Tag: Audi

  • Elektrinis „Audi A4“ nukeliamas iki 2029-ųjų: stabdo VW grupės problemos ir SSP vėlavimas

    Elektrinis „Audi A4“ nukeliamas iki 2029-ųjų: stabdo VW grupės problemos ir SSP vėlavimas

    Pirmojo visiškai elektrinio „Audi A4“ sedano debiutas, kaip pranešama, nukeliamas maždaug metams – iki 2029 metų. Tokią informaciją, remdamasis šaltiniu bendrovės viduje, pateikė britų leidinys „Autocar“.

    Pasak pranešimo, automobilis turėjo būti pradėtas gaminti pagrindinėje „Audi“ gamykloje Ingolštate 2028 metais. Tačiau planus koreguoja vėluojanti „Volkswagen Group“ kuriama nauja platforma ir kiti projekto pakeitimai.

    Elektrinis A4 turėtų būti kuriamas ant „Volkswagen Group“ vystomos „Scalable Systems Platform“ (SSP) architektūros. Būtent su šia platforma siejamos programinės įrangos problemos įvardijamos kaip viena pagrindinių vėlavimo priežasčių.

    Prie situacijos prisideda ir prastėjanti „Volkswagen Group“ finansinė padėtis: koncernas, kaip rašoma, siekia riboti pinigų „nutekėjimą“ ir atsisako pernelyg ambicingų planų. Tai daro tiesioginę įtaką ir „Audi“ projektų grafikams.

    Kas, kaip teigiama, pasikeitė projekte

    Šaltinis nurodo, kad „Audi“ norėjo reikšmingai pakeisti planuotą SSP sedanams skirtą bendrą konstrukciją. Konkrečiai minima, jog gamintojas paprašė individualiai suprojektuotų kojų erdvių (angl. footwells) tiek priekyje, tiek gale – vietoje visiškai lygių grindų, kurios dažnos specialiai elektromobiliams kuriamuose modeliuose.

    Teigiama, kad toks sprendimas susijęs su „Audi“ siekiu išlaikyti A4 būdingas salono proporcijas, sėdėseną ir erdvės išdėstymą. Tokie konstrukciniai pokyčiai reiškia papildomą darbą ir terminų perskaičiavimą.

    Be to, pranešama, kad būsimas sedanas gali pereiti prie 48 voltų elektros sistemos pagalbinei įrangai, nors iš pradžių buvo planuota tradicinė 12 voltų schema. Aukštesnė įtampa leidžia naudoti plonesnius laidus ir įdiegti galingesnius kompiuterius.

    SSP platforma vėluoja, o planai persidėlioja

    SSP pagrindu sukurti pirmieji serijiniai automobiliai iš pradžių buvo numatyti 2026 metams, tačiau, kaip pažymima, iki šiol nėra surinkta nė vieno gamybai parengto modelio. Tai reiškia, kad vėlavimas gali paliesti ir kitus koncerno projektus, paremtus ta pačia architektūra.

    Tekste taip pat primenama, kad SSP platforma turėtų būti naudojama ir „Volkswagen ID. Golf“ modelyje, kurio startas taip pat nukeltas. Dėl to „Volkswagen“ markei gali tekti ilgiau remtis dabartine elektrinių modelių gama.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad koncerno prieinamesni elektromobiliai Europoje parduodami sėkmingai, tačiau pelningumo dilema išlieka: vidaus degimo variklių automobiliai vis dar generuoja didesnį pelną. Tokia situacija, kaip teigiama, verčia „Volkswagen Group“ laviruoti tarp paklausos, gamybos pajėgumų ir investicijų į naują technologinę bazę.

  • „Audi“ atšaukia 9 048 „Q4 e-tron“: dėl galimos baterijos perkaitimo rizikos siūlo nekrauti virš 80 proc.

    „Audi“ atšaukia 9 048 „Q4 e-tron“: dėl galimos baterijos perkaitimo rizikos siūlo nekrauti virš 80 proc.

    „Audi“ paskelbė atšaukianti 9 048 elektrinius „Q4 e-tron“ automobilius dėl galimos aukštos įtampos baterijos perkaitimo (terminio išplitimo) rizikos, kuri kraštutiniu atveju galėtų baigtis gaisru.

    Kaip rašo „InsideEVs“, situacija primena neseną „Volkswagen“ vykdytą „ID.4“ baterijų atšaukimą – šie modeliai yra artimi techniniai „giminaičiai“, todėl tikėtina, kad naudoja panašius sprendimus ir baterijų tiekimo grandinę.

