CP v2

Tag: Audra

  • Zarasų rajonas pagaliau atsikvėpė: „ESO“ pranešė, kad audros išdarkytas tinklas sutvarkytas

    Zarasų rajonas pagaliau atsikvėpė: „ESO“ pranešė, kad audros išdarkytas tinklas sutvarkytas

    „ESO“ pranešė, kad Zarasų rajono savivaldybėje pašalinti visi elektros tiekimo sutrikimai, kuriuos sukėlė rugpjūčio 22 dieną praūžusi audra. Bendrovė nurodo, jog po kelių savaičių trukusių remonto darbų elektros tiekimas gyventojams ir verslui yra atkurtas visoje teritorijoje.

    Pasak „ESO“, audros metu dalyje rajono buvo apgadintos oro linijos, atramos ir kita infrastruktūra, todėl gedimų šalinimas užtruko ilgiau nei įprastai. Tokiais atvejais darbų trukmę lemia pažeidimų mastas, privažiavimo sąlygos ir būtinybė užtikrinti saugą, ypač tvarkant nulaužtų medžių užverstus ruožus.

    „Dėkojame gyventojams už kantrybę ir visiems, kurie prisidėjo prie audros padarinių šalinimo bei pagalbos žmonėms“, – teigiama „ESO“ pranešime.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad po didelių audrų gali pasitaikyti pavienių naujų gedimų, kurie išryškėja vėliau, pavyzdžiui, dėl papildomai lūžtančių šakų ar pažeistų jungčių. Gyventojai, pastebėję naują sutrikimą, raginami apie jį pranešti, kad ekipažai galėtų operatyviai sureaguoti.

    Apie elektros tiekimo sutrikimus galima pranešti „ESO“ nemokamu telefonu 1852 arba užregistruoti gedimą bendrovės savitarnos sistemoje. „ESO“ primena, kad nutrūkus tiekimui svarbu laikytis saugumo reikalavimų: nesiartinti prie nutrauktų laidų ir apie pavojų nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.

  • Audros padariniai traukiasi: ESO žada šiandien atkurti elektrą, bet Utenos regione dar yra gedimų

    Audros padariniai traukiasi: ESO žada šiandien atkurti elektrą, bet Utenos regione dar yra gedimų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) praneša, kad po rugpjūčio 22 dienos audros didžioji dalis elektros tiekimo sutrikimų jau pašalinta, o likę gedimai koncentruojasi Utenos regiono savivaldybėse. Pasak bendrovės, planas yra visus audros sukeltus sutrikimus sutvarkyti šiandien.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje fiksuojami 23 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra 42 klientai. Gedimus šiame rajone tvarko 16 brigadų, dirbančių skirtingose seniūnijose ir atokesnėse vietovėse.

    „Visus rugpjūčio 22 dienos audros sukeltus elektros tiekimo sutrikimus planuojame pašalinti šiandien“, – pranešė ESO.

    Visame Utenos regione šiuo metu likę 32 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 52 klientai. ESO nurodo, kad regione gedimus šalina 54 brigados, todėl darbų tempas išlieka intensyvus, ypač ten, kur audra pažeidė oro linijas.

    Elektros tinklų avarijas po audrų dažniausiai sukelia ant laidų užvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir pažeistos atramos, todėl dalyje vietovių remonto darbai užtrunka ilgiau. ESO primena gyventojams nutolti nuo nutrūkusių laidų ir apie pavojingus atvejus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia atnaujinusi informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Pasak įmonės, šiuo metu daugiausia darbų likę Utenos regiono savivaldybėse, o dalis gedimų jau lokalizuoti ir tvarkomi.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje užfiksuoti 78 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra 120 klientų. Gedimus rajone šiandien šalina 33 brigados, kurios dirba tiek pagrindinėse, tiek atokesnėse vietovėse.

    Didžiausias dėmesys skiriamas Dusetų, Salako, Imbrado ir Zarasų seniūnijoms. Pagal ESO pateiktą informaciją, brigados šiuo metu dirba Gaidelių ir Melnyčinės kaimuose Dusetų seniūnijoje, taip pat Vyželių ir Aželių kaimuose Salako seniūnijoje.

    Darbai vyksta ir Kuklių kaime Imbrado seniūnijoje, o Zarasų seniūnijoje brigados tvarko gedimus Mukulių, Sniegiškių, Nadūnų ir Romancų kaimuose. ESO pažymi, kad tvarkymo geografija gali kisti, nes brigados perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą ir tai, kaip greitai pavyksta atkurti tiekimą konkrečiose atkarpose.

    „Brigadų skaičius Zarasų rajone yra padidintas, todėl darbai vyks ir kitose gyvenvietėse, o komandos bus perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą“, – informavo ESO.

