CP v2

Tag: Atvejo vadyba

  • Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Gegužės 25–27 dienomis Italijos Vičencos mieste surengta tarptautinė trijų dienų konferencija Europe in Action 2026, į kurią susirinko daugiau kaip 500 dalyvių iš Europos šalių. Renginyje daugiausia dėmesio skirta žmonių su intelekto negalia savarankiškumui, įtraukčiai bendruomenėje ir žmogaus teisių užtikrinimui.

    Konferencijoje dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė, atvejo vadybininkė Rūta Keparutienė. Pasak savivaldybės, tokie vizitai padeda savivaldybių darbuotojams perimti praktinius sprendimus, kurie vėliau gali būti pritaikomi vietos paslaugų tinkle.

    Akcentas – atvejo vadyba

    Apie situaciją Lietuvoje pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė. Tarptautinei auditorijai pristatyta negalios politikos pertvarka ir Lietuvoje taikomas atvejo vadybos modelis, skirtas darbui su intelekto ir psichosocialine negalia.

    Konferencijoje pabrėžta, kad atvejo vadybininkas, dirbdamas savivaldybėje, gali tapti jungiamąja grandimi tarp socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisinių klausimų sprendimo. Tokiu būdu siekiama mažinti paslaugų fragmentaciją, kai žmogui ar jo artimiesiems tenka patiems koordinuoti pagalbą tarp skirtingų institucijų.

    Ką perima savivaldybės?

    Renginio dalyviai iš įvairių šalių dalijosi gerąja patirtimi, kaip sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo savarankiškiau, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir aktyviai dalyvauti bendruomenės veiklose. Daug dėmesio skirta individualizuotai pagalbai, paslaugų prieinamumui ir nuosekliam asmens kelio planavimui nuo poreikių įvertinimo iki realios paramos.

    Tokiuose susitikimuose savivaldybėms ypač svarbios praktinės įžvalgos, kaip organizuoti paslaugas taip, kad jos būtų pasiekiamos laiku ir vieno langelio principu. Tai aktualu ir Lietuvos savivaldybėms, kurios, plėtojant bendruomenines paslaugas, vis dažniau ieško būdų, kaip geriau suderinti skirtingų sričių specialistų darbą.

    Italijos socialinio verslo pavyzdžiai

    Konferencijos metu pristatyti ir Italijos socialinio verslo pavyzdžiai, kai žmonės su negalia įdarbinami kavinėse, restoranuose, ūkiuose ar kitose veiklose. Šie modeliai dažnai remiasi nuoseklia pagalba darbo vietoje, aiškiomis užduotimis ir komandos pasirengimu, kad darbuotojas galėtų sėkmingai įsilieti į kolektyvą.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai akcentavo, kad įtraukios bendruomenės kūrimas nėra vien socialinės srities klausimas. Tam reikalingas platesnis požiūris, apimantis švietimą, sveikatos paslaugas, užimtumą ir vietos bendruomenių įsitraukimą, o savivaldybės praktika dažnai tampa lemiamu veiksniu, ar žmogus realiai gauna reikalingą pagalbą.

    Tauragės rajono savivaldybė nurodo, kad tarptautiniai mainai leidžia įvertinti, kurios priemonės veikia geriausiai, ir ieškoti sprendimų, tinkamų vietos situacijai. Tikimasi, kad parsivežtos įžvalgos prisidės prie dar nuoseklesnio pagalbos organizavimo Tauragės rajone, stiprinant žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia įtrauktį.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško atvejo vadybininko: ką siūlo projektas ir iki kada teikti paraišką

    Anykščių rajono savivaldybė ieško atvejo vadybininko: ką siūlo projektas ir iki kada teikti paraišką

    Ieškomas atvejo vadybininkas

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė atranką į Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininko pareigas. Darbuotojo ieškoma darbui projekte, susijusiame su perėjimu nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.