    Atšaukimo pranešime nurodoma, kad „Audi“ Produktų saugos komitetas buvo informuotas apie kai kuriuose „Volkswagen“ aukštos įtampos akumuliatoriuose fiksuotus terminio „pabėgimo“ (thermal runaway) atvejus. Tokio pat tipo baterijos montuojamos ir „Q4 e-tron“.

    Gamintojas teigia pastebėjęs, jog tam tikri įkrovimo profiliai, kai baterijos įkrovos lygis viršija 80 proc., kai kuriais atvejais gali sudaryti sąlygas šilumai plisti baterijos viduje. Todėl savininkams rekomenduojama kol kas neįkrauti virš 80 proc.

    Laikinas sprendimas – įkrovimo ribojimas

    Kol nuolatinio sprendimo dar nėra, „Audi“ atliko „Q4 e-tron“ baterijų diagnostiką. Automobiliai, kuriems reikės papildomo įvertinimo, bus kviečiami į atstovybes išsamesniems bandymams.

    Numatoma taikyti laikiną įkrovimo ribotuvą, kuris apribotų įkrovą iki 80 proc. Kai bus įdiegta galutinė pataisa arba nustatyta, kad konkretaus automobilio baterija yra tvarkinga, šis ribojimas bus panaikintas.

    Nors dauguma potencialiai rizikingų baterijų, kaip nurodoma, buvo parduotos Šiaurės Amerikoje, pranešime pabrėžiama, kad užfiksuotų baterijų gaisrų atvejų šiuo metu nėra.

    Kas tiekė baterijas ir kodėl tai svarbu

    Atšaukimo dokumentuose minima, kad baterijų tiekėjas – Vengrijoje veikianti „SK Battery Manufacturing“, priklausanti „SK On“ grupei.

    Šiuo metu viešai neįvardijama konkreti priežastis, kodėl dalis šių baterijų gali susidurti su minėta problema – tiek „Volkswagen“, tiek „Audi“ atveju.

    Vartotojams laikinas 80 proc. įkrovos apribojimas gali būti apčiuopiamas kasdienybėje: realiai sumažėja pasiekiama rida, nes dalis baterijos talpos tampa laikinai „nepanaudojama“.

    Gamintojas tikisi kuo greičiau pateikti galutinį sprendimą, kuris leistų sugrąžinti įprastą naudojimą be papildomų apribojimų.

  • Automobilis rėžėsi į stotelės paviljoną Poznanėje: po smūgio trys žmonės per plauką išvengė nelaimės

    Poznanės centre įvyko itin pavojinga avarija, kuri galėjo baigtis tragedija. Susidūrus dviem automobiliams, vienas jų buvo nublokštas į Park Wilsona tramvajaus stotelės paviljoną, po kuriuo tuo metu laukė žmonės.

    Incidentas užfiksuotas sekmadienį spalio 25 dieną apie 10.30 valandą Glogowskos gatvėje, kryptimi į Gurčyną. Policija pranešė, kad susidūrė du lengvieji automobiliai, o po smūgio vienas jų dideliu greičiu įsirėžė į stotelės konstrukciją.

    Pasak Poznanės policijos atstovės Annos Kloj, pirminiais duomenimis, avariją sukėlė vienas iš eismo dalyvių. Pareigūnai nurodė, kad „Volkswagen“ vairuotojas, netinkamai keisdamas eismo juostą, susidūrė su „Audi“.

    Trys žmonės išsigelbėjo per plauką

    Pavojingiausia akimirka buvo ta, kad po stotelės paviljonu tuo metu stovėjo trys asmenys. Smūgio metu automobilis įlėkė į konstrukciją, tačiau, anot pareigūnų, laukę keleiviai sužalojimų išvengė tik per laimingą atsitiktinumą.

    Į įvykio vietą atvykę pareigūnai patikrino vairuotojus ir nustatė, kad abu jie buvo visiškai blaivūs. Tyrimas tęsiamas, vertinamos tikslios eismo sąlygos ir aplinkybės, dėl kurių automobilis po susidūrimo tapo nevaldomas.

    Ką akcentuoja policija

    Policija pabrėžė, kad tiesiogine šio incidento priežastimi laikomas ne tik netinkamas manevras, bet ir greitis, neįvertinant tą dieną buvusių oro bei kelio sąlygų. Tokiose situacijose net ir nedidelė klaida gali lemti tai, kad automobilis po smūgio nuskrieja į šaligatvį ar viešojo transporto stotelę.

