CP v2

Tag: Audra

  • Artėja audra: šiuos įrenginius iš lizdo ištraukite pirmiausia, kitaip gali kainuoti brangiai

    Artėja audra: šiuos įrenginius iš lizdo ištraukite pirmiausia, kitaip gali kainuoti brangiai

    Vasaros audros dažnai užklumpa netikėtai, o žaibo išlydžiai gali sukelti įtampos šuolius elektros tinkle. Net jei žaibas netrenkia tiesiai į namą, viršįtampiai kartais pasiekia buitinę techniką per elektros instaliaciją ir sugadina jautrią elektroniką.

    Didžiausia rizika kyla įrenginiams, kuriuose yra daug smulkios elektronikos ir maitinimo blokų. Dažniausiai nukenčia stacionarūs kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, televizoriai, monitoriai, žaidimų konsolės, garso aparatūra, spausdintuvai, priedėliai, išmanūs namų įrenginiai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad viršįtampis gali ateiti ne tik per elektros lizdą. Jis kartais „įeina“ per ryšio kabelius, todėl verta pagalvoti ir apie maršrutizatorių, modemą bei prie televizoriaus jungiamus antenos ar tinklo laidus.

    Ką atjungti pirmiausia?

    Jei audra artėja, pirmiausia verta atjungti brangiausią ir jautriausią techniką, kurios tuo metu nereikia. Praktikoje tai dažniausiai būna televizorius ir priedėlis, kompiuteris, maršrutizatorius, žaidimų konsolė, garso sistema.

    Neretai pamirštami krovikliai, palikti rozetėse visai dienai. Nors jie maži, jų maitinimo grandinės taip pat pažeidžiamos, o sugedęs kroviklis gali tapti ir papildoma rizika kitiems prijungtiems įrenginiams.

    Vien išjungti neužtenka

    Dažnas įsitikinimas, kad pakanka išjungti televizorių pulteliu ar kompiuterį mygtuku, ne visada teisingas. Kol kištukas yra lizde, prietaisas išlieka sujungtas su elektros tinklu ir viršįtampis vis tiek gali pasiekti jo komponentus.

    Patikimiausias veiksmas yra fizinis atjungimas, tai yra kištuko ištraukimas iš lizdo. Jei įrenginys dar turi prijungtą antenos, tinklo ar kitą ryšio kabelį, riziką sumažina ir šių laidų atjungimas.

    Ar padeda viršįtampių filtrai?

    Viršįtampių apsaugos ilgintuvai kasdienėje buityje gali sugerti nedidelius įtampos šuolius ir taip sumažinti gedimų tikimybę. Tačiau stiprus išlydis audros metu gali viršyti net ir kokybiškų apsaugų galimybes, todėl vien jomis pasikliauti nereikėtų.

    Geriausia reaguoti dar prieš audrai pasiekiant namus, kai pirmi griaustinio garsai girdimi toliau ar apie artėjantį frontą įspėja prognozės. Kelios minutės, skirtos atjungti svarbiausius prietaisus, gali padėti išvengti brangaus remonto ar naujo pirkinio.

  • Vanduo klaidų neatleidžia: svarbiausios saugaus maudymosi taisyklės vaikams ir suaugusiesiems

    Vasarą vandens telkiniai vilioja atsigaivinti, tačiau net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali tapti pavojingi. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet fiksuoja nelaimes, kurių dalies būtų galima išvengti laikantis kelių esminių taisyklių. Saugumas prasideda dar krante, o ne tada, kai jau prireikia pagalbos.

    Renkantis vietą maudynėms, saugiausia rinktis oficialius paplūdimius ir prižiūrimas maudyklas. Tokiose vietose dažniau vertinama vandens kokybė, būna aiškesnės ribos, o prireikus pagalba pasiekiama greičiau. Nežinomuose telkiniuose pavojų kelia staigiai gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, ypač kai vaikas paslysta, įkrenta nuo liepto ar netikėtai praranda pusiausvyrą. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamo dydžio gelbėjimosi liemenę, o ne pasikliauti pripučiamomis rankovėmis ar ratais.

