CP v2

Tag: Audi

  • „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    Numatomas didžiausias pokytis istorijoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ esą rengia vieną radikaliausių pertvarkų per visą savo istoriją. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad koncerno vadovas Oliveris Blume’as valdybai pristatė planą, kuriame svarstomas iki 100 000 darbo vietų mažinimas visame pasaulyje.

    Tokio masto mažinimas reikštų gerokai griežtesnį posūkį nei ankstesni planai. Dar prieš kelis mėnesius buvo viešai kalbėta apie maždaug 50 000 pozicijų atsisakymą iki 2030 metų, o dabartinis scenarijus, jei pasitvirtintų, reikštų dvigubai didesnį užmojį.

    „Svarbiausi klausimo faktai bus aptarti ir patvirtinti atitinkamuose organuose. Šio proceso neaplenksime“, – raštu komentavo „Volkswagen“ atstovas.

    Keturios gamyklos Vokietijoje

    Be darbo vietų mažinimo, minima ir galimybė vidutiniu laikotarpiu uždaryti keturias gamybos aikšteles Vokietijoje. Kaip nurodoma, rizikos zonoje atsidurtų gamyklos Hanoveryje, Cvikau ir Emdėne, taip pat „Audi“ fabrikas Nekarsulme Badeno-Viurtembergo žemėje.

    Skelbiama, kad gamybos nutraukimas būtų siejamas su šiose vietose surenkamų modelių gyvavimo ciklo pabaiga, o tai leistų pokyčius įgyvendinti laipsniškai. Vis dėlto praktinis planų įgyvendinimas gali atsiremti į darbo teisę ir kolektyvines sutartis.

    „Volkswagen“ iki 2030 metų galioja darbo vietų saugumo susitarimas, o „Audi“ analogiškas susitarimas, kaip skelbiama, galioja iki 2033 metų pabaigos. Dėl to realūs instrumentai gali būti natūralus darbuotojų kaitumas, ankstyvo išėjimo į pensiją programos ir vidinis perdislokavimas.

    Keičiama ir grupės struktūra

    Viešojoje erdvėje minima, kad pertvarka galėtų apimti ne tik kaštų mažinimą, bet ir struktūrinius sprendimus. Tarp aptariamų scenarijų nurodoma galimybė pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą ir komponentų padalinį atskirti į savarankiškesnes bendroves.

    Toks modelis rinkose paprastai vertinamas kaip būdas aiškiau atskirti veiklų pelningumą ir supaprastinti kapitalo pritraukimą. Automobilių pramonėje tai siejama su didele investicijų našta elektrifikacijai, programinei įrangai, baterijų tiekimo grandinėms ir gamybos modernizavimui.

    Spalvos keičiasi dėl pelno ir konkurencijos

    Pranešimuose pabrėžiama, kad planai bręsta jau ne vienerius metus, o paskutinį postūmį suteikė prastėjantys finansiniai rodikliai. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos smuko 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų.

    Papildomą spaudimą, kaip nurodoma, daro prekybos politika ir tarifai, kurie didina sąnaudas, taip pat rinkos pokyčiai Kinijoje. Kinija ilgą laiką buvo svarbiausia „Volkswagen“ rinka, tačiau pastaruoju metu vietos gamintojai, tarp jų BYD, agresyviai didina konkurenciją tiek vidaus rinkoje, tiek Europoje.

    „Iki šiol planuotų sutaupymų nepakanka. Jei to nepadarysime, rizikuojame savo ateitimi“, – anksčiau viešai įspėjo „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitzas.

    Analitikai pabrėžia, kad tradiciniams gamintojams tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: mažinti fiksuotas sąnaudas, išlaikyti gamybos apimtis, finansuoti perėjimą prie elektromobilių ir spartinti programinės įrangos kūrimą. Dėl to didžiųjų koncernų restruktūrizacijos Europoje tampa vis dažnesnės, o sprendimai dėl gamyklų ateities dažnai persvarstomi kasmet, reaguojant į paklausą ir reguliavimą.

  • JAV Mohavės dykumoje dulkėja 350 000 Volkswagen ir Audi: kodėl jie ten atsidūrė ir kas bus toliau

    JAV Mohavės dykumoje jau beveik dešimtmetį stovi milžiniška automobilių aikštelė, kurioje, kaip skaičiuojama, dulkėja apie 350 000 „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas primena apleistą sąvartyną, tačiau šios transporto priemonės ten atsirado ne atsitiktinai.

    Didžioji dalis automobilių buvo sukaupta po 2015 metais kilusio „Dieselgate“ skandalo, kai JAV Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, kad dalis dyzelinių modelių naudojo programinę įrangą, galėjusią iškreipti išmetamųjų teršalų testų rezultatus. Agentūra tuomet skelbė, kad realiomis sąlygomis kai kuriuose modeliuose azoto oksidų emisijos galėjo viršyti leistinas normas dešimtimis kartų.

    Mohavės regionas pasirinktas dėl praktinių priežasčių: sausas klimatas reikšmingai mažina korozijos ir rūdžių riziką, todėl automobiliai gali būti laikomi ilgą laiką neprarandant galimybės juos suremontuoti ar paruošti pakartotiniam naudojimui. Dėl to tokios vietos tampa savotiškomis ilgalaikio sandėliavimo aikštelėmis, o ne „automobilių kapinėmis“ tiesiogine prasme.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad „Volkswagen“ tokiose aikštelėse periodiškai vykdė techninę priežiūrą, kad automobiliai išliktų tinkami tolimesniems sprendimams. Kitaip tariant, dalis jų nebuvo palikti likimo valiai, o laikyti kaip turtas, kuriam dar planuojamas panaudojimas.