    Skelbime nurodoma, kad projektas apima Sostinės regioną bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną. Tokia aprėptis reiškia, kad veiklos ir partnerystės dažnai planuojamos kelių savivaldybių ir paslaugų teikėjų mastu.

    Koks tai projektas?

    Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Lietuvoje yra nuosekliai vykdoma socialinės politikos kryptis, kai daugiau paslaugų siekiama teikti žmogui artimoje aplinkoje. Praktikoje tai dažniausiai reiškia pagalbos organizavimą bendruomenėje, individualų paslaugų planavimą ir koordinavimą.

    Atvejo vadybininkas tokio tipo projektuose paprastai užtikrina, kad žmogus gautų suderintą pagalbos paketą, o paslaugos nebūtų fragmentuotos. Tam reikalingas darbas su skirtingomis įstaigomis ir komandinis sprendimų priėmimas, orientuotas į realų žmogaus poreikį.

    Iki kada galioja skelbimas

    Paraiškas kandidatams galima teikti iki 2026 metų birželio 9 dienos imtinai. Pasibaigus terminui, atrankos procedūros vykdomos pagal darbdavio nustatytą tvarką, todėl kandidatams svarbu nepalikti dokumentų pateikimo paskutinei dienai.

    Norint dalyvauti atrankoje, paraiška teikiama per valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus atrankų platformą. Joje paprastai pateikiami reikalavimai kandidatui, dokumentų sąrašas ir kita su atranka susijusi informacija.

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose tęsiamos nemokamos atvejo vadybos paslaugos darbingo amžiaus gyventojams, turintiems psichikos ar intelekto negalią, taip pat jų artimiesiems ir globėjams. Savivaldybė pabrėžia, kad tai pagalba, kuri prasideda nuo individualaus pokalbio ir realių sprendimų kasdienėse situacijose.

    Paslaugos teikiamos įgyvendinant projektą Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Jo tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms kuo savarankiškiau gyventi bendruomenėje, mažinant poreikį ilgalaikei institucinei globai ir stiprinant pagalbos tinklą vietoje.

    Kas yra atvejo vadyba?

    Atvejo vadyba – tai individuali pagalba, kai su žmogumi dirbantis specialistas įvertina jo situaciją, padeda susidėlioti prioritetus ir koordinuoja paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti palydėjimą tvarkant dokumentus, sprendžiant socialinės paramos klausimus, ieškant užimtumo ar pagalbos sveikatos priežiūros sistemoje.

    Tokio darbo esmė – ne vien suteikti informaciją, bet padėti žmogui žingsnis po žingsnio susigrąžinti daugiau savarankiškumo. Savivaldybė akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų, bet žmogui svarbių sprendimų: drąsiau kreiptis pagalbos, išbandyti naujas veiklas, aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    „Kiekvienas žmogus ateina su savo patirtimis, baimėmis, išgyvenimais. Todėl pirmiausia reikia laiko pažinti žmogų, išklausyti, sukurti pasitikėjimą. Tik tada galima kartu ieškoti sprendimų. Labai svarbu, kad žmogus jaustųsi priimtas, suprastas ir žinotų, jog pagalba yra šalia“, – sakė Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Neringa Dobravolskienė.

    Kiek žmonių jau pasinaudojo paslauga?

    Savivaldybės duomenimis, Druskininkuose atvejo vadybos pagalba jau pasinaudojo 26 žmonės. Nurodoma, kad paslaugos gali būti teikiamos iki trejų metų, todėl pagalba planuojama ne trumpam, o nuosekliai, atsižvelgiant į žmogaus situacijos pokyčius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis palydėjimas ypač svarbus tuomet, kai žmogus susiduria su keliomis problemomis vienu metu: sveikatos, socialinės paramos, užimtumo ar artimųjų pagalbos trūkumu. Tokiais atvejais koordinuota pagalba padeda išvengti situacijų, kai žmogus pasimeta tarp skirtingų institucijų ir paslaugų teikėjų.

    Kur kreiptis Druskininkuose?

