CP v2

Tag: Atvejo vadyba

  • Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Jono Basanavičiaus gimtinėje surengta Lietuvos socialinių darbuotojų dienai skirta popietė, subūrusi Vilkaviškio rajono socialinėje srityje dirbančius žmones. Renginys tapo proga padėkoti už kasdienį darbą, kai pagalbos labiausiai reikia vyresniems, šeimoms krizėse ar negalią turintiems gyventojams.

    Susirinkusiuosius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė ir Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius. Anot organizatorių, tai buvo ne tik šventė, bet ir bendruomeniškumo ženklas socialinėje sistemoje dirbantiems specialistams.

    „Socialinis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir didelės kantrybės, atsakomybės bei gebėjimo išgirsti žmogų. Jūsų darbo rezultatai ne visada matuojami skaičiais – kartais didžiausias pasiekimas yra žmogus, kuriam padėjote atsitiesti, neprarasti vilties ar tiesiog nelikti vienam su savo sunkumais“, – sakė A. Neiberka.

    Meras pabrėžė, kad socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje nemažėja: visuomenei senstant, didėja pagalbos namuose, globos ir slaugos koordinavimo, emocinės paramos bei socialinės integracijos paslaugų svarba. Savivaldybėms tenka vis didesnė atsakomybė už paslaugų prieinamumą, o tai reiškia ir augantį krūvį darbuotojams, dirbantiems arčiausiai žmogaus.

    Šventės metu Savivaldybės meras įteikė padėkas už profesionalų, atsakingą ir nuoširdų darbą. Tarp pagerbtųjų buvo individualios priežiūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai, įstaigų vadovai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai, dirbantys tiek mieste, tiek seniūnijose.

    Padėkos įteiktos Dainai Vasiukevičienei, Ingai Kušlytei, Jolantai Pranaitienei, Kristinai Paplauskienei, Vilmai Jurkūnienei, Selinai Ramanauskaitei, Jurgitai Brazinskienei, Vidai Reviakienei, Šarūnei Kamaitytei, Janinai Sabaliauskienei, Irenai Skauronienei, Viktorijai Karpavičienei ir Vidai Stonienei. Organizatoriai akcentavo, kad šie žmonės kasdien sprendžia jautriausius klausimus, kurių dažnai nematyti viešumoje, bet jų poveikį geriausiai jaučia patys gyventojai.

    Po sveikinimų ir padėkų renginio dalyviams parodytas teatro LABAS spektaklis „Siaubo pasakos“. Renginio programa buvo skirta ne tik pagerbti darbuotojus, bet ir suteikti jiems progą atsikvėpti, pabūti kartu ir pasidalinti patirtimis.

  • Forumas Palangoje: kaip sustabdyti šeimų krizę ir nebeleisti institucijoms mėtyti pagalbos?

    2026 metų spalio 21 dieną Palangos kurhauze vyks respublikinis tarpinstitucinis forumas „Pagalbos kodas: šeima. Kaip šiandien padėti šeimai?“. Renginys skirtas Tarptautinei mediacijos dienai paminėti ir suburs skirtingų sričių specialistus bendrai diskusijai.

    Forumą organizuoja Palangos miesto socialinių paslaugų centras, o partneris yra Lietuvos mediatorių rūmai. Pagrindinis tikslas – sutarti dėl aiškesnio pagalbos kelio šeimai, kad pagalba pasiektų laiku, o konfliktai būtų sprendžiami anksčiau ir konstruktyviau.

    Renginyje daug dėmesio bus skiriama mediacijai kaip praktiniam būdui mažinti konfliktų eskalaciją ir ieškoti susitarimų, kai tai įmanoma. Taip pat bus aptariama atvejo vadyba, šeimos konferencijos metodas bei institucijų bendradarbiavimas, kai šeimai vienu metu reikia kelių paslaugų.

