CP v2

Tag: Atvirasis kodas

  • Europos įmonėms siunčiama aiški žinia: vien naudoti atvirąjį kodą neužtenka, reikia prisidėti

    Europos įmonėms siunčiama aiški žinia: vien naudoti atvirąjį kodą neužtenka, reikia prisidėti

    Europos įmonės raginamos aktyviau įsitraukti į atvirojo kodo programinės įrangos kūrimą, kad regionas stiprintų skaitmeninį savarankiškumą ir mažintų priklausomybę nuo pavienių tiekėjų. Ši žinutė ryškiai nuskambėjo Prahoje vykusiame renginyje Open Source Summit Europe, kurį organizavo ne pelno siekianti „Linux Foundation“.

    Diskusijose daug dėmesio skirta Europos skaitmeniniam suverenitetui, geopolitikai, atvirojo kodo vaidmeniui technologijų grandinėje ir saugumo iššūkiams. Kalbėta ir apie DI modelių netikslumus, kurie kelia pasitikėjimo problemų, kai vis daugiau procesų automatizuojama ir perkeliama į programinę įrangą.

    Skaitmeninis suverenitetas tampa prioritetu

    „Linux Foundation Europe“ vadovas Thierry Carrez pabrėžė, kad atvirasis kodas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vienos šalies technologijų. Pasak jo, organizacijoms svarbu ne tik rinktis atvirus sprendimus, bet ir turėti realią įtaką jų krypčiai bei vystymui.

    „Atvirasis kodas suteikia organizacijoms būdą mažinti priklausomybę nuo bet kurio vieno tiekėjo ar šalies“, – sakė Thierry Carrez.

    Ši mintis sutapo su renginyje aptartais tyrimų rezultatais: didžioji dalis Europos organizacijų skaitmeninį suverenitetą laiko svarbia technologijų strategijos dalimi. Tačiau pabrėžiama, kad kontrolė neatsiranda automatiškai vien dėl to, jog naudojama atvirojo kodo programinė įranga.

    Vien vartojimo nepakanka: reikia valdymo ir investicijų

    Renginyje akcentuota takoskyra tarp aktyvaus atvirojo kodo naudojimo ir brandžių valdymo struktūrų, kurios leidžia sistemingai prižiūrėti licencijas, saugumo rizikas, atnaujinimų grandinę ir vidinę kompetenciją. Pasak organizatorių, įmonės, kurios yra įdiegusios pažangią atvirojo kodo valdyseną, vidutiniškai fiksuoja daugiau nei 4 kartus didesnę investicijų grąžą nei investuota, kai tuo tarpu įmonėse be formalios valdysenos ji siekia apie 3,6 karto.

    Ekspertai pabrėžė, kad reali autonomija atsiranda tada, kai organizacijos prisideda prie bendruomenių, teikia pataisas, dalyvauja sprendimų priėmime ir investuoja į kompetencijas. Tokiu būdu galima ne tik greičiau spręsti saugumo spragas, bet ir užsitikrinti, kad kritiškai svarbūs komponentai vystomi pagal Europos poreikius.

    „Vien vartoti atvirąjį kodą neužtikrina veiksmingos kontrolės. Prisidėdamos prie pagrindinių projektų ir dalyvaudamos atviroje valdysenoje, Europos organizacijos gali pasiekti didesnę autonomiją“, – sakė Thierry Carrez.

    DI keičia kūrimo praktiką, bet didina pasitikėjimo klausimus

    Renginyje aptarta, kad DI sparčiai keičia programinės įrangos kūrėjų darbą, o programavimas tampa prieinamesnis ir tiems, kurie neturi tradicinio inžinerinio pasirengimo. Tačiau kartu didėja rizika dėl kodo kokybės, kilmės ir teisingumo, todėl atvirojo kodo praktikos ir bendruomeninis tikrinimas vertinami kaip būdas kelti skaidrumą.

