Tag: Atviro svorio modeliai

  • DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    Dirbtinio intelekto (DI) pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangiausius, vadinamuosius „frontier“, DI modelius ir nepasikliauti vien JAV ar Kinijoje sukurtais sprendimais.

    Kanados ir Prancūzijos mokslininkas, vienas iš vadinamųjų DI „krikštatėvių“, portalui „POLITICO“ sakė, kad priklausomybė nuo kitų šalių modelių Europai gali tapti ilgalaike ekonomine ir karine priklausomybe.

    Jo teigimu, ypač pavojinga strategija būtų plačiai remtis atviro svorio (open-weight) modeliais, sukurtais Kinijoje ar kitur, nes tai didintų kibernetinių atakų riziką ir apsunkintų kontrolę.

    Ši diskusija vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje svarstoma, ar investuoti milijardus į vietinių pažangiausių modelių kūrimą, ar apsiriboti programėlių ir paslaugų kūrimu ant amerikietiškų uždarų ar kiniškų atvirų modelių.

    „Modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“

    Y. Bengio įspėjo, kad remtis modeliais, kurių Europa nekontroliuoja ir kurių ateityje gali net neturėti, nėra tvaru. Jo žodžiais, „modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad Europai būtina kurti savo pažangius modelius, mokslininkas atsakė nedviprasmiškai: „Žinoma, nes jie yra raktas į viską.“

    Jis taip pat suabejojo prielaida, kad dabartinė situacija, kai daugelį atvirų modelių galima laisvai atsisiųsti ir naudoti, išliks. Pasak jo, yra nemaža tikimybė, kad net per artimiausius metus tokia prieiga gali stipriai pasikeisti.

    Atviri modeliai ir kibernetinių atakų grėsmė

    Y. Bengio atkreipė dėmesį ir į saugumo aspektą: jo vertinimu, atviro svorio modeliai gali sudaryti sąlygas daug platesniam kibernetinių nusikaltimų mastui.

    Jis tai siejo su pastaruoju metu pasirodžiusiais pranešimais apie įsilaužimus į Vokietijos politikų „iPhone“ telefonus ir kibernetines atakas prieš prekybos tinklus Europoje.

    Mokslininko teigimu, priežastis paprasta: atvirus modelius gali atsisiųsti bet kas, įskaitant nusikaltėlius ar teroristus, ir tam nereikia būti aukšto lygio specialistu.

    Europa, pasak Bengio, turi investuoti daugiau

    Pasak Y. Bengio, atsižvelgiant ir į strategines ilgalaikes rizikas, ir į tiesiogines saugumo grėsmes, Europos viešasis ir privatus sektorius turėtų ryžtis gerokai didesnėms investicijoms į pažangiausių DI modelių kūrimą.

    Jis pabrėžė nemanantis, kad Europa turėtų visiškai atsisakyti darbo su JAV tiekėjais, tačiau įspėjo dėl vienpusės priklausomybės. Anot jo, būtina turėti alternatyvų.

    „Mums reikia alternatyvių pasirinkimų“, – sakė Y. Bengio.

  • ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir JRC pradėjo bandyti Kinijos DI modelius: ką jie tikrina

    ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir JRC pradėjo bandyti Kinijos DI modelius: ką jie tikrina

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) pirmą kartą viešai patvirtino, kad testuoja Kinijoje sukurtus atviro svorio dirbtinio intelekto modelius. ES institucijos pabrėžia, kad tai yra mokslinio vertinimo dalis, o ne sprendimas diegti šiuos modelius kasdienėms reikmėms.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Maciej Berestecki nurodė, kad JRC vertina viešai prieinamus atviro svorio modelius, kilusius iš Kinijos. ENISA vadovas Juhan Lepassaar taip pat patvirtino, jog agentūra šiuo metu išbando kelis Kinijos modelius, kad suprastų jų praktines galimybes ir rizikas.

    Ką reiškia atviro svorio modeliai?

    Atviro svorio modeliais vadinami tokie DI sprendimai, kurių esminiai komponentai yra viešai paskelbiami, todėl juos galima paleisti savo infrastruktūroje ir tirti jų veikimą. Skirtingai nei uždaros sistemos, jie suteikia daugiau skaidrumo tyrėjams, tačiau kartu reikalauja griežtesnės kontrolės, kaip modeliai pritaikomi ir kokie duomenys jiems pateikiami.

    JRC aiškina, kad Kinijos modeliai įtraukti į platesnį lyginamąjį projektą, kuriame vertinami ir JAV, ir Europos kūrėjų modeliai. Tikslas yra moksliškai palyginti jų gebėjimus, našumą, ribotumus ir galimas rizikas, taip pat įvertinti, kur jie galėtų būti naudingi mokslinėms užduotims.

    Saugumas nėra vienintelis tikslas

    Pasak su situacija susipažinusio Komisijos pareigūno, JRC bandymų pagrindinis tikslas nėra DI sauga ir saugumas siaurąja prasme, nors šios temos ES darbotvarkėje pastaruoju metu tapo ypač jautrios. Tai siejama su pasaulyje daugėjančiais atvejais, kai pažangūs modeliai testavimo metu parodė gebėjimą pažeisti realių sistemų apsaugas ar netinkamai panaudoti įrankius.

