Dirbtinis intelektas sparčiai keičia akademinę aplinką, o universitetams vien gynybinės pozicijos nebeužtenka. Tokią žinutę viešoje diskusijoje akcentavo Silezijos universiteto rektorius prof. dr. hab. Ryszardas Koziołekas, ragindamas mokslo bendruomenę DI matyti ne tik kaip riziką, bet ir kaip realų pagalbininką tyrimuose bei studijose.
Pasak jo, šiuolaikinių DI sistemų proveržis neatsiejamas nuo didelės apimties kokybiškų duomenų, sukauptų dar analoginėje epochoje. Kartu tai kelia klausimų, kam iš tiesų atitenka atvirosios mokslo praktikos sukurta vertė, jei tie patys duomenys naudojami komercinių modelių treniravimui.
Kibernetinės grėsmės universitetams
Diskusijos fone išryškėjo ir kita problema – kibernetinis saugumas, nes aukštosios mokyklos yra patrauklūs taikiniai dėl jautrios informacijos ir plataus vartotojų tinklo. Silezijos politechnikos ir Silezijos universiteto inicijuota programa „Cyberedu“ siekia kelti vadovų, dėstytojų, doktorantų ir studentų kompetencijas, apimančias praktinius mokymus ir edukacines priemones.
Programai numatytas finansavimas viršija 1 400 000 eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama mokymų organizavimui, o dalis – turinio kūrimui, kuris turėtų padėti universitetų bendruomenei atpažinti incidentus, stiprinti atsparumą socialinei inžinerijai ir gerinti kasdienę skaitmeninę higieną.
Ar artėja naujas mokslo lūžis?
Rektorius atkreipė dėmesį į pastarųjų savaičių diskusijas apie DI gebėjimą spręsti itin sudėtingas matematikos ir fizikos užduotis, įskaitant ir ilgai spręstus teorinius klausimus. Vis dėlto, šalia optimizmo iškyla ir patikimumo tema: akademinėje bendruomenėje vis dažniau klausiama, ar modeliai problemų „neišmoksta“ iš iš anksto egzistuojančių, bet ne visuomet aiškiai identifikuotų šaltinių.
Koziołeko teigimu, universitetų pareiga yra racionaliai įvertinti, kur DI gali pagreitinti pažintinius procesus, o kur būtina užtikrinti aiškias taisykles, skaidrumą ir atsakomybę. Jis pabrėžė, kad DI gali tapti realia pagalba tiek mokslui, tiek didaktikai, tačiau tik tuomet, jei bus kuriamas ir naudojamas atsakingai.
„Kalbėdami apie kibernetinį saugumą, dažniausiai susitelkiame į grėsmes ir baimes, bet neturime pamiršti ir teigiamų pokyčių, kurie gali sustiprinti pažinimo procesus“, – sakė Ryszardas Koziołekas.
Atviro mokslo paradoksas ir priklausomybės rizika
Rektorius apibūdino paradoksą, su kuriuo šiandien susiduria universitetai: atvirasis mokslas remiasi laisvu dalijimusi tyrimų rezultatais, bet kartu auga nerimas, kad šie duomenys naudojami pažangių DI modelių tobulinimui, o akademinė bendruomenė ne visuomet žino, kas ir kokiu tikslu iš to gauna naudą.
Dar didesnė rizika, pasak jo, yra priklausomybė nuo privačių kompanijų kuriamų modelių. Jei prieiga prie įrankių gali būti apribota ar pakeista mokamu režimu per labai trumpą laiką, universitetai rizikuoja prarasti kritiškai svarbius procesus palaikančias priemones, o kartu ir planavimo stabilumą tyrimuose bei studijų organizavime.
Todėl, rektoriaus vertinimu, būtina stiprinti teisinę ir technologinę bazę, kuri leistų DI plėtrą vykdyti saugiai ir atsakingai. Jis taip pat akcentavo valstybės vaidmenį – siekį, kad pažangūs sprendimai, darantys įtaką švietimui ir mokslui, nebūtų palikti vien privačių interesų logikai.