    „DI iš esmės pakeitė programinės įrangos kūrimo praktiką. Turime daug žmonių, kurie nėra tradiciniai kūrėjai, bet gali gana lengvai rašyti ir pritaikyti programas“, – sakė Christopher Robinson.

    Kalbėta ir apie pasitikėjimo problemą, kai DI modeliai pateikia netikslią informaciją ar neteisingai interpretuoja kontekstą. AWS atstovė Laura Tacho atkreipė dėmesį, kad pokyčių greitis auga, bet pasitikėjimas įrankiais dažnai nespėja, todėl organizacijoms tenka daugiau dėmesio skirti testavimui, stebėsenai ir saugiam diegimui.

    „Viskas juda labai greitai, tačiau pasitikėjimas mūsų įrankiais nedidėja tokiu pat tempu“, – sakė Laura Tacho.

    Galiausiai pabrėžta, kad Europos institucijos taip pat didina dėmesį atvirojo kodo politikai ir skaitmeninio atsparumo stiprinimui. Verslui tai reiškia augantį spaudimą ne tik naudoti atvirąsias technologijas, bet ir prisidėti prie jų priežiūros, saugumo bei ilgalaikio tvarumo.

  • „Nvidia“ apie atvirą DI aljansą: narės tikrinamos, o paraiškų eilėje laukia šimtai bendrovių

    „Nvidia“ apie atvirą DI aljansą: narės tikrinamos, o paraiškų eilėje laukia šimtai bendrovių

    „Nvidia“ atmetė kritiką, kad jos inicijuotas atvirojo kodo DI aljansas gali tapti simboliniu projektu ar priemone technologijų varžyboms. Bendrovė tvirtina, kad iniciatyvos sėkmę lems realus narių bendradarbiavimas, o prie aljanso jungtis norinčių įmonių skaičius auga.

    Šią vasarą pristatytas Open Source DI saugos ir kibernetinės gynybos įrankiams skirtas aljansas buvo kuriamas po incidentų, parodžiusių rizikas, kai plačiai naudojamos atvirojo kodo ekosistemos tampa atakų taikiniu. „Nvidia“ pabrėžia, kad tikslas yra dalintis praktiniais sprendimais, kurie padėtų mažinti pažeidžiamumus, o ne tik deklaruoti ketinimus.

    Kas yra šis aljansas

    Aljansas vienija technologijų įmones, kurios siekia kurti ir dalintis DI saugos bei kibernetinio saugumo priemonėmis. Tarp viešai minimų narių yra Europos bendrovės „Mistral“, „Hugging Face“ ir „UiPath“, taip pat „Microsoft“, „Adobe“ ir „Dell“.

    Iniciatyvos veikla patikėta Linux Foundation, ne pelno organizacijai, koordinuojančiai daugelį atvirojo kodo projektų. Tai reiškia, kad narių priėmimas, valdymo principai ir procedūros yra centralizuojamos per šią organizaciją, o ne paliekamos vien tik „Nvidia“ sprendimams.

    Kodėl dalis didžiųjų dar nedalyvauja

    Aljanso sudėtyje kol kas nėra kai kurių didžiųjų rinkos žaidėjų, įskaitant „OpenAI“, „Google“, „Anthropic“ ir „Meta“. „Nvidia“ atstovai aiškina, kad tai nebūtinai reiškia nenorą prisidėti, nes daliai įmonių gali būti taikoma priėmimo ir patikros procedūra.

    „Linux Foundation turi šimtų ir šimtų įmonių eilę, kurias šiuo metu tikrina ir tvirtina priėmimui į procesą“, – sakė „Nvidia“ kibernetinio saugumo politikos vadovas Markas Weatherfordas.

