CP v2

Tag: Atviri duomenys

  • Jei DI taptų pasaulio prezidentu: pirmasis įstatymas nustebino net kūrėjus

    Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau įsitvirtina kasdienybėje: nuo teksto ir vaizdo kūrimo iki duomenų analizės bei rizikų prognozavimo. Kartu daugėja diskusijų, kiek sprendimų visuomenė turėtų patikėti algoritmams ir kokios būtų pasekmės, jei DI gautų politinę galią.

    Ukrainos portalas Komentarai keliems populiariems DI modeliams pateikė tą patį klausimą: jei DI taptų pasaulio prezidentu, kokį pirmą įstatymą priimtų. Atsakymai skyrėsi, tačiau visus juos vienijo siekis mažinti chaosą ir didinti prognozuojamumą globalioje sistemoje.

    Skaidrumas, resursai ir klimatas

    Vienas scenarijus siūlė pirmuoju sprendimu įtvirtinti globalų resursų skaidrumą ir ekologijos optimizavimą. Idėja paremta prielaida, kad didžiausia civilizacijos rizika kyla iš neefektyvaus energijos, vandens ir maisto naudojimo bei klimato krizės.

    Toks „įstatymas“ numatytų vieningą skaitmeninę apskaitos sistemą, kuri leistų tiksliau matyti realius išteklių srautus ir planuoti jų paskirstymą. Kartu būtų stiprinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsena ir kontrolė, o sprendimai labiau remtųsi duomenimis, o ne politiniais ciklais.

    Nemokamas kokybiškas ugdymas visiems

    Kitas DI atsakymas kaip prioritetą iškėlė privalomą kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui pasaulyje, nepriklausomai nuo šalies, pajamų ar kilmės. Argumentas paprastas: nelygybė žinių prieigoje didina skurdą, konfliktus ir visuomenių poliarizaciją.

    DI logika čia aiški: geresnis švietimas stiprina kritinį mąstymą ir atsparumą manipuliacijoms, todėl ilgainiui mažėja populizmo ir radikalizacijos rizika. Toks požiūris atliepia ir realias tendencijas, kai valstybės investuoja į skaitmeninius įgūdžius, medijų raštingumą bei mokymąsi visą gyvenimą.

    Sprendimai tik pagal patikrintus duomenis

    Trečiasis atsakymas siūlė įtvirtinti principą, kad strateginiai sprendimai privalo būti grindžiami patikrintais duomenimis, o ne emocijomis, ideologija ar siaurais interesais. Tokia kryptis tiesiogiai siejama su informacijos patikimumu ir skaidrumu.

    „Visi strateginiai sprendimai turi būti priimami tik remiantis patikrintais duomenimis, o ne emocijomis ar propaganda“, – sakė DI modelis.

    Šioje vizijoje akcentuojami atviri duomenys apie ekonomiką, aplinką ir saugumą bei vieningi standartai, kurie mažintų manipuliacijų erdvę. Tai ypač aktualu laikais, kai generuojamas turinys ir dezinformacija plinta greičiau nei tradiciniai tikrinimo mechanizmai, o visuomenės vis dažniau reikalauja didesnio viešojo sektoriaus skaidrumo.

    Įdomu tai, kad nė vienas atsakymas neakcentavo DI galios didinimo ar kontrolės perėmimo. Vietoje to siūlymai sukosi apie problemas, kurias žmonija jau sprendžia dabar: klimato kaitą, socialinę nelygybę ir informacijos patikimumą.

  • Savivaldos „DataLab“ atverta visiems: paaiškino, kokius duomenis matys ir kam tai naudinga

    Valstybės duomenų agentūra paskelbė viešai prieinamą informaciją apie Savivaldos „DataLab“ – analitinių įrankių iniciatyvą, skirtą savivaldybių sprendimams grįsti duomenimis. Nuo šiol su „DataLab“ apimtimi, paskirtimi ir naudojimo principais gali susipažinti ne tik vidinių sistemų naudotojai, bet ir visi interesantai.

    Specialiame viešame puslapyje paaiškinama, kokias temas apima „DataLab“, kokios aplikacijos jau sukurtos, kokie duomenų šaltiniai naudojami ir kaip dažnai informacija atnaujinama. Taip pat nurodoma, kas gali naudotis įrankiais ir kokia tvarka suteikiama prieiga institucijoms.