    Po skandalo „Volkswagen“ JAV rinkoje vykdė plataus masto automobilių supirkimo programą, kuri kainavo apie 6,9 milijardo eurų. Šios programos esmė buvo kompensuoti pirkėjams, supirkti dalį automobilių ir, gavus reguliuotojų pritarimą, atlikti programinės bei kai kuriais atvejais techninės įrangos pakeitimus.

    Automobilių mastai buvo tokie dideli, kad visoje JAV buvo naudojamos dešimtys sandėliavimo aikštelių ir logistikos teritorijų. Mohavės dykuma tapo labiausiai pastebima dėl įspūdingo vaizdo, tačiau tai buvo tik viena iš vietų, kur laikinai kauptos supirktos transporto priemonės.

    Nors socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo teiginiai, kad automobiliai „palikti pūti“, realybė dažniausiai pragmatiškesnė. Dalis automobilių bėgant metams buvo sutvarkyti, atnaujinti pagal reikalavimus ir grąžinti į antrinę rinką, kur vėl parduoti.

    Kita dalis buvo išardyta dalimis arba perdirbta, jei remontas pasirodė ekonomiškai nepagrįstas. Tokį kelią paprastai lemia remonto kaina, modelio likutinė vertė, konkrečios modifikacijos paklausos pokyčiai ir tai, ar techniniai pakeitimai apskritai gali užtikrinti atitikimą reikalavimams.

    Ši istorija išryškino, kaip greitai automobilių pramonėje reputacinės ir reguliacinės krizės gali virsti didžiuliais logistikos projektais. Vienoje vietoje sukaupti šimtai tūkstančių automobilių tapo matomu priminimu, kad emisijų politika, programinė įranga ir atitikties kontrolė šiandien yra ne mažiau svarbūs nei pati mechanika.

  • Ką reiškia D/S automatinės pavarų dėžės svirties žymėjimas: kada verta jungti sportinį režimą

    Automatinės pavarų dėžės selektoriuje matomas D/S žymėjimas vairuotojams neretai kelia klausimų: ar tai dvi skirtingos padėtys, ar vienas jungiklis, ir ką jis realiai keičia kelyje. D raidė paprastai žymi įprastą važiavimo režimą Drive, skirtą kasdieniam ramiam judėjimui.

    S raidė dažniausiai siejama su Sport režimu, kai automobilis tampa jautresnis akceleratoriaus paspaudimui, o pavaros perjungiamos vėliau, laikant aukštesnes variklio apsukas. Tačiau skirtingų gamintojų automatinės pavarų dėžės šį režimą įgyvendina nevienodai, todėl vien D/S užrašas dar nereiškia identiško elgesio visuose modeliuose.

    Drive režimas daugumoje automobilių yra numatytasis: pavarų dėžė stengiasi kuo greičiau perjungti į aukštesnę pavarą, kad variklis dirbtų mažesnėmis apsukomis. Taip paprastai mažėja triukšmas ir degalų sąnaudos, o važiavimas būna tolygesnis.

    Miestuose ir užmiestyje tai patogiausias pasirinkimas, nes transmisija veikia „nematomai“ ir daugumą situacijų išsprendžia automatiškai. Dėl to D režimas dažnai vadinamas kasdieniu arba komforto režimu, net jei atskirai žodis Comfort selektoriuje nenurodomas.

    Įjungus S režimą, automobilis dažniausiai tampa dinamiškesnis: transmisija ilgiau laiko žemesnes pavaras, greičiau reaguoja į akseleratoriaus paspaudimą ir rečiau „skuba“ jungti aukštesnę pavarą. Tai gali būti naudinga lenkiant, važiuojant kalvotomis vietovėmis ar tada, kai norisi ryškesnio pagreitėjimo.

    Kai kuriuose modeliuose, ypač dalyje „Honda“ ir „Acura“ automobilių su automatinėmis dėžėmis, D/S gali būti ne tik sportinis, bet ir vadinamasis sekvencinis režimas. Tokiu atveju vairuotojas gali aktyviau valdyti pavaras, pavyzdžiui, per vairo „menteles“, o automobilis leidžia ilgiau išlaikyti pasirinktą pavarą.

    „Svarbiausia suprasti, kad D ir S reiškia įprastą ir sportiškesnį važiavimo režimą, bet jų veikimas nuo markės iki markės gali pastebimai skirtis“, – aiškina automobilių apžvalgininkai.

    D/S žymėjimas dažnai sutinkamas ir „Volkswagen“ grupės automobiliuose, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ar „Audi“ modeliuose. Tokiuose automobiliuose D/S neretai yra ta pati selektoriaus padėtis, o tarp D ir S persijungiama trumpu svirties patraukimu.

    Praktikoje tai reiškia, kad S režimas dažniau palaiko aukštesnes variklio apsukas, leidžia ilgiau „tempti“ pavarą ir pagerina reakciją į akceleratorių. Vis dėlto net ir sportiniame režime dėžė dažniausiai išlieka automatinė, o vairuotojo įsikišimas, jei jis galimas, priklauso nuo konkrečios pavarų dėžės ir valdymo sistemos.

    Vairuotojams verta prisiminti, kad S režimas dažniausiai didina degalų sąnaudas ir gali kelti triukšmo lygį, nes variklis dirba didesnėmis apsukomis. Dėl to jis labiau tinka situacijoms, kai reikia dinamikos, o ne ramiam ilgų atstumų važiavimui.