    Reguliavimas ir pasitikėjimas atviru kodu

    „Nvidia“ taip pat akcentuoja, kad iniciatyva atsirado platesniame reguliavimo kontekste, kai JAV politinėje darbotvarkėje vis dažniau keliami klausimai dėl DI modelių, įskaitant uždarus, atvirus ir atvirojo kodo sprendimus. Bendrovės teigimu, tikslas yra pateikti praktinę perspektyvą ir pasiūlyti priemones, kurios būtų naudingos tiek verslui, tiek visuomenei.

    Kartu pripažįstama, kad rinkos konkurencija išlieka, todėl dalijimosi informacija mastas priklausys nuo narių motyvacijos ir pasitikėjimo. Vis dėlto „Nvidia“ argumentuoja, jog didelis susidomėjimas ir narių skaičius rodo, kad tema yra aktuali, o iniciatyva turi potencialo tapti veikiančia platforma DI saugai stiprinti.

  • Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Atviri DI modeliai sparčiai vejasi uždarus: Europa ieško suvereniteto ir savo infrastruktūros kelio

    Nauja „Mozilla“ ataskaita apie atvirąjį dirbtinį intelektą teigia, kad atvirojo kodo ir atvirų svorių DI peržengė eksperimentų stadiją ir tapo reikšminga pasaulinės ekosistemos dalimi. Postūmį suteikia sparčiai gerėjančios galimybės, mažėjančios diegimo sąnaudos ir didesnė kontrolė, kai modeliai vykdomi savo infrastruktūroje.

    2026 metų rugsėjį vertinime nagrinėjama, kaip atvirasis DI vystosi pagal gebėjimus, įsisavinimą, infrastruktūrą, investicijas, reguliavimą ir technologinį suverenitetą. Dokumente pabrėžiama, kad Europa turi ryškių pavyzdžių ir nišų, tačiau vis dar atsilieka nuo JAV ir Kinijos pagal pažangiausių modelių lygį.

    Atvirasis DI tampa parengtas darbui

    Ataskaitoje pateikiama ir europinių iniciatyvų: Lozanoje tyrėjai kartu su Raudonuoju Kryžiumi sukūrė atvirą medicininį modelį, suderintą su humanitarinėmis gairėmis. Nurodoma, kad klinikiniams bandymams ruošiama tiek vietoje, tiek Tanzanijoje, o pats sprendimas kuriamas taip, kad būtų galima jį valdyti ir prižiūrėti be priklausomybės nuo išorinių tiekėjų.

    „Jie tai pasidarė patys. Jie neprašė leidimo, to nenuomojosi – jie tai turi, gali paleisti, keisti ir išlaikyti“, – sakė „Mozilla“ technologijų vadovas Raffi Krikorian.

    Anot ataskaitos, atvirųjų modelių kūrimas išaugo į vieną sparčiausiai augančių kūrėjų ekosistemų programinės įrangos istorijoje. Kaip vienas iš signalų minimos platformos „Hugging Face“ apimtys: 2 500 000 viešų modelių, 13 000 000 naudotojų ir maždaug trečdalis „Fortune 500“ bendrovių, kurios vienaip ar kitaip įsitraukusios į šią ekosistemą.

    Kitas rodiklis siejamas su „OpenRouter“, kur nukreipiamas realus produkcinis srautas: atvirų svorių modelių dalis iki 2025 metų pabaigos esą priartėjo prie trečdalio naudojimo. Po maždaug pusmečio platforma per savaitę apdoroja apie 25 trilijonus žetonų, o didžiausia srauto dalis siejama būtent su atviru modeliu.

    Europa dalyvauja, bet lyderystė dažniau Kinijoje

    Ataskaitoje pažymima, kad pagal vertinamus stipriausius atvirus modelius lyderystė dažniausiai atitenka Kinijos kūrėjams, minimi Kimi K3, GLM-5.3 ir Qwen 3.8. Europos atstovas „Mistral“ gebėjimų skalėje įvardijamas žemiau, o pavyzdžiu pateikiamas Mistral Medium 3.5.