    Visame Utenos regione šiuo metu fiksuojami 142 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 244 klientai, o gedimus šalina 113 brigadų. ESO taip pat nurodo, kad regione buvo pastatyti arba klientams suteikti 228 generatoriai, tačiau dalis gyventojų jų atsisakė, nes turi nuosavus.

    Įmonės teigimu, dalis likusių pranešimų apie sutrikimus susiję su objektais, kuriuose realus elektros vartojimas nevyksta. ESO skaičiuoja, kad 92 objektai, kuriuose dar registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    ESO gyventojams primena, kad po stipraus vėjo ar audros būtina laikytis saugumo: nutrūkusio ar ant žemės gulėjusio laido liesti negalima, o pastebėjus pavojų reikėtų nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. Elektros tiekimo atnaujinimo tempas, pasak įmonės, labiausiai priklauso nuo pažeidimų masto, privažiavimo sąlygų ir to, ar reikia keisti tinklo elementus.

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.

  • ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros ESO skelbia atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Bendrovė nurodo, kad gedimų dar fiksuojama keliuose regionuose, o darbai tęsiami tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.

    Zarasų rajone registruoti 89 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros išlieka 268 klientai. Gedimus rajone šalina 13 brigadų, kurios dirba pagal prioritetus, pirmiausia užtikrindamos saugų ir stabilų elektros tiekimą gyventojams.

    Pasak ESO, daugiausia šiuo metu šalinami 0,4 kV tinklo gedimai, dėl kurių elektra dažniausiai dingsta vienam–keturiems klientams. Tokie gedimai neretai išsiblaškę plačioje teritorijoje, todėl jų lokalizavimas ir sutvarkymas užtrunka, net jei kiekvienas atskirai atrodo nedidelis.

    ESO pabrėžia, kad tikrasis gedimo mastas dažnai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą. Kai kur tenka statyti naujas elektros linijų atramas, o darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų tinklo vietų.

    Daugiausia sutrikimų, bendrovės teigimu, išlieka Salako seniūnijoje bei buvusių Antazavės ir Suvieko seniūnijų teritorijose. Pavienių atsijungimų dar yra buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Dusetose.

    Laikinam elektros tiekimo užtikrinimui Zarasų rajone ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 50 generatorių, dalis gyventojų naudoja ir savo turimą įrangą. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad 55 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Utenos regione fiksuoti 474 sutrikimai, be elektros buvo 1 258 klientai, gedimus šalino 65 brigados. Bendrai regionuose, kuriuose dar likę audros sukelti pažeidimai, registruoti 517 sutrikimų, be elektros buvo 1 318 klientų, dirbo 79 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl užsitęsusių sutrikimų ir patiriamų nepatogumų. Bendrovė primena, kad po audrų dalis gedimų gali pasikartoti dėl papildomai lūžtančių šakų ar medžių, todėl situacija gali kisti net ir atstačius elektros tiekimą.

  • ESO skelbia naujausius skaičius: Zarasų rajone dešimtys gedimų, aiškėja terminai

    ESO skelbia naujausius skaičius: Zarasų rajone dešimtys gedimų, aiškėja terminai

    ESO praneša, kad Zarasų rajono savivaldybėje šiuo metu fiksuojami 43 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros lieka 98 klientai. Gedimus šalina 24 brigados, kurios dirba keliuose skirtinguose rajono taškuose.

    Darbai vyksta Zaduojos, Vosgėlių, Paeglynės, Jaskoniškių ir Surgedų kaimuose, taip pat Dusetų, Salako, Turmanto ir Zarasų seniūnijose. Tęsiami tvarkymo darbai ir buvusiose Antalieptės bei Degučių seniūnijų teritorijose, kur dalis linijų išlieka pažeistos po audros.

    ESO duomenimis, daugiausia neišspręstų sutrikimų dar yra Salako seniūnijoje, buvusių Antazavės ir Suvieko seniūnijų teritorijose bei Imbrado seniūnijoje. Pavienių atsijungimų fiksuojama ir Zarasų mieste bei Dusetose.

    ESO prognozuoja, kad 95–99 proc. po rugpjūčio 22 dienos audros likusių sutrikimų turėtų būti pašalinti iki rugsėjo 5 dienos. Bendrovė pažymi, kad pavieniai, sudėtingiau pasiekiami gedimai gali būti šalinami ir iki rugsėjo 6 dienos.

    Utenos regione iš viso fiksuojami 116 elektros tiekimo sutrikimų, be elektros yra 360 klientų, o darbus atlieka 132 brigados. Visos Lietuvos mastu registruojami 1 043 sutrikimai, be elektros išlieka 2 674 klientai, gedimus šalina 260 brigadų.