    Organizatoriai akcentuoja problemą, kai šeima dėl skirtingų taisyklių ar procedūrų yra siunčiama nuo vienos įstaigos prie kitos. Forume bus ieškoma atsakymų, kas pirmasis gali pastebėti rizikas, kada jau būtina įsikišti ir kaip suderinti veiksmus taip, kad pagalba būtų nuosekli, o ne fragmentiška.

    Antroje dalyje numatyta praktinė tarpinstitucinė diskusija, kurioje dalyviai analizuos anonimizuotą šeimos situaciją. Į ją bus žvelgiama iš skirtingų profesinių perspektyvų, siekiant išgryninti, kokie sprendimai realiai veikia ir kur dažniausiai atsiranda spragų.

    Diskusijoje dalyvaus mediatoriai, atvejo vadybininkai, vaiko teisių apsaugos, teisės, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, policijos, antstolių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atskiras dėmesys bus skiriamas vaiko balsui šeimos konflikte ir vaiko interesų užtikrinimui.

    Forumo moderatorės – Daiva Dekontaitė, Gražina Diemintienė, Eglė Reinikytė ir Simona Zdanavičiūtė. Po forumo, 16 valandą, planuojamas Lietuvos mediatorių rūmų bendruomenės profesinis susitikimas, skirtas praktikos aptarimui ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimui.

  • Varėnoje išbandytas modelis veikia: po programos dalis žmonių į darbą grįžta ilgam

    Varėnoje išbandytas modelis veikia: po programos dalis žmonių į darbą grįžta ilgam

    Kai žmogus darbo neturi ne kelias savaites, o metus ar ilgiau, problema dažnai tampa platesnė nei vien pajamų stoka. Prisideda sveikatos bėdos, prarasti socialiniai ryšiai, priklausomybės, skolos, prastas susisiekimas ar tiesiog dingęs pasitikėjimas savimi.

    Varėnos rajono savivaldybėje taikoma Užimtumo didinimo programa orientuota būtent į tokias situacijas. Jos esmė paprasta: ne tik pasiūlyti darbo vietą, bet ir padėti žmogui nuosekliai pašalinti realias kliūtis, trukdančias sugrįžti į darbo rinką.

    Varėnoje šis modelis neatsirado per naktį. 2020–2022 metais savivaldybė dalyvavo bandomajame projekte, o 2022 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimas nurodė teigiamą ilgalaikį poveikį.

    Nuo 2023 metų programa tapo nuolatine ir taikoma visoje Lietuvoje. Savivaldybėms tai reiškia aiškesnį mechanizmą, kaip vienoje sistemoje sujungti socialines, sveikatos ir užimtumo paslaugas, kad žmogus nepasimestų tarp institucijų.

    Varėnos rajone pernai programoje dalyvavo 76 gyventojai. Jiems buvo teikiamos psichologo, priklausomybių ligų konsultanto ir karjeros konsultanto konsultacijos, taip pat prireikus organizuotas pavėžėjimas, teisinė pagalba ir kitos individualiai parinktos paslaugos.

    Rezultatai, savivaldybės pateiktais duomenimis, viršijo šalies vidurkį. Per 6 mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos dirbo arba savarankišką veiklą vykdė 28 proc. dalyvių, kai šalies vidurkis siekė 26,2 proc.

    Dar svarbiau, kad grįžimas į darbo rinką buvo tvaresnis: po ilgesnio laikotarpio darbo rinkoje išliko 24 proc. buvusių dalyvių, kai šalies rodiklis sudarė 15,2 proc. Tai rodo, kad pokytis neapsiribojo trumpu įsidarbinimu, o tapo stabilesnis.

    Dalis žmonių programą baigė dėl nustatyto dalyvumo lygio, ir tai laikoma ne nesėkme, o reikalingu sprendimu. Praktikoje tai reiškia, kad įvertinama, ar žmogaus sveikatos būklė ir galimybės leidžia realiai sugrįžti į darbą, ar pirmiau būtina kitokia, ilgalaikė pagalba.