    Taip pat akcentuojama, kad „Mistral“ atvirumas turi komercinių apribojimų: minima modifikuota MIT licencija su pajamų išlyga. Tai iliustruoja platesnę ataskaitos mintį, jog atviri svoriai ir tikras atvirasis kodas nėra tas pats, o sąlygos gali smarkiai skirtis.

    Europos galimybė, pasak „Mozilla“, gali būti ne vien bandymas sukurti dar vieną pažangiausią bazinį modelį, o gebėjimas užtikrinti suverenią diegimo grandinę. Tai reiškia vietinę kontrolę ir nuosavybę, kai modeliai, duomenys ir infrastruktūra nėra „nuomojami“ iš dominuojančių tiekėjų.

    Kaip išskirtinis pavyzdys nurodoma Šveicarija, kur viešasis konsorciumas esą apmokė nacionalinį modelį naudodamas viešuosius superkompiuterius ir paskelbė svorius, duomenis bei mokymo kodą. Kartu pabrėžiama, kad toks pilnas atvėrimas yra retas: iš 16 „Mozilla“ analizuotų ryškesnių leidimų nė vienas nepateikė viso duomenų „recepto“, kurio reikalauja Atvirojo kodo iniciatyvos apibrėžtis.

    Suverenitetą lemia diegimas ir reguliavimas

    Ataskaita išskiria ir praktinį atotrūkį tarp naudojimo bei realaus įdiegimo: pasauliniu mastu 79 proc. apklaustų kūrėjų teigia naudojantys atvirus modelius, tačiau tik 51 proc. atvirų modelių naudotojų juos įdiegia produkcinėje aplinkoje. Uždariems modeliams šis rodiklis, „Mozilla“ duomenimis, siekia 63 proc.

    Skirtumas aiškinamas ne vien gebėjimais, o veikiau operacinių įrankių branda ir pasitikėjimu: saugumu, atitiktimi, stebėsena, patikimumu bei įmonių procesais. Dėl to Europa, pasak ataskaitos, gali turėti progą stiprėti virš modelio sluoksnio, kuriant diegimo infrastruktūrą, orkestravimą, atitikties ir saugumo sprendimus.

    Ekonominiai veiksniai taip pat gali mažinti barjerus: vis pajėgesni atviri modeliai dažniau pritaikomi veikti santykinai kuklesnėje aparatinėje įrangoje, o pažanga, kaip teigiama, vis daugiau ateina iš postmokymo etapų. Tai gali perkelti konkurenciją į duomenų parinkimą, atlygio dizainą ir sustiprinamojo mokymosi aplinkas, kur mažesnėms komandoms lengviau konkuruoti be milžiniškų skaičiavimo biudžetų.

    Didžiosios Britanijos pavyzdys ataskaitoje siejamas su suverenaus DI kryptimi: minima programa, kurios apimtis siekia apie 580 000 000 eurų. Joje remiamas „Lumen Sovereign“ kūrimas, o modelio mokymas siejamas su Bristolyje veikiančiu Isambard-AI skaičiavimo centru, dalyvaujant įvairių sektorių organizacijoms.

    Reguliavimo dalyje keliama abejonė, ar Europos Sąjungos DI akto praktikoje taikomas mokymui panaudotos skaičiavimo galios kriterijus spės paskui efektyvėjančius modelius. Pabrėžiama, kad tokios technikos kaip retinimas gali leisti pasiekti panašius rezultatus naudojant mažiau skaičiavimo resursų, todėl panašaus pajėgumo sprendimai gali patekti į skirtingas reguliavimo kategorijas.

    Galiausiai primenama, kad atvirasis kodas savaime neatleidžia nuo pareigų: įmonės, kurios reikšmingai modifikuoja ar pritaiko atvirus modelius didelės rizikos paskirtims, pavyzdžiui, atrankai į darbą, kredito vertinimui ar medicininei diagnostikai, gali tapti atsakingos už atitiktį taikomiems reikalavimams.