    ESO atkreipia dėmesį, kad sinoptikai prognozuoja naują audrą rugsėjo 5 dieną, todėl situacija tinkle stebima nuolat. Bendrovė nurodo, jog pasikeitus sutrikimų mastui informacija gyventojams bus atnaujinama.

  • Po audros šokas neslūgsta: Nausėda reikalauja greičio, kabeliavimo ir daugiau generatorių

    Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė pasitarimą dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, kurios didintų energetikos infrastruktūros atsparumą. Šalies vadovas pabrėžė, kad tai tapo rimtu išbandymu tiek tinklams, tiek institucijų pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Prezidento teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad praėjus beveik dviem savaitėms po stichijos dalis gyventojų vis dar buvo be elektros. Pasak jo, tokia situacija parodė, jog kritinėms avarijoms valdyti būtina ne tik techninė, bet ir organizacinė parengtis.

    „Žmonėms, kurie taip ilgai gyvena be elektros, situacija yra kritinė. Matome dedamas pastangas, tačiau toks elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

    Pasitarime akcentuota, kad būtina įvertinti ne vien tinklų atsparumą, bet ir krizės valdymo grandinę: klientų informavimą, gedimų šalinimo organizavimą, brigadų sutelkimą bei įrangos prieinamumą. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad audra išryškino ir bendradarbiavimo spragas tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir ESO.

    Vienu iš esminių ilgalaikių sprendimų įvardytas spartesnis prioritetinių elektros oro linijų kabeliavimas, nes būtent oro linijos dažniausiai nukenčia nuo lūžtančių medžių, šakų ir stipraus vėjo. Pasak prezidento, dabartinės apimtys, jo vertinimu, nėra pakankamos, jei siekiama, kad panašaus masto sutrikimai ateityje būtų pašalinami per kelias paras.

    Didelė pasitarimo dalis skirta rezervinėms priemonėms, kurios leistų išlaikyti būtiniausias paslaugas net ir nutrūkus tiekimui. Prezidentas ragino reikšmingai stiprinti generatorių pajėgumus savivaldybėse, strateginėse įstaigose bei pačioje ESO, taip pat sudaryti realesnes galimybes generatoriais apsirūpinti gyventojams, ypač atokesnėse vietovėse.

    Taip pat iškeltas specialistų pajėgumų ir rezervo klausimas, kad ekstremaliose situacijose būtų įmanoma greičiau pasitelkti papildomas brigadas. Prezidentas pažymėjo, jog prireikus turėtų būti numatytos aiškios procedūros, kaip operatyviai įtraukti privačių įmonių pajėgas, savivaldybių darbuotojus ar kaimyninių valstybių specialistus.

    Pasitarime aptarta ir prevencija: efektyvesnė proskynų bei želdinių priežiūra šalia elektros linijų, kad audrų metu būtų mažiau mechaninių pažeidimų. Prezidento teigimu, būtinas glaudesnis ESO ir savivaldybių darbas šalinant kliūtis, derinant teritorijų priežiūrą ir organizuojant pagalbą gyventojams.

    Galiausiai prezidentas pabrėžė, kad po krizės svarbu įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo aspektus, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą tinklo atsparumui didinti. Jis taip pat pasiūlė, užbaigus elektros tiekimo atkūrimą ir kompensacijų išmokėjimą, pavesti Valstybės kontrolei įvertinti kompensacijų tvarkos teisinį reguliavimą ir jo taikymą, siekiant užtikrinti gyventojų pasitikėjimą procesu.

  • ESO pradeda priimti prašymus: dėl 72 val. be elektros likę klientai galės atgauti iki 220 eurų

    ESO pradeda priimti prašymus: dėl 72 val. be elektros likę klientai galės atgauti iki 220 eurų

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus po 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusios audros. Kompensacijos taikomos tais atvejais, kai elektros tiekimas objekte nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad gyventojams numatyta supaprastinta tvarka atlyginti iki 220 eurų siekiančius tiesioginius nuostolius. Prašymą turi pateikti objekto savininkas, o kartu reikės pateikti nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Kas gali būti kompensuojama?

    Pagal ESO skelbiamą tvarką, kompensacija gali apimti sugedusį maistą, laikino apgyvendinimo išlaidas ir generatoriaus nuomos kaštus. Taip pat numatyta galimybė atgauti dalį lėšų už generatoriaus įsigijimą bei kurą, jei jis buvo reikalingas elektros tiekimo sutrikimo laikotarpiu.

    Bendra supaprastinta išmoka vienam klientui negali viršyti 220 eurų, net jei patirtos išlaidos buvo didesnės. Dėl to gyventojams rekomenduojama rinkti ir išsaugoti išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad vertinimas būtų kuo sklandesnis.

    Dar dvi kompensacijų kryptys

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. Ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimus dėl avarijos fakto bei teritorijos, kuriai taikomas mechanizmas.