    Vienas svarbiausių programos elementų yra atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja pagalbą ir padeda žmogui nepasimesti. Jis suderina paslaugas, tarpininkauja su darbdaviais, gydymo įstaigomis ar kitomis institucijomis, o prireikus planuoja konsultacijas pagal viešojo transporto galimybes.

    Šalia organizacinių sprendimų dažnai tenka spręsti ir labai žemiškas kliūtis: kaip nuvykti į konsultaciją, kaip laiku atvykti į darbo pokalbį, kaip sutvarkyti dokumentus. Nuoseklus lydėjimas leidžia žingsnis po žingsnio atkurti žmogaus atsakomybę ir pasitikėjimą, be kurio sugrįžimas į darbą būna trumpalaikis.

    2025 metais programai Varėnos rajone buvo skirta 89,2 tūkst. eurų valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, panaudota apie 83,3 tūkst. eurų. Lėšos nukreiptos konsultacijoms, pavėžėjimo paslaugai ir atvejo vadybininko darbo užmokesčiui.

    2026 metais savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje numatyta, kad paslaugas gaus ne mažiau kaip 70 gyventojų. Taip pat planuojama, kad į įdarbinimo priemones, įskaitant laikinuosius darbus seniūnijose, bus įtraukti bent 3 asmenys.

    Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba ir seniūnijomis. Toks modelis atspindi visoje šalyje stiprėjančią kryptį: užimtumo klausimai vis dažniau sprendžiami kartu su socialine ir sveikatos pagalba, nes vien darbo pasiūlymas retai išsprendžia įsisenėjusias problemas.

    Varėnos patirtis rodo, kad savivaldybės pagalba gali būti ne formalus procesas, o reali parama žmogui, kuris siekia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Stabilios pajamos, atkurti ryšiai su artimaisiais ir grįžtantis savarankiškumas čia tampa ne šūkiu, o apčiuopiamu rezultatu.

  • Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Konferencija Italijoje: Tauragės atstovė parsiveža įžvalgas, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį

    Gegužės 25–27 dienomis Italijos Vičencos mieste surengta tarptautinė trijų dienų konferencija Europe in Action 2026, į kurią susirinko daugiau kaip 500 dalyvių iš Europos šalių. Renginyje daugiausia dėmesio skirta žmonių su intelekto negalia savarankiškumui, įtraukčiai bendruomenėje ir žmogaus teisių užtikrinimui.

    Konferencijoje dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė, atvejo vadybininkė Rūta Keparutienė. Pasak savivaldybės, tokie vizitai padeda savivaldybių darbuotojams perimti praktinius sprendimus, kurie vėliau gali būti pritaikomi vietos paslaugų tinkle.

    Akcentas – atvejo vadyba

    Apie situaciją Lietuvoje pranešimus skaitė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Rasa Genienė. Tarptautinei auditorijai pristatyta negalios politikos pertvarka ir Lietuvoje taikomas atvejo vadybos modelis, skirtas darbui su intelekto ir psichosocialine negalia.

    Konferencijoje pabrėžta, kad atvejo vadybininkas, dirbdamas savivaldybėje, gali tapti jungiamąja grandimi tarp socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisinių klausimų sprendimo. Tokiu būdu siekiama mažinti paslaugų fragmentaciją, kai žmogui ar jo artimiesiems tenka patiems koordinuoti pagalbą tarp skirtingų institucijų.

    Ką perima savivaldybės?

    Renginio dalyviai iš įvairių šalių dalijosi gerąja patirtimi, kaip sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo savarankiškiau, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir aktyviai dalyvauti bendruomenės veiklose. Daug dėmesio skirta individualizuotai pagalbai, paslaugų prieinamumui ir nuosekliam asmens kelio planavimui nuo poreikių įvertinimo iki realios paramos.