    Dėl atvejo vadybos paslaugos kviečiama kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, adresu Vasario 16-osios g. 7. Pasiteirauti galima telefonu +370 313 59 111.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa vienu svarbiausių socialinės pagalbos prioritetų, kai siekiama, kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi jam įprastoje aplinkoje.

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, skirtas vaikų globos ir paslaugų šeimoms stiprinimo klausimams. Į savivaldybę atvyko projekto, orientuoto į vaikų saugumo didinimą bei pagalbos globėjams plėtrą, vadovė Rugilė Ladauskienė ir projekto veiklų ekspertė Dovilė Montvilaitė.

    Svečius priėmė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė, administracijos direktorė Aušra Dvelienė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo su vaikų globa dirbantys savivaldybės bei rajono įstaigų vadovai ir specialistai.

    Susitikime apžvelgta naujausia situacija rajone ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant vaikų saugumą. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nuo 2025 metų rajone veikiančiuose krizių centruose buvo apgyvendinta 19 vaikų ir 14 suaugusiųjų.

    Taip pat aptarta atvejo vadybos apimtis: rajone yra 276 šeimos, kurioms taikoma ši pagalbos forma. Pabrėžta ir budinčio globėjo vaidmens svarba, nes Pakruojo rajone šiuo metu dirba vienas budintis globėjas, laikinai priimantis be tėvų priežiūros likusius vaikus ir užtikrinantis jiems kasdienę priežiūrą bei emocinį saugumą.

    Susitikimo metu diskutuota apie savivaldybės finansavimą globėjams, paramos priemones be tėvų globos likusiems vaikams ir praktinius sprendimus, kaip mažinti krizių atvejų pasekmes. Taip pat pasidalinta informacija, kad nuo 2023 metų iš nesaugios aplinkos buvo paimta 250 vaikų.

    Atvykusios specialistės pristatė kitų savivaldybių ir didžiųjų miestų patirtis, akcentuodamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmę. Susitikime sutarta tęsti darbą stiprinant paslaugų tinklą ir ieškant sprendimų, padedančių užtikrinti kuo saugesnę aplinką be tėvų globos likusiems vaikams.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

    L. Katiliaus nuotraukos

  • Mažeikių savivaldybėje aptarti vaiko teisių iššūkiai: pranešimų statistika ir budinčių globėjų stoka

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, kuriame aptarta vaiko teisių apsaugos sistema ir situacija rajone. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės, policijos, prokuratūros, vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Šeimos ir vaiko gerovės centro atstovai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Kristina Sereikienė. Taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Karalius ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Edita Ročytė.

    Vaiko teisių apsaugos tarnybos Telšių apskrities skyriaus atstovai pristatė, kaip veikia reagavimo į pranešimus tvarka ir kaip vertinama vaiko situacija. Aptarta, kokie informacijos šaltiniai dažniausiai pasiekia specialistus ir kaip užtikrinamas greitas institucijų bendradarbiavimas, kai kyla įtarimų dėl vaiko teisių pažeidimų.

    Didelė dalis dėmesio skirta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus statistikai bei jos interpretavimui. Akcentuota, kad skaičiai patys savaime neatskleidžia viso paveikslo, todėl svarbu vertinti ir pranešimų pobūdį, rizikos veiksnius šeimose bei tai, ar pagalba suteikiama laiku.

    Taip pat aptartas globojamų ir rūpinamų vaikų skaičius rajone bei laikinosios globos praktiniai tikslai. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad laikinoji globa pirmiausia skirta užtikrinti vaiko saugumą ir stabilumą, kol sprendžiami šeimos situacijos klausimai.

    Vienu ryškiausių iššūkių įvardytas budinčių globėjų trūkumas ir jų pritraukimo galimybės. Diskusijoje pažymėta, kad budintys globėjai yra kritiškai svarbūs tais atvejais, kai vaikui reikia skubios ir saugios aplinkos, todėl savivaldybėms tenka ieškoti būdų, kaip didinti šios veiklos patrauklumą.