    Pareigūnai primena, kad prie stotelių ir pėsčiųjų zonų būtina iš anksto mažinti greitį, laikytis saugaus atstumo ir atlikti juostos keitimo manevrus tik įsitikinus, kad tai saugu. Nors šįkart niekas nenukentėjo, tokie įvykiai dažnai baigiasi sunkiais sužalojimais.

  • „Audi“ susitarė su Trumpu: 3,7 mlrd. eurų gamykla JAV ir 4 500 darbo vietų

    „Audi“ susitarė su Trumpu: 3,7 mlrd. eurų gamykla JAV ir 4 500 darbo vietų

    Vokietijos premium automobilių gamintoja „Audi“ paskelbė apie planus pirmą kartą įkurti nuosavą automobilių gamyklą JAV. Į naują objektą Džordžijos valstijoje ketinama investuoti apie 3,7 mlrd. eurų, o projektas siejamas su siekiu stiprinti pozicijas vienoje svarbiausių pasaulio premium rinkų.

    Apie projektą viešai pranešta politinio renginio Džordžijoje metu, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis akcentavo, kad muitų ir prekybos politika skatina gamintojus perkelti dalį gamybos į JAV, o nauja investicija pristatyta kaip tokios krypties pavyzdys.

    Gamyba planuojama nuo 2031 metų

    Numatoma, kad gamykla iškils Middle Georgia Megasite teritorijoje Peach apygardoje, netoli Macon miesto. Skelbiama, jog metinis pajėgumas galėtų siekti iki 200 000 automobilių, o tiesiogiai būtų sukurta apie 4 500 darbo vietų.

    Parengiamieji darbai turėtų prasidėti 2027 metais, o serijinė gamyba planuojama ankstyvaisiais 2030-aisiais. Džordžijos valdžios institucijos kaip realistinį pilnos apimties starto tikslą mini 2031 metus.

    Orientacija į didelius SUV

    „Audi“ nurodo, kad JAV gamykla daugiausia būtų orientuota į didelius, aukštesnės klasės sportinius visureigius, pritaikytus Šiaurės Amerikos pirkėjų poreikiams. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų rinkos tendencijas, kai SUV segmentas JAV išlieka vienas pelningiausių ir stabiliausių.

    Iki šiol „Audi“ automobilius JAV rinkai daugiausia tiekė importuodama iš Europos ar Meksikos, todėl nauja gamykla reikštų esminį tiekimo grandinės pokytį. Vietinė gamyba leistų mažinti priklausomybę nuo tarptautinės logistikos, valiutų svyravimų ir reguliacinių rizikų.

    Muitai ir konkurencinis spaudimas

    Trumpas ilgą laiką ragino užsienio gamintojus daugiau gaminti JAV, o automobiliams ir jų dalims taikomi papildomi muitai importą daro brangesnį. Žiniasklaidoje skelbta, kad dėl muitų „Audi“ finansinė našta pastaraisiais metais galėjo siekti apie 1,2 mlrd. eurų, tad gamybos lokalizavimas tampa ir ekonominiu argumentu.

    Vis dėlto įmonės sprendimą lemia ne vien muitai: svarbūs ir logistiniai pranašumai, esama tiekėjų bazė, transporto infrastruktūra bei kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Džordžija pastarąjį dešimtmetį aktyviai pritraukia automobilių pramonę, o regionas stiprinamas uostų ir magistralių tinklu.

    Sprendimas neišvengiamai kelia klausimų ir Europoje, ypač dėl ateities investicijų balanso „Volkswagen“ grupės viduje. „Audi“ pabrėžia, kad Vokietija ir Europa išlieka pramonės pagrindas, o JAV objektas turėtų papildyti esamus pajėgumus ir priartinti gamybą prie didžiausios užsienio rinkos.

  • „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas įspėjo, kad Vokietija DI lenktynėse ima atsilikti, nors turi ir talentų, ir pramoninį potencialą. Jo teigimu, Europoje pažangą dažnai stabdo pernelyg ilgas svarstymas, o sprendimų priėmėjai turėtų greičiau pereiti nuo analizės prie praktinio diegimo.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos valdžia siekia stiprinti technologinį konkurencingumą ir pritraukti daugiau aukštos pridėtinės vertės investicijų. Viena pagrindinių krypčių – didinti skaičiavimo pajėgumus ir pagreitinti DI produktų integraciją į tradicines pramonės šakas.