    Tokiuose susitikimuose savivaldybėms ypač svarbios praktinės įžvalgos, kaip organizuoti paslaugas taip, kad jos būtų pasiekiamos laiku ir vieno langelio principu. Tai aktualu ir Lietuvos savivaldybėms, kurios, plėtojant bendruomenines paslaugas, vis dažniau ieško būdų, kaip geriau suderinti skirtingų sričių specialistų darbą.

    Italijos socialinio verslo pavyzdžiai

    Konferencijos metu pristatyti ir Italijos socialinio verslo pavyzdžiai, kai žmonės su negalia įdarbinami kavinėse, restoranuose, ūkiuose ar kitose veiklose. Šie modeliai dažnai remiasi nuoseklia pagalba darbo vietoje, aiškiomis užduotimis ir komandos pasirengimu, kad darbuotojas galėtų sėkmingai įsilieti į kolektyvą.

    Renginio organizatoriai ir dalyviai akcentavo, kad įtraukios bendruomenės kūrimas nėra vien socialinės srities klausimas. Tam reikalingas platesnis požiūris, apimantis švietimą, sveikatos paslaugas, užimtumą ir vietos bendruomenių įsitraukimą, o savivaldybės praktika dažnai tampa lemiamu veiksniu, ar žmogus realiai gauna reikalingą pagalbą.

    Tauragės rajono savivaldybė nurodo, kad tarptautiniai mainai leidžia įvertinti, kurios priemonės veikia geriausiai, ir ieškoti sprendimų, tinkamų vietos situacijai. Tikimasi, kad parsivežtos įžvalgos prisidės prie dar nuoseklesnio pagalbos organizavimo Tauragės rajone, stiprinant žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia įtrauktį.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško atvejo vadybininko: ką siūlo projektas ir iki kada teikti paraišką

    Anykščių rajono savivaldybė ieško atvejo vadybininko: ką siūlo projektas ir iki kada teikti paraišką

    Ieškomas atvejo vadybininkas

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė atranką į Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininko pareigas. Darbuotojo ieškoma darbui projekte, susijusiame su perėjimu nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.

    Skelbime nurodoma, kad projektas apima Sostinės regioną bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną. Tokia aprėptis reiškia, kad veiklos ir partnerystės dažnai planuojamos kelių savivaldybių ir paslaugų teikėjų mastu.

    Koks tai projektas?

    Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Lietuvoje yra nuosekliai vykdoma socialinės politikos kryptis, kai daugiau paslaugų siekiama teikti žmogui artimoje aplinkoje. Praktikoje tai dažniausiai reiškia pagalbos organizavimą bendruomenėje, individualų paslaugų planavimą ir koordinavimą.

    Atvejo vadybininkas tokio tipo projektuose paprastai užtikrina, kad žmogus gautų suderintą pagalbos paketą, o paslaugos nebūtų fragmentuotos. Tam reikalingas darbas su skirtingomis įstaigomis ir komandinis sprendimų priėmimas, orientuotas į realų žmogaus poreikį.

    Iki kada galioja skelbimas

    Paraiškas kandidatams galima teikti iki 2026 metų birželio 9 dienos imtinai. Pasibaigus terminui, atrankos procedūros vykdomos pagal darbdavio nustatytą tvarką, todėl kandidatams svarbu nepalikti dokumentų pateikimo paskutinei dienai.

    Norint dalyvauti atrankoje, paraiška teikiama per valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus atrankų platformą. Joje paprastai pateikiami reikalavimai kandidatui, dokumentų sąrašas ir kita su atranka susijusi informacija.

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose tęsiamos nemokamos atvejo vadybos paslaugos darbingo amžiaus gyventojams, turintiems psichikos ar intelekto negalią, taip pat jų artimiesiems ir globėjams. Savivaldybė pabrėžia, kad tai pagalba, kuri prasideda nuo individualaus pokalbio ir realių sprendimų kasdienėse situacijose.

    Paslaugos teikiamos įgyvendinant projektą Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Jo tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms kuo savarankiškiau gyventi bendruomenėje, mažinant poreikį ilgalaikei institucinei globai ir stiprinant pagalbos tinklą vietoje.