    Kompensacijos dydis šiuo atveju priklausys nuo konkretaus kliento elektros energijos suvartojimo ir realios atjungimo trukmės. Praktikoje tai reiškia, kad skirtinguose objektuose, net ir toje pačioje teritorijoje, sumos gali skirtis.

    Kada taikomas individualus žalos atlyginimas?

    ESO primena, kad egzistuoja ir standartinė individualios žalos atlyginimo tvarka, kai patirta žala nepatenka į supaprastintą tiesioginių nuostolių mechanizmą. Tai gali būti dėl elektros tiekimo sutrikimo sugedę elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas kitas turtas, taip pat dėl temperatūros režimo pažeidimo sugedę vaistai ar kiti jautrūs produktai.

    Šiuo atveju 72 valandų kriterijus nėra taikomas, tačiau gyventojai vis tiek turės pagrįsti žalą ir jos ryšį su elektros energijos persiuntimo sutrikimu. Prašymus ESO priima nuotoliniu būdu ir kitais nurodytais kanalais, o sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis.

    Po didesnių audrų elektros tinklams tenka didelis krūvis dėl nuvirtusių medžių, pažeistų oro linijų ir sudėtingo privažiavimo prie gedimų vietų. Energetikos sektoriuje vis dažniau akcentuojama atsparumo didinimo kryptis, įskaitant oro linijų rekonstrukcijas, kabeliavimą ir prevencinį želdinių tvarkymą, siekiant sutrumpinti atjungimų trukmę ekstremalių orų metu.

  • Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose po audros į Zaraso ežero salą atvyko merė: kariams ir šauliams – asmeninė padėka

    Zarasuose tęsiami audros padarinių šalinimo darbai Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Į teritoriją atvyko Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė ir asmeniškai padėkojo kariams bei šauliams, prisidedantiems prie tvarkymo darbų.

    Kartu su mere saloje lankėsi ir savivaldybės administracijos patarėja, parengties pareigūno funkcijas atliekanti Aušra Dilienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia kuo greičiau atkurti saugų susisiekimą ir sumažinti rizikas lankytojams.

    Darbus saloje vykdo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai. Prie jų prisideda Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės 906-osios kuopos šauliai.

    Pagrindinis darbas šiuo metu yra nuo kelių ir takų pašalinti nuvirtusius medžius bei sutvarkyti užvirtas vietas, kad būtų atnaujintas saugus judėjimas. Tokiose situacijose pirmiausia siekiama pašalinti kliūtis, kurios gali blokuoti privažiavimą ir apsunkinti gelbėjimo ar komunalinių tarnybų veiksmus.

    „Dėkoju už operatyvią pagalbą, atsakingą darbą ir svarų indėlį tvarkant audros nuniokotą teritoriją“, – sakė Nijolė Guobienė.

    Savivaldybė primena, kad po audrų pavojų gali kelti pakibę medžiai ar nulūžusios šakos, todėl gyventojai raginami laikytis saugumo reikalavimų ir vengti užtvertų ar nepatikrintų vietų. Apie pastebėtas pavojingas kliūtis rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stiprios audros Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad smarkus vėjas ir liūtys reikšmingai paveikė žemės ūkį, o žalos mastas dar tikslinamas.

    Ekstremaliosios situacijos paskelbimą inicijavo Žemės ūkio ministerija, o būtinybę įvertino Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pažymi, kad audros padariniai peržengia atskirų savivaldybių ribas, todėl reikalingas koordinuotas reagavimas valstybės mastu.

    „Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų. Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Valstybės lygio ekstremali situacija leidžia greičiau ir vieningai rinkti informaciją apie nuostolius, suderinti veiksmus tarp institucijų ir savivaldybių bei spartinti sprendimų priėmimą. Tai taip pat suteikia daugiau aiškumo, kaip taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes, kai dėl stichijos objektyviai neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad toks statusas gali padėti mažinti administracinę naštą nukentėjusiems ūkiams ir sudaryti prielaidas taikyti lankstesnes priemones, kai dėl audros neįmanoma laikytis paramos programų reikalavimų. Praktikoje tai gali reikšti galimybę individualiai vertinti situacijas ir pagrįstais atvejais netaikyti sankcijų ar paramos mažinimo.

    Be to, ekstremali situacija sustiprina Lietuvos argumentus kreipiantis dėl papildomos Europos Sąjungos pagalbos žemės ūkiui, kai stichiniai reiškiniai padaro didelio masto žalą. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ekstremalūs orų reiškiniai, todėl valstybės siekia greitesnių mechanizmų nuostoliams įvertinti ir paramai mobilizuoti.

    Valstybės operacijų vadovu paskirtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Jis koordinuos institucijų veiksmus, kad žalos vertinimas ir pagalbos priemonių derinimas vyktų vieningu principu visoje paveiktoje teritorijoje.