    Vienas pavojingiausių sprendimų yra šokti į nepažįstamą vandens telkinį nuo kranto, liepto ar tiltelio. Net jei vanduo atrodo pakankamai gilus, dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių, o pasekmės neretai būna itin sunkios, įskaitant galvos, kaklo ar stuburo traumas. Saugiau į vandenį bristi pamažu ir įvertinti gylį bei dugną.

    Didelę riziką didina alkoholis, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir trukdo realistiškai įvertinti nuovargį bei oro sąlygas. Net gerai plaukiantys žmonės gali pervertinti jėgas, ypač kai vanduo vėsesnis, kyla bangavimas ar srovė. Todėl svarbu neplaukti per toli ir stebėti, kaip jaučiatės, o pajutus mėšlungį ar silpnumą kuo greičiau artėti prie kranto.

    Vandens transporto priemonėmis, tokiomis kaip valtis ar baidarė, būtina naudotis dėvint gelbėjimosi liemenę. Ji turi būti užsegta ir pritaikyta pagal svorį, nes net trumpas apsivertimas gali baigtis panika, įkvėptu vandeniu ar galvos trauma. Atsargumas ypač svarbus, kai vandenyje daugiau poilsiautojų ir matomumas suprastėja.

    Per audrą, o ypač žaibuojant, maudynės turi būti nutrauktos nedelsiant. Vanduo yra geras elektros laidininkas, o atvirame vandens paviršiuje žmogus gali tapti vienu iš aukštesnių taškų aplinkoje. Be to, stiprėjantis vėjas ir bangavimas gali greitai pabloginti situaciją net arti kranto.

    Jei pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia skambinkite numeriu 112 ir kvieskite pagalbą. Saugiausia gelbėti iš kranto, paduodant lazdą, numetant virvę, gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą, o ne plaukiant tiesiai prie skęstančiojo. Panikuojantis žmogus gali įsikibti ir taip sukelti pavojų gelbėtojui.

    Patekus į bėdą vandenyje svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas. Reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, signalizuoti ranka ir balsu, kad jus pastebėtų. Jei pagauna srovė, dažnai saugiau plaukti į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada judėti link kranto.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, prižiūrėti vaikus, nešokti į nepažįstamą vandenį ir nevartoti alkoholio. Šios taisyklės ne mažina poilsio malonumą, o padeda užtikrinti, kad maudynės baigsis geromis emocijomis. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumos jų galima išvengti.

  • Po audros daržai atrodo kaip po mūšio: 3 žingsniai, padedantys išgelbėti derlių ir gėles

    Po audros daržai atrodo kaip po mūšio: 3 žingsniai, padedantys išgelbėti derlių ir gėles

    Stiprus vėjas, smarki liūtis ir kruša per kelias minutes gali suniokoti daržą ar gėlyną. Dažniausiai nukenčia aukšti, trapiais stiebais augalai, o permirkusi dirva prasčiau laiko šaknis, todėl stiebai palinksta, įskyla ar nulūžta. Svarbiausia po audros neskubėti ir pirmiausia įvertinti pažeidimų mastą.

    Jei stiebas tik smarkiai išlinko arba įskilo, bet visiškai nenulūžo, augalą dažnai dar galima išsaugoti. Tokiu atveju stiebą atsargiai ištiesinkite ir pririškite prie kuolo ar atramos minkšta juosta, kad neįsirėžtų į audinius. Per kelias artimiausias dienas stebėkite lapus ir viršūnę, nes jų būklė greitai parodo, ar augalas atgauna gyvybingumą.

    Visiškai nulūžusius ar sutraiškytus stiebus geriausia pašalinti aštriomis, švariomis žirklėmis, padarant lygų pjūvį žemiau pažeidimo vietos. Taip sumažinama infekcijų rizika ir augalas greičiau užsigydo žaizdą. Aukštesnius daugiamečius augalus po apkarpymo verta iš naujo paremti, kad kitas vėjo gūsis nepridarytų dar daugiau žalos.