    Kas yra atvejo vadyba?

    Atvejo vadyba – tai individuali pagalba, kai su žmogumi dirbantis specialistas įvertina jo situaciją, padeda susidėlioti prioritetus ir koordinuoja paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti palydėjimą tvarkant dokumentus, sprendžiant socialinės paramos klausimus, ieškant užimtumo ar pagalbos sveikatos priežiūros sistemoje.

    Tokio darbo esmė – ne vien suteikti informaciją, bet padėti žmogui žingsnis po žingsnio susigrąžinti daugiau savarankiškumo. Savivaldybė akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų, bet žmogui svarbių sprendimų: drąsiau kreiptis pagalbos, išbandyti naujas veiklas, aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    „Kiekvienas žmogus ateina su savo patirtimis, baimėmis, išgyvenimais. Todėl pirmiausia reikia laiko pažinti žmogų, išklausyti, sukurti pasitikėjimą. Tik tada galima kartu ieškoti sprendimų. Labai svarbu, kad žmogus jaustųsi priimtas, suprastas ir žinotų, jog pagalba yra šalia“, – sakė Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Neringa Dobravolskienė.

    Kiek žmonių jau pasinaudojo paslauga?

    Savivaldybės duomenimis, Druskininkuose atvejo vadybos pagalba jau pasinaudojo 26 žmonės. Nurodoma, kad paslaugos gali būti teikiamos iki trejų metų, todėl pagalba planuojama ne trumpam, o nuosekliai, atsižvelgiant į žmogaus situacijos pokyčius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis palydėjimas ypač svarbus tuomet, kai žmogus susiduria su keliomis problemomis vienu metu: sveikatos, socialinės paramos, užimtumo ar artimųjų pagalbos trūkumu. Tokiais atvejais koordinuota pagalba padeda išvengti situacijų, kai žmogus pasimeta tarp skirtingų institucijų ir paslaugų teikėjų.

    Kur kreiptis Druskininkuose?

    Dėl atvejo vadybos paslaugos kviečiama kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, adresu Vasario 16-osios g. 7. Pasiteirauti galima telefonu +370 313 59 111.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa vienu svarbiausių socialinės pagalbos prioritetų, kai siekiama, kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi jam įprastoje aplinkoje.

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.

  • Panevėžio rajone ministrė su savivaldybe aptarė negalios paslaugas: kur stringa atokvėpis ir finansavimas

    Panevėžio rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, su vietos vadovais ir socialinių paslaugų teikėjais aptarusi pagalbą šeimoms bei žmonėms su negalia. Susitikime daugiausia dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, jų finansavimui ir tam, kaip sprendimai veikia gyventojus kasdienybėje.

    Ministrė susitiko su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos skyrių vadovais, socialinių įstaigų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pasak savivaldybės, pokalbiuose akcentuota, kad didžiausias poreikis dažnai kyla ten, kur slauga ir priežiūra ilgainiui tampa visos šeimos išbandymu.

    „Tikrasis vaizdas atsiskleidžia bendraujant su šeimomis, kurios slaugydamos artimuosius išsenka, joms laikinas atokvėpis yra gyvybiškai būtinas“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Dėmesys laikino atokvėpio paslaugai

    Viena pagrindinių diskusijų temų tapo laikino atokvėpio paslauga, skirta trumpam pakeisti artimąjį slaugantį žmogų ir suteikti šeimai pertrauką. Socialinių paslaugų atstovai pabrėžė, kad prašymų daugėja, o finansavimo ir realių sąnaudų neatitikimas savivaldybėms sukuria papildomą naštą.

    Panevėžio rajono specialistų pateiktais skaičiavimais, vieno asmens priežiūros namuose metinis paslaugos poreikis gali siekti 720 valandų, o visos paslaugos kaina viršija 5 700 eurų. Tuo metu valstybės skiriama suma sudaro apie 2 000 eurų per metus, todėl didelė dalis išlaidų tenka savivaldybei.