    Susitikime kalbėta ir apie finansavimo poreikį intervencinėms programoms, taip pat apie praktinius atvejo vadybos iššūkius. Dėmesys skirtas tam, kaip sklandžiau koordinuoti pagalbą šeimai, kad ji apimtų ne tik rizikos suvaldymą, bet ir ilgalaikę prevenciją.

    Gyventojai, pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą ar vaiko patiriamą skriaudą, raginami nedelsti ir kreiptis į vaiko teisių gynėjus. Pranešti galima Vaiko teisių linijos telefonu 0 800 10 800 arba elektroniniu paštu info@vaikoteises.lt.

  • Anykščių sveikatos centras įsibėgėja: žaliasis koridorius ir atvejo vadyba pacientams

    Anykščių sveikatos centras įsibėgėja: žaliasis koridorius ir atvejo vadyba pacientams

    Anykščių rajone veikiantis savivaldybės sveikatos centras stiprina bendrą paslaugų teikimo modelį, kad gyventojai pagalbą gautų greičiau ir arčiau namų. Centras buvo įsteigtas 2023 metais Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva ir savivaldybės tarybos sprendimu, pasirenkant funkcinio bendradarbiavimo principą.

    Į bendrą sistemą įsitraukė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras, Anykščių rajono savivaldybės ligoninė, Anykščių rajono psichikos sveikatos centras ir UAB „Medicinos namai“. Įstaigos pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir sutarė veikti koordinuotai, kad pacientui nereikėtų savarankiškai derinti skirtingų grandžių.

    Kas keičiasi pacientui?

    Pagrindinis tikslas – gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir koordinavimą, kad paslaugos būtų suteikiamos sklandžiau ir kokybiškiau. Praktikoje tai reiškia aiškesnes pacientų nukreipimo taisykles, spartesnį informacijos perdavimą tarp įstaigų ir mažiau pasikartojančių vizitų, kai tą patį klausimą tenka spręsti keliose vietose.

    Siekiant, kad pokyčiai būtų ne formalūs, o apčiuopiami, kartu su partneriais įgyvendinami infrastruktūros ir paslaugų kokybės gerinimo darbai. Planuojami patalpų atnaujinimo sprendimai bei perkama medicinos įranga, kad dalį tyrimų ir procedūrų būtų galima atlikti vietoje.

    Veiklos modelis ir žaliasis koridorius

    Vienas svarbiausių žingsnių – projektas „Anykščių sveikatos centro veiklos modelio diegimas“, kuriuo kuriama bendra, aiški skirtingų įstaigų darbo schema. Jo esmė – suderinti procesus taip, kad pacientas greičiau patektų į jam reikalingą grandį, o paslaugos būtų teikiamos nuosekliai, be nereikalingo blaškymosi.

    Į projektą įtrauktas sveikatos centro koordinatorius, taip pat dirba atvejo vadybininkai ir suburta daugiadalykė specialistų komanda. Ši komanda padeda spręsti sudėtingesnius atvejus, kai pacientui reikia kelių skirtingų sričių gydytojų, slaugos ar psichikos sveikatos paslaugų suderinimo.

    Svarbi planuojamo modelio dalis – vadinamasis žaliojo koridoriaus principas, kai tam tikroms pacientų grupėms sudaromos sąlygos paslaugas gauti greičiau, mažinant administracinius barjerus. Tokiu atveju atvejo vadybininkai padeda pacientui orientuotis sistemoje, įvertina poreikius, suderina vizitus ir seka, kad numatyti žingsniai vyktų laiku.

    Dėmesys lėtinėms ligoms ir prevencijai

    Projekto dėmesio centre – pacientai, sergantys širdies ligomis ar cukriniu diabetu, nes būtent šioms būklėms labai svarbūs ankstyvi veiksmai, nuosekli priežiūra ir gyvenimo būdo korekcijos. Numatyti mokymai pacientams ir jų artimiesiems apie rizikos veiksnius, savipriežiūrą ir gebėjimus kasdien valdyti lėtines neinfekcines ligas.