  • Lenkai meta iššūkį „Google“: jų DI modeliai jau lenkia pasaulio lyderius paieškoje

    Lenkai meta iššūkį „Google“: jų DI modeliai jau lenkia pasaulio lyderius paieškoje

    Lenkija spartina savo dirbtinio intelekto ekosistemos plėtrą ir pristato naują kalbinių modelių šeimą „PolDense“, skirtą tikslesnei informacijos paieškai dideliuose dokumentų rinkiniuose. Apie sprendimą paskelbė Ośrodek Przetwarzania Informacji, kurio AI Lab komanda modelius kūrė pirmiausia praktiniams naudojimo scenarijams, o ne vien demonstracijoms.

    „PolDense“ modeliai orientuoti į informacijos išgavimą, kai sistema pirmiausia suranda aktualiausius šaltinius, o tik tada generuoja atsakymą. Toks metodas ypač svarbus RAG architektūroje, kuri šiandien laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti halucinacijų riziką ir kelti atsakymų patikimumą, kai dirbama su vidiniais dokumentais ar teisės aktais.

    Rezultatai viešame reitinge

    Pasak instituto, vienas „PolDense“ modelių pakilo į pirmą vietą viešame Polish Information Retrieval Benchmark (PIRB) reitinge ir aplenkė žinomus daugiakalbius sprendimus, naudojamus visame pasaulyje. Didžiausias šeimos modelis „PolDense 1B“ PIRB teste surinko 64,11 balo, nors kai kurie konkurentai yra gerokai didesni pagal parametrų skaičių.

    Modeliai gali analizuoti iki 8 192 tokenų ilgio tekstus, todėl geriau išlaiko kontekstą dirbdami su ilgais dokumentais. Praktikoje tai reiškia tikslesnį reikšmingų pastraipų ar faktų suradimą, o kartu ir stabilesnius atsakymus, kai užklausa remiasi dideliu kiekiu informacijos.

    Kur tai bus naudojama?

    „PolDense“ sukurti taip, kad tiktų paieškos sistemoms, pokalbių robotams, virtualiems asistentams ir įrankiams, kurie vartotojams atsako remdamiesi dokumentais. Šeimą sudaro šeši skirtingo dydžio modeliai, todėl juos galima diegti tiek galinguose serveriuose, tiek kuklesnėje infrastruktūroje, įskaitant mobiliuosius įrenginius.

    Toks universalumas svarbus organizacijoms, kurios nori turėti DI sprendimus savo aplinkoje, ypač kai būtina užtikrinti duomenų kontrolę. Pastaruoju metu Europoje ryškėja tendencija diegti lokaliai valdomus modelius, kad jautrūs dokumentai nebūtų siunčiami į išorines platformas.

    Atviras kodas ir europinės ambicijos

    Institutui pavaldus AI Lab pabrėžia, kad „PolDense“ išleisti kaip atvirojo kodo programinė įranga, todėl mokslininkai, įmonės ir viešasis sektorius gali juos naudoti be licencinių mokesčių. Tai gali paspartinti vietinių sprendimų kūrimą, ypač srityse, kur reikalinga paaiškinama paieška ir audituojami šaltiniai.

    „Modelių „PolDense“ paviešinimas yra dar vienas žingsnis kuriant Lenkijos kompetencijas dirbtinio intelekto srityje. Kuriame atviras technologijas, kurias mokslininkai, viešasis sektorius ir verslas gali panaudoti moderniems, efektyviems ir saugiems DI įrankiams“, – sakė Ośrodek Przetwarzania Informacji vadovas dr. hab. inž. Jarosław Protasiewicz.

    Taip pat pranešta, kad artimiausiais mėnesiais planuojama paskelbti „EuroDense“ modelį, kuris turėtų padėti informacijos paieškai devyniomis Europos kalbomis. Jei projektas pasiteisins, tai būtų dar vienas žingsnis stiprinant regioninius, daugiakalbius DI sprendimus, pritaikytus Europos kalbinei ir teisinei aplinkai.