    Šiuo metu Savivaldos „DataLab“ apima tris temines sritis ir 14 aplikacijų. Joms rengti pasitelkiama daugiau kaip 20 duomenų šaltinių, įskaitant valstybės informacinių sistemų, registrų ir kadastrų duomenis.

    „Norime, kad būtų aiškiai matoma, kokius sprendimus jau esame sukūrę, kokiais duomenimis jie paremti ir kokią praktinę naudą gali suteikti. „DataLab“ nėra tik technologinis projektas – jo esmė yra padėti viešajam sektoriui ir ypač savivaldai priimti sprendimus remiantis duomenimis“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Sprendimai konkretiems savivaldybių klausimams

    Iniciatyva pradėta kuriant įrankius labai praktiniams savivaldybių uždaviniams spręsti, kai vieno šaltinio informacijos nepakanka. Vienas ankstyvųjų pavyzdžių – pasirengimo asmenų su negalia evakavimui ekstremaliųjų situacijų metu planavimas.

    Tokiose situacijose svarbiausia ne pavieniai duomenų rinkiniai, o galimybė susieti skirtingą informaciją ir greitai gauti atsakymus. Valstybės duomenų agentūra, panaudodama kitų institucijų duomenis, parengė analitinį įrankį, kuriuo savivaldybių darbuotojai gali naudotis kasdienėje veikloje.

    Šis principas tapo „DataLab“ pagrindu: orientuojamasi į sprendimus, kurie padeda priimti administracinius ir investicinius sprendimus, planuoti paslaugas ir vertinti rizikas. Kitaip tariant, tikslas – duomenis pateikti taip, kad jie būtų tiesiogiai pritaikomi, o ne tik publikuojami kaip atskiri failai.

    „Savivaldoje sprendžiami klausimai dažnai apima kelių institucijų veiklos sritis. Pavyzdžiui, nepakanka žinoti, kiek yra mokinių, – svarbu ir kur jie gyvena, kokia jų socialinė situacija ar kitos aplinkybės. Valstybės duomenų ežeras suteikia galimybę sujungti skirtingų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o „DataLab“ – pateikti juos taip, kad jais būtų galima naudotis kasdieniame darbe“, – teigia Savivaldos „DataLab“ vystymo komanda.

    Nuo civilinės saugos iki švietimo planavimo

    „DataLab“ civilinei saugai skirti sprendimai leidžia analizuoti informaciją apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, potencialias priedangas, garsines sirenas, potvynių riziką bei pavojingus objektus. Tokie duomenys svarbūs planuojant prevenciją ir pasirengimą incidentams, taip pat vertinant infrastruktūros aprėptį.

    Švietimo srityje kuriami įrankiai padeda vertinti pedagogų amžiaus struktūrą ir prognozuoti, kurių dalykų mokytojų artimiausiu metu gali pradėti trūkti. Kaip praktinis pavyzdys nurodoma Akmenės rajono savivaldybė, kuri, remdamasi analize, galėjo tiksliau įsivardyti konkrečių dalykų pedagogų poreikį ir tikslingiau planuoti pritraukimo priemones.

    Kitos aplikacijos leidžia analizuoti savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų demografinę struktūrą ir pasiskirstymą teritorijoje. Tokie duomenys gali padėti spręsti, kur labiausiai reikia švietimo, socialinių paslaugų ar susisiekimo infrastruktūros, ir kaip keičiasi skirtingų amžiaus grupių koncentracija.

    Viešumas – augančios paklausos ženklas

    Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pastaraisiais metais „DataLab“ įrankiais vis aktyviau naudojasi ne tik savivaldybės, bet ir ministerijos, nacionalinės agentūros bei kitos institucijos. Tai sudaro prielaidas vienodai parengtiems ir tarpusavyje palyginamiems duomenims, kai projektai įgyvendinami visose savivaldybėse.

    Viešai paskelbta informacija padeda geriau suprasti, kokiais šaltiniais remiasi analizė ir kokias ribas turi duomenys bei jų atnaujinimo dažnis. Institucijoms tai aktualu ir DI bei automatizuotos analitikos kontekste, nes sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų suderinamumo, aktualumo ir aiškių apibrėžimų.

    Augant aplikacijų skaičiui ir naudotojų ratui, viešas „DataLab“ pristatymas tampa orientyru ir gyventojams, norintiems suprasti, kaip savivaldybės planuoja paslaugas, valdo rizikas ir vertina pokyčius. Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad visa svarbiausia informacija apie iniciatyvą nuo šiol pateikiama vienoje, visiems prieinamoje vietoje.