    2026 metų balandžio 23 dieną įvyko pirmasis projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo savivaldybės atstovai ir įstaigų specialistai. Susitikime aptarti konkretūs bendradarbiavimo veiksmai, atvejo vadybininkų darbo principai ir artimiausi žingsniai, orientuoti į paslaugų prieinamumo gerinimą.

    Galutinis siekis – kad Anykščių rajono gyventojai reikiamą pagalbą gautų laiku, patogiai ir kokybiškai, o prevencija taptų tokia pat svarbi kaip gydymas. Savivaldybės ir įstaigų planuojami sprendimai atspindi bendrą nacionalinę kryptį stiprinti pirminę grandį, integruoti paslaugas ir mažinti eiles per geresnę koordinaciją.

  • Zarasai ruošiasi perėjimui nuo institucinės globos: kokių bendruomeninių paslaugų labiausiai trūksta?

    Zarasai ruošiasi perėjimui nuo institucinės globos: kokių bendruomeninių paslaugų labiausiai trūksta?

    Zarasuose balandžio 24 dieną surengtas susitikimas, kuriame aptartas perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų žmonėms, turintiems intelekto ir ar psichikos negalią. Diskusijoje dalyvavo savivaldybės, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų atstovai.

    Pagrindinis projekto tikslas yra užtikrinti, kad reikalinga pagalba žmogų pasiektų kuo arčiau jo gyvenamosios vietos, o ne didelėse globos įstaigose. Tokia kryptis siejama su didesniu savarankiškumu, stipresniu įsitraukimu į bendruomenės gyvenimą ir mažesne socialine atskirtimi.

    Ką reiškia bendruomeninės paslaugos?

    Susitikime pabrėžta, kad bendruomeninės paslaugos apima ne vien apgyvendinimą, bet ir kasdienį palaikymą: atvejo vadybą, pagalbą priimant sprendimus, užimtumo sprendimus ir socialines dirbtuves. Tokios paslaugos padeda žmogui išlaikyti ryšius su artimaisiais, mokytis kasdienio gyvenimo įgūdžių ir gauti pagalbą tada, kai jos reikia labiausiai.

    Aptarta, kaip Zarasų rajone taikomi atvejo vadybos sprendimai ir kokį vaidmenį turi specialistas, padedantis priimti sprendimus. Šie modeliai svarbūs tais atvejais, kai žmogui reikia nuoseklios, koordinuotos pagalbos ne vienoje, o keliose srityse vienu metu.

    Infrastruktūra ir pasirengimas 2030 metams

    Renginyje daug dėmesio skirta planuojamai apgyvendinimo infrastruktūrai ir jos poreikiui: grupinio gyvenimo namams, apsaugotam būstui bei socialinėms dirbtuvėms. Savivaldybės atstovai aptarė, kokie sprendimai galėtų geriausiai atitikti vietos poreikius ir kokių žingsnių reikia, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Taip pat akcentuota, kad artėjant 2030 metams savivaldybėms svarbu iš anksto pasirengti pokyčiams, kai ilgalaikė socialinė globa nebegalės būti naujai pradedama teikti socialinės globos namuose, išskyrus specializuotos slaugos atvejus. Tai reiškia, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa ne papildoma galimybe, o būtina sąlyga, kad pagalba žmonėms būtų užtikrinta ir ateityje.

    Kokie iššūkiai išryškėjo?

    Susitikimo metu pristatyti pasiekti rezultatai ir sukauptos patirtys, tačiau įvardyti ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama įgyvendinant pokytį. Tarp jų minėtas paslaugų tęstinumo užtikrinimas, specialistų poreikis bei bendradarbiavimas tarp institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus.

    Renginio pabaigoje vyko klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu aptarti konkretūs žingsniai, kaip stiprinti paslaugų prieinamumą Zarasų rajone. Sutarta, kad perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų yra ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus planavimas ir dėmesys individualiems kiekvieno žmogaus poreikiams.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.