    Planuojamas bendras DI paktas

    Investicijų renginyje Berlyne kancleris Friedrichas Merzas ir Jensenas Huangas ketina pristatyti bendrą DI paktą. Iniciatyvos tikslas – paspartinti DI sprendimų taikymą Vokietijos pramonėje ir sutelkti ekosistemą nuo tyrimų iki praktinių projektų gamyboje.

    Skelbiama, kad Vokietijos vyriausybė ruošiama įsipareigoti skirti šimtus milijonų eurų. Tokios apimties viešasis finansavimas signalizuoja siekį mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos, kur DI diegimas, ypač didelio masto kompiuterijos srityje, vyksta sparčiau.

    Kas dalyvaus ir kam bus skirti pinigai

    Prie iniciatyvos turėtų prisidėti startuolis Black Forest Labs ir apie 10 įsitvirtinusių Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“ ir „Audi“. Tai reiškia, kad dėmesys nukreipiamas ne vien į laboratorinius prototipus, bet ir į realius pramoninius naudojimo atvejus, kur svarbiausi yra patikimumas, sauga ir našumas.

    Didžioji dalis lėšų, kaip nurodoma, būtų skirta kompiuterijos pajėgumams įsigyti Deutsche Telekom Industrial AI Cloud infrastruktūroje, kur naudojama naujausia „Nvidia“ „Blackwell“ karta. Tokia kryptis atspindi pasaulinę tendenciją: pažangiam DI vis labiau trūksta ne idėjų, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energijos infrastruktūros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir Europai

    Partnerystė remiasi Sovereign Open Source Foundation Models iniciatyva, siekiančia kurti galingus atvirojo kodo DI modelius. Europoje vis garsiau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą, ypač kai DI tampa kritine technologija ekonomikai, gynybai ir viešajam sektoriui.

    Berlyne vykstančiose diskusijose taip pat numatyta aptarti platesnius investicijų klausimus, susijusius su DI, energetika ir infrastruktūra. Vokietija tikisi, kad šis paketas padidins šalies patrauklumą inovacijoms ir padės išlaikyti konkurenciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Vokietija turi talentų ir pramonės pagrindą, tačiau delsti – pavojinga: DI reikia diegti greičiau“, – sakė Jensenas Huangas.

  • Milžiniškas „Volkswagen“ ir „Audi“ atšaukimas: 2,86 mln. automobilių – dėl vairo gedimo rizikos

    Milžiniškas „Volkswagen“ ir „Audi“ atšaukimas: 2,86 mln. automobilių – dėl vairo gedimo rizikos

    Vokietijos automobilių gamintojai „Volkswagen“ ir „Audi“ visame pasaulyje atšaukia apie 2,86 mln. automobilių. Kaip nurodo Vokietijos Federalinė motorinių transporto priemonių tarnyba KBA, problema siejama su galimai netinkama vairo mechanizmo tvirtinimo varžto jungtimi.

    Pasak KBA, tam tikromis sąlygomis korozija gali pažeisti varžtą, kuris fiksuoja vairo mechanizmą. Blogiausiu atveju tai gali lemti vairo valdymo praradimą ir padidinti avarijos riziką, todėl sprendimas imtis atšaukimo vertinamas kaip prevencinė saugos priemonė.

    Kurie modeliai patenka į atšaukimą

    Tarp minimų modelių yra „Audi Q3“ bei „Volkswagen“ „Golf“, „Golf Variant“, „Tiguan“, „Touran“ ir „Caddy“. KBA interneto svetainėje šis atvejis pažymėtas kaip tiriamas, tai reiškia, kad galutinė institucijos išvada dar nėra patvirtinta.

    „Audi“ pranešė, kad pradėjo atsargumo atšaukimą po vidinių patikrų, kurios parodė, jog kelių druska ir kitos aplinkos sąlygos per kelerius metus gali skatinti vairo sistemos tvirtinimo elemento koroziją dalyje Q3 automobilių. Gamintojo teigimu, progresuojant korozijai gali suprastėti vairo sistemos darbas.

    Kada pagaminti automobiliai ir ką darys servisai

    Skelbiama, kad galimai paveikti „Audi Q3“ automobiliai pagaminti nuo 2017 metų spalio 31 dienos iki 2024 metų gegužės 23 dienos, jei juose yra tam tikras vairo sistemos ir priekinės ašies rėmo derinys. „Audi“ tvirtina, jog patikra ir remontas turėtų užtrukti iki valandos ir klientams nekainuos.