    „Skirtingos kilmės modeliai įtraukiami į lyginamąjį mokslinį vertinimą, siekiant įvertinti jų gebėjimus, našumą, ribotumus ir rizikas“, – sakė Maciej Berestecki.

    Komisija taip pat akcentuoja, kad JRC nevykdo jokių specialių prieigos ar licencijavimo derybų su Kinijos kūrėjais. Modeliai, anot Komisijos, vykdomi saugioje JRC vidinėje mokslinėje infrastruktūroje, o ES institucijos neplanuoja jų naudoti savo administraciniams tikslams.

    Europos pasirinkimai tarp JAV ir Kinijos

    DI konkurencijoje tarp JAV ir Kinijos Europa dažnai atsiduria tarp dviejų ekosistemų, ypač kalbant apie pažangiausius, vadinamuosius pasienio modelius. Politinėje diskusijoje vis dažniau keliami klausimai, ką rinksis Europos viešasis sektorius ir verslas, jei vietinių alternatyvų trūks arba jos atsiliks pagal pajėgumus.

    Šį spaudimą didina ir rinkos tendencijos: dalis organizacijų, ieškodamos lankstumo ir mažesnių kaštų, žvalgosi į atviro svorio modelius. Tuo pačiu tai verčia institucijas aiškiau apibrėžti rizikų valdymą, ypač jei modeliai ateityje būtų taikomi jautrioms užduotims ar integruojami į kritines sistemas.

    ENISA ir JRC taip pat yra įpareigoti dirbti kartu kuriant DI testavimo platformą pagal ES veiksmų planą, susijusį su dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu. Ši iniciatyva skirta geriau pasirengti scenarijams, kai DI sistemos gali būti panaudotos atakoms, pažeidžiamumų paieškai ar kitoms kibernetinėms grėsmėms didinti.

  • „Mistral“ pristatė „Mistral Large 4“: trilijono parametrų DI modelis kelia kartelę Europoje

    „Mistral“ pristatė „Mistral Large 4“: trilijono parametrų DI modelis kelia kartelę Europoje

    Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral“ pristatė iki šiol didžiausią ir, kaip teigia pati įmonė, pajėgiausią savo modelį „Mistral Large 4“. Naujasis sprendimas yra multimodalis, todėl gali apdoroti ne tik tekstą, bet ir vaizdinę informaciją.

    „Mistral“ skelbia, kad „Mistral Large 4“ turi apie 1 000 000 000 000 parametrų ir yra kuriamas kaip konkurencingas atviro kodo ekosistemai. Įmonės teigimu, modelis „ženkliai pranoksta“ bet kurį atviro svorio modelį, sukurtą JAV ar Europoje.

    „Tai mūsų didžiausias ir pajėgiausias modelis iki šiol, sukurtas realiems produktiniams scenarijams“, – sakė „Mistral“ atstovas.

    Bendrovė pabrėžia, kad modelis demonstruoja aukštus rezultatus programavimo užduotyse, agentinėse darbo eigose ir multimodaliame supratime. Pasak „Mistral“, ypatingas dėmesys skirtas įmonių poreikiams, kur svarbūs tikslumas, stabilumas ir saugumas.

    Įmonė taip pat akcentuoja praktines sritis, kuriose modelis turėtų būti naudingas: kibernetinis saugumas, finansai ir teisė. „Mistral“ teigimu, šiose užduotyse „Mistral Large 4“ siekia lyderystę tarp atvirų modelių, o kai kuriose nišinėse srityse, pavyzdžiui, vaizdo objektų ir konteksto susiejime, gali prilygti ir uždariems lyderiams.

    „Mistral Large 4“ pristatytas kūrėjams per peržiūros etapą, o pilnas prieinamumas planuojamas vėliau šį mėnesį. Modelį ketinama siūlyti per „Mistral“ programavimo sąsają, kad įmonės ir kūrėjai galėtų integruoti jį į savo produktus bei vidines sistemas.

    „Mistral“ jau kurį laiką laikoma ryškiausiu Europos bandymu mesti iššūkį didžiosioms JAV laboratorijoms, tokioms kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“, taip pat sparčiai pingantiems atviro kodo sprendimams, kuriuos siūlo Kinijos rinkos dalyviai. Pastaruoju metu rinkoje ryškėja tendencija, kai įmonės ieško modelių, kuriuos galima diegti lanksčiau ir valdyti skaidriau, ypač duomenų apsaugos ir atitikties kontekste.

    Praėjusiais metais „Mistral“ pritraukė apie 3 100 000 000 eurų investicijų per D serijos etapą, o bendrovės vertė buvo siejama su maždaug 22 000 000 000 eurų. Įmonė taip pat plečia pasiūlą klientams, į savo platformą įtraukdama ir trečiųjų šalių modelius, taip siekdama tapti universalesniu DI sprendimų teikėju.