    „Skaičiuojame, kad visa paslauga vienam asmeniui kainuoja daugiau kaip 5 700 eurų, todėl valstybės skiriamas finansavimas padengia tik dalį išlaidų“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Baronaitė-Šniutė.

    Apsaugotas būstas ir savarankiškumo klausimai

    Susitikime aptartos ir apsaugoto būsto paslaugos, kurios padeda žmonėms su negalia mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių, išlaikant reikalingą specialistų priežiūrą. Panevėžio rajone planuojama įrengti tris apsaugoto būsto vietas, kuriose savarankiškumo įgūdžius ugdytų šeši asmenys.

    Savivaldybės atstovai kėlė klausimą, ar dabartiniai finansavimo prioritetai visada padeda pasiekti pagrindinį tikslą. Anot jų, kai kuriais atvejais didesnis dėmesys komunalinių išlaidų kompensavimui gali nustelbti investicijas į pačias paslaugas, specialistų darbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.

    Paslaugų tinklas rajone plečiamas

    Pristatant situaciją rajone pabrėžta, kad savivaldybė plečia bendruomenines paslaugas, siekdama, kad žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia galėtų gyventi kuo arčiau įprastos aplinkos. Šiuo metu teikiama asmeninė pagalba, o socialinės reabilitacijos paslaugos pasiekia 199 žmones su negalia.

    Taip pat priminta, kad nuo 2024 metų įgyvendinama atvejo vadyba turi padėti darbingo amžiaus gyventojams greičiau susiorientuoti sistemoje ir gauti reikalingas paslaugas. Savivaldybės teigimu, praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų ir specialistų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikiama laiku.

    Vizito metu ministrė su komanda apsilankė Gustonių socialinės globos namuose ir viešojoje įstaigoje „Vilties sodas“ Biliūnų kaime. Čia ji susipažino su teikiamomis paslaugomis, darbuotojų kasdieniais iššūkiais ir bendruomenės veikla.

  • Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, skirtas vaikų globos ir paslaugų šeimoms stiprinimo klausimams. Į savivaldybę atvyko projekto, orientuoto į vaikų saugumo didinimą bei pagalbos globėjams plėtrą, vadovė Rugilė Ladauskienė ir projekto veiklų ekspertė Dovilė Montvilaitė.

    Svečius priėmė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė, administracijos direktorė Aušra Dvelienė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo su vaikų globa dirbantys savivaldybės bei rajono įstaigų vadovai ir specialistai.

    Susitikime apžvelgta naujausia situacija rajone ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant vaikų saugumą. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nuo 2025 metų rajone veikiančiuose krizių centruose buvo apgyvendinta 19 vaikų ir 14 suaugusiųjų.

    Taip pat aptarta atvejo vadybos apimtis: rajone yra 276 šeimos, kurioms taikoma ši pagalbos forma. Pabrėžta ir budinčio globėjo vaidmens svarba, nes Pakruojo rajone šiuo metu dirba vienas budintis globėjas, laikinai priimantis be tėvų priežiūros likusius vaikus ir užtikrinantis jiems kasdienę priežiūrą bei emocinį saugumą.

    Susitikimo metu diskutuota apie savivaldybės finansavimą globėjams, paramos priemones be tėvų globos likusiems vaikams ir praktinius sprendimus, kaip mažinti krizių atvejų pasekmes. Taip pat pasidalinta informacija, kad nuo 2023 metų iš nesaugios aplinkos buvo paimta 250 vaikų.

    Atvykusios specialistės pristatė kitų savivaldybių ir didžiųjų miestų patirtis, akcentuodamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmę. Susitikime sutarta tęsti darbą stiprinant paslaugų tinklą ir ieškant sprendimų, padedančių užtikrinti kuo saugesnę aplinką be tėvų globos likusiems vaikams.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

    L. Katiliaus nuotraukos