    „Volkswagen“ nurodomi automobiliai, pagaminti nuo 2013 metų rugsėjo 24 dienos iki 2024 metų liepos 1 dienos. Pasauliniu mastu galimai paveiktų „Volkswagen“ automobilių skaičius siekia apie 2,16 mln., o „Audi“ – daugiau nei 696 000.

    Ką turėtų padaryti vairuotojai

    KBA teigia, kad šiuo metu nėra žinoma apie incidentus, kuriuose ši problema būtų sukėlusi žalą ar sužalojimus. Vis dėlto rizika siejama su vienu svarbiausių automobilio saugos mazgų, todėl gamintojai ragina neatidėlioti patikros.

    Vairuotojams, įtariantiems, kad jų automobilis gali patekti į atšaukimą, rekomenduojama kreiptis į autorizuotą servisą ir turėti transporto priemonės identifikavimo numerį VIN. Pagal jį servisai tiksliai patikrina, ar konkretus automobilis įtrauktas į gamintojo atšaukimo kampaniją.

    Pastaraisiais metais automobilių pramonėje atšaukimų skaičius auga dėl vis sudėtingesnių mazgų, griežtesnės kontrolės ir aktyvesnės gamintojų savikontrolės. „Volkswagen“ grupė jau buvo paskelbusi ir kitų kampanijų, įskaitant su baterijomis susijusius atvejus elektromobiliuose, tačiau vairo sistemos rizika paprastai laikoma viena jautriausių saugai.

  • „Audi“ A2 e-tron gamyba Vokietijoje: mažiau detalių, daugiau robotų ir instrukcijos debesijoje

    „Audi“ pristatė, kaip siekia mažinti A2 e-tron gamybos kaštus Vokietijoje: supaprastina automobilio konstrukciją, didina automatizaciją ir daugiau procesų perkelia į skaitmeninę infrastruktūrą. Gamintojas pabrėžia, kad tikslas yra išlaikyti konkurencingą ir pelningą gamybą savo šalies gamyklose.

    Vienas pagrindinių žingsnių – mažesnis detalių skaičius ir paprastesnė gaminio sandara, kuri leidžia sumažinti tarpinių surinkimo mazgų poreikį šalia konvejerio. Tai reiškia ne tik mažiau darbo operacijų, bet ir mažesnį logistikos sudėtingumą pačioje gamykloje.

    Gamybos logika „karolių vėrinys“

    „Audi“ gamyboje taiko principą, kurį pati vadina „karolių vėriniu“: klientų užsakymų seka nustatoma likus šešioms dienoms iki surinkimo pradžios, o tuomet ši tvarka taikoma visose gamybos grandyse. Taip, gamintojo teigimu, mažinama proceso įvairovė ir lengviau užtikrinamas ritmingas srautas.

    Šio modelio esmė – dalį seka paremtų veiklų perkelti tiekėjams: komponentai gali būti pagaminami iš anksto numatyta tvarka ir iškart supakuojami į konkrečioms stotims skirtus konteinerius. Tokiu būdu gamykloje galima mažinti sandėliavimo ir vidinio sekvenavimo zonas, nors reali darbo dalis dažniau atsiduria tiekimo grandinėje.

    Lygiagrečiai „Audi“ stengėsi taupyti ir per įrangos pakartotinį panaudojimą: dalis mašinų ir įrankių pritaikyta ir A3 gamybai toje pačioje vietoje. Gamintojas nurodo, kad pakartotinai panaudojo ar pakeitė paskirtį daugiau kaip 1 200 gamybos komponentų, įskaitant robotizuotus suvirinimo įrankius ir apie 250 robotų.

    Daugiau robotų ir mažiau kompiuterių

    Automatizacija apėmė ne tik pagalbines operacijas: visiškai automatizuotas ratų montavimo procesas ir varžtų prisukimas priekinės bei galinės ašies mazgų išankstiniame surinkime. Tokie sprendimai leidžia tikėtis stabilesnės kokybės ir trumpesnio ciklo laiko, ypač kai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

    Robotizacija plėtojama ir detalių paruošime: taikomas vadinamasis bin picking, kai robotas, pasitelkdamas kamerų vaizdo analizę ir valdymo sistemą, atpažįsta elementus netvarkingame konteineryje ir juos paima. „Audi“ teigia, kad tai mažina ergonomiškai sudėtingas užduotis ir leidžia automatizuoti veiksmus, kurie anksčiau dažnai būdavo laikomi per smulkiais robotams.

