacijas ir paslaugas gyventojams.

    Bendras įsipareigojimas bendradarbiauti

    Konferencijos metu pasirašytas bendras įsipareigojimo pareiškimas, kuriuo dar kartą patvirtintas dalyvaujančių regionų siekis stiprinti bendradarbiavimą, atsparumą ir tvarią plėtrą Europos rytiniuose pasienio regionuose. Dokumentą pasirašė Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Lietuvos atstovai.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad rezultatus lemia trys dalykai: kryptingos investicijos, bendri standartai pasirengimui krizėms ir reguliarus institucijų dialogas tarp regionų. Pasak jų, būtent ši kombinacija leidžia pasienio teritorijoms iš iššūkių pereiti prie galimybių ir išlaikyti konkurencingumą.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad atsparumo stiprinimas vis dažniau siejamas su inovacijomis, įskaitant DI taikymą planavime, rizikų vertinime ir viešųjų paslaugų organizavime. Tikimasi, kad artimiausiais metais tokie sprendimai taps reikšminga dalimi projektų, finansuojamų pagal tarpregioninio bendradarbiavimo programas.