    Skaitmeninėje dalyje „Audi“ daugiau instrukcijų operatoriams perkėlė į debesiją, o kai kurias su valdymo blokais susijusias funkcijas vykdo nuotoliniu principu. Pasak gamintojo, tai leido sumažinti pramoninių kompiuterių skaičių surinkimo linijoje daugiau kaip 450 vienetų.

    Dar vienas akcentas – produkto kūrimo ciklas: „Audi“ skelbia, kad A2 e-tron kelias nuo projekto iki parengties serijinei gamybai sutrumpėjo 21 mėnesiu, palyginti su ankstesniais automobilio projektais. Bendrovė tai sieja su sukaupta patirtimi, standartizuotesniais procesais ir didesniu skaitmeninimo lygiu priešserijinėje fazėje.

    „Audi“ vadovybė šiuos sprendimus pristato kaip įrodymą, kad aukštų sąnaudų aplinkoje, tokioje kaip Vokietija, dar įmanoma išlaikyti pelningą automobilių gamybą. Kartu signalas aiškus: mažiau kompleksiškumo, daugiau automatizacijos, daugiau skaitmeninių sprendimų ir daugiau atsakomybės tiekimo grandinei tampa nauju gamybos standartu.

    „A2 e-tron rodo „Audi“ gamybos transformaciją: ji mažiau sudėtinga, dar efektyvesnė ir pasižymi aukštu skaitmeninimo bei automatizacijos lygiu“, – sakė „Audi“ valdybos narys, atsakingas už gamybą ir logistiką, Gerd Walker.

  • Į Europą atkeliauja Kinijoje surinkti „Audi“ elektromobiliai: pigesni už vietinius, bet yra kabliukas

    Į Europą atkeliauja Kinijoje surinkti „Audi“ elektromobiliai: pigesni už vietinius, bet yra kabliukas

    Į Europos rinką netikėtai skinasi kelią Kinijai skirti „Audi“ elektromobiliai, kurių gamintojas oficialiai neplanavo pardavinėti Senajame žemyne. Vis dėlto nepriklausomas importuotojas Vokietijoje juos atgabena, suderina su europiniais reikalavimais ir registruoja, o galutinė kaina, kaip teigiama, išlieka mažesnė nei panašių Europoje gaminamų modelių.

    Kalbama apie du Kinijos rinkai nuo nulio kurtus modelius: „Audi“ E5 Sportback ir E7X SUV, kurie sukurti bendradarbiaujant su partneriu SAIC. Jie remiasi aukštos įtampos architektūra, o salonuose akcentuojama skaitmenizacija, dideli ekranai ir pažangios pagalbos vairuotojui sistemos, įskaitant lidarą.

    Kaina mažesnė, galia didelė

    Importuotojo skelbiamais duomenimis, E5 Sportback gali būti komplektuojamas dviejų variklių pavara, išvystančia iki 776 arklio galių, ir 100 kilovatvalandžių baterija. Toks derinys leidžia siūlyti įspūdingas charakteristikas, o kaina, net įvertinus logistiką ir homologaciją, esą tampa konkurencinga prieš analogiško dydžio europinius elektrinius modelius.

    Elektrinių SUV segmente skirtumas dar labiau krinta į akis: E7X siūlomas maždaug nuo 86 800 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, kai panašaus tipo europiniai modeliai Vokietijoje startuoja brangiau. Importuotojas pirkėjams prideda įkrovimo adapterį ir žada dvejų metų garantiją per nepriklausomą remonto partnerių tinklą.

    Kur slypi rizika?

    Nors pirmieji tokie automobiliai jau pastebimi Vokietijos keliuose, ekspertai perspėja dėl praktinių niuansų. Didžiausi klausimai kyla dėl atsarginių dalių tiekimo, remonto procedūrų ir to, ar specializuotos dirbtuvės turės pakankamai žinių dirbti su Kinijos specifikacijos modeliais.

    „Šie modeliai sukurti partnerystėje su SAIC ir yra giliai integruoti į Kinijos skaitmeninę ekosistemą“, – sakė „Audi“ atstovas.

    Prie rizikų pridedamas ir programinės įrangos bei pagalbos vairuotojui sistemų suderinamumas. Pažangūs jutikliai ir asistavimo funkcijos dažnai kalibruojami konkrečios rinkos keliams ir ženklinimui, todėl Europoje jų veikimas gali skirtis, o kai kurios funkcijos gali būti ribotos.

    Precedentai rodo, kad viskas gali sustoti

    Dar vienas jautrus aspektas yra teisinė ir komercinė ateitis: jei gamintojas nuspręstų stabdyti tokių automobilių patekimą į Europą, savininkai gali susidurti su ilgalaikiais aptarnavimo ir vertės išlaikymo iššūkiais. Rinkoje jau būta atvejų, kai į Europą importuoti Kinijai skirti modeliai tapo ginčų objektu, o prekyba buvo sustabdyta.

    Tokie sandoriai pirkėjams gali atrodyti patrauklūs dėl kainos ir įrangos, tačiau prieš perkant vertėtų įvertinti visą eksploatacijos ciklą: garantijos realų veikimą, dalių tiekimo terminus, programinės įrangos atnaujinimus ir draudimo sąlygas. Elektromobilių konkurencijai aštrėjant, tokie importo kanalai gali stiprėti, bet rizikų jie kol kas nemažina.

  • „Porsche“ nutraukė abejones: elektrinis 718 grįžta – aiškėja, kada jis gali pasirodyti

    „Porsche“ nutraukė abejones: elektrinis 718 grįžta – aiškėja, kada jis gali pasirodyti

    „Porsche“ vadovas Michaelis Leitersas patvirtino, kad elektrinis 718 modelis vis dar kuriamas, nors pastaraisiais mėnesiais netilo spėlionės apie projekto ateitį. Tai reikšminga žinia sportinių automobilių gerbėjams, nes 718 „Boxster“ ir „Cayman“ ilgą laiką buvo laikomi įperkamiausiu keliu į šio prekės ženklo pasaulį.

    Pasak M. Leiterso, sprendimas tęsti elektrinio 718 projektą buvo priimtas įvertinus ir ekonominę logiką, ir paties automobilio potencialą. Jo teigimu, gamintojas mano, kad tai bus itin vykęs modelis, galintis išlaikyti 718 svarbą prekės ženklo gamoje.

    718 vaidmuo „Porsche“ strategijoje

    718 šeima tradiciškai pritraukdavo pirkėjus, kurie dar nebuvo pasirengę brangesniam 911, todėl šis modelis „Porsche“ buvo svarbus kaip įėjimo taškas. Dėl to elektrinio įpėdinio kaina ir pozicionavimas gali tapti lemiamu veiksniu, ar 718 išliks naujų klientų magnetu.

    Vidaus degimo varikliais varomų 718 „Boxster“ ir „Cayman“ gamyba buvo sustabdyta praėjusių metų spalio mėnesį, tačiau paklausa išliko apčiuopiama. 2025 metais abu modeliai kartu sudarė 18 612 pristatymų, nors gamyba buvo nutraukta anksčiau nei įprastai.

    Elektrifikacijos spaudimas ir realybė rinkoje

    Elektrinių automobilių planus pastaruoju metu koreguoja ne vienas gamintojas, tačiau „Porsche“ siekia išlaikyti kryptį, nepaisant permainingos paklausos ir spaudimo pelningumui. 2025 metais gamintojas visame pasaulyje pristatė kiek mažiau nei 280 000 automobilių, iš kurių 22,2 proc. buvo visiškai elektriniai, o dar 12,1 proc. sudarė įkraunami hibridai.

    Europoje elektrifikacija „Porsche“ portfelyje jau tapo dominuojančia: 2025 metais elektrifikuotų automobilių dalis regione pasiekė 57,9 proc. Gamintojas taip pat pabrėžia, kad maždaug kas trečias Europoje parduotas „Porsche“ 2025 metais buvo visiškai elektrinis.

    Kada laukti ir ko tikėtis

    Techninių elektrinio 718 charakteristikų „Porsche“ kol kas beveik neatskleidžia: oficialių duomenų apie galią, nuvažiuojamą atstumą ar baterijos talpą dar nėra. Vis dėlto bandymuose viešuose keliuose ir Niurburgringe matyti prototipai leidžia spręsti, kad išvaizda išliks artima dabartinei 718 koncepcijai ir bus labiau evoliucija nei revoliucija.

    Žiniasklaidoje minimas scenarijus, kad elektrinis 718 gali būti pristatytas artimiausiu metu, o serijinė gamyba galėtų startuoti 2027 metais. Tačiau galutinis sėkmės matas bus ne tik dinamika, bet ir tai, ar naujasis modelis išlaikys žemą sportišką sėdėseną bei vairavimo pojūtį, dėl kurio 718 tapo kultiniu.

    Situaciją papildomai kaitina konkurencija: „Audi“ taip pat vysto elektrinį sportinį automobilį, kuris, tikėtina, bus kuriamas ant giminingų techninių pamatų ir gali būti pigesnė alternatyva. Tokia konkurencija gali priversti „Porsche“ dar atidžiau subalansuoti kainą ir komplektacijas, kad elektrinis 718 netaptų vien tik labai brangiu nišiniu modeliu esamiems markės gerbėjams.

  • „Audi“ JAV ruošia didelį hibridų puolimą: rinkoje jų nebuvo, bet netrukus viskas pasikeis

    „Audi“ JAV ruošia didelį hibridų puolimą: rinkoje jų nebuvo, bet netrukus viskas pasikeis

    „Audi“ keičia kryptį JAV

    Vokietijos gamintojas „Audi“ ruošiasi reikšmingai plėsti hibridinių automobilių pasiūlą Jungtinėse Valstijose. Nors Europoje bendrovė jau turi daugiau nei dešimt įkraunamų hibridų, JAV rinkoje šiuo metu jos modelių gamoje nėra nė vieno tokio automobilio.

    Situacija turėtų keistis artimiausiais metais, kai bus pristatyti nauji, nors ir mažesnės apimties, įkraunami hibridai – sportiškas RS5 ir „Nuvolari“. Tačiau „Audi“ signalizuoja, kad vien šiais modeliais neapsiribos.

    Hibridai grįžta į madą

    Sprendimą didinti hibridų pasiūlą skatina pati rinka: JAV vairuotojai pastaruoju metu aktyviau renkasi hibridinius automobilius kaip kompromisą tarp degalų ekonomijos ir patogaus naudojimo. Hibridai tampa patrauklūs tiems, kurie dar nenori visiškai elektrinio automobilio, bet siekia mažesnių degalų sąnaudų.

    Ši tendencija ypač ryški augant degalų kainų jautrumui ir pirkėjams ieškant realiai sutaupančių sprendimų, kurie nereikalauja įkrovimo infrastruktūros kasdienėje rutinoje. Tokį vartotojų posūkį mato ir kiti gamintojai, todėl hibridų segmentas JAV vėl tampa konkurencingas.

    Ko galima tikėtis pirkėjams?

    „Audi of America“ prezidentas Vito Paladino patvirtino, kad hibridai atsiras bendrovės JAV modelių gamoje, tačiau konkrečių modelių dar neįvardijo. Neatskleidžiama ir tai, ar bus orientuojamasi į įprastus hibridus, ar į įkraunamus hibridus, kurie leidžia dalį kelionių įveikti vien elektra.

    „Mūsų modelių gamoje bus hibridų. Vertiname, kuriuose segmentuose ir kuriuos modelius turime papildomai pasiūlyti“, – sakė V. Paladino.

    Ekspertai neatmeta, kad „Audi“ gali rinktis mišrią strategiją, priklausomai nuo platformų. Mažesniuose modeliuose labiau tikėtini įprasti hibridai, o didesniuose visureigiuose ir populiariuose šeimos automobiliuose – įkraunami hibridai, galintys pasiūlyti apčiuopiamą elektrinį nuvažiuojamą atstumą.

    „Labiausiai tikėtinas sluoksniuotas sprendimas: įprasti hibridai mažesniems modeliams, o įkraunami hibridai – Q5 ir didesniems automobiliams“, – sakė „AutoPacific“ analizės vadovas Paul Waatti.

    Ką tai reiškia „Volkswagen“ grupei

    „Audi“ strategijos pokytis JAV svarbus ir platesniame „Volkswagen“ grupės kontekste. Šiuo metu ir „Volkswagen“ prekės ženklas JAV taip pat praktiškai neturi hibridinių modelių, tačiau planai juos įvesti siejami su pagrindinių SUV modelių atnaujinimais.

    Jei „Audi“ hibridų plėtra bus sėkminga, tai gali tapti impulsu spartesniam grupės posūkiui į hibridines pavaras JAV, kur pirkėjai nori mažesnių sąnaudų, bet ne visada yra pasirengę visiškai elektriniam automobiliui.