    Kaip sumažinti ligų riziką?

    Po audros problemos dažnai tik prasideda, nes krušos ar vėjo paliktos mikrožaizdos tampa lengvais vartais grybinėms ligoms. Drėgmė ant lapų, sutankėjęs augalų sąžalynas ir prastesnė oro cirkuliacija sudaro palankias sąlygas infekcijoms plisti. Dėl to ypač akylai reikėtų apžiūrėti tankiai augančias daržoves ir dekoratyvinius žydinčius augalus.

    Pirmas žingsnis yra sanitarinis tvarkymas: surinkite nulaužtus lapus, pažeistus vaisius ir ant žemės gulinčias augalų dalis, nes jos greitai pradeda pūti. Tik kai lapai apdžiūsta, galima galvoti apie papildomas apsaugos priemones. Po audros verta vengti stipraus tręšimo, nes per didelis azoto kiekis skatina minkštą augimą, kuris lengviau pažeidžiamas ir dažniau serga.

    Daržuose dažnai pasirenkamos švelnesnės priemonės, pavyzdžiui, purškimas asiūklio nuoviru, kuris tradiciškai naudojamas augalų audiniams sustiprinti ir drėgmės laikotarpiu sumažinti kai kurių grybinės kilmės problemų tikimybę. Paplitusi praktika yra apie 100 gramų šviežio arba apie 20 gramų džiovinto asiūklio vienam litrui vandens, mišinį palaikyti, pavirti ir vėliau praskiesti. Purškiama ryte arba vakare, o esant užsitęsusiai drėgmei procedūrą galima pakartoti po kelių dienų.

    Kodėl svarbu supurenti dirvą?

    Trumpai iškritęs didelis kritulių kiekis ne visada naudingas: lašai sutankina dirvos paviršių, jis gali virsti kieta plutele. Tokia pluta trukdo orui pasiekti šaknis, blogina vandens įsigėrimą vėlesnių kritulių metu ir apsunkina maisto medžiagų pasisavinimą. Tai ypač pastebima sunkesnėse, molingose dirvose ir lysvėse be mulčio.

    Vos dirvai pradžiūvus ir jai nebekimbant prie įrankių, pravartu paviršių švelniai supurenti kapliuku ar rankiniais purentuvais. Giliai nekaskite, kad nepažeistumėte šaknų, ypač jaunų daigų ir negiliai įsišaknijančių daržovių. Jei lietus išplovė žemes ar atidengė šaknis, situaciją dažnai padeda stabilizuoti plonas komposto ar purios žemės sluoksnis.

    Po audros taip pat verta peržiūrėti atramas ir augalų rišimus, nes net ir nepažeisti stiebai gali nulūžti per kitą vėją, jei laikosi nestabiliai. Jei prognozuojami pakartotiniai škvalai, laikinas papildomas pririšimas ar užuovėjos sukūrimas gali išgelbėti likusį derlių. Kuo greičiau sutvarkysite pažeidimus ir sumažinsite drėgmės bei puvinio židinius, tuo didesnė tikimybė, kad daržas atsigaus.

  • Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Prasidėjus šiltesniam sezonui, paplūdimiai ir pakrantės greitai prisipildo žmonių, tačiau nelaimės vandenyje dažniausiai įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl kelių pasikartojančių klaidų. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet primena, kad net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali slėpti pavojų, o rizika ypač išauga, kai pervertinamos savo jėgos.

    Svarbiausias principas paprastas: saugiausia maudytis ten, kur vieta yra žinoma ir pritaikyta poilsiui. Oficialiuose paplūdimiuose dažniau prižiūrima vandens kokybė, pažymėtos maudymosi zonos, o dugnas būna patikrintas. Tuo tarpu nepažįstamuose telkiniuose gali pasitaikyti staigių duobių, povandeninių kliūčių, šalto vandens „kišenių“ ir srovių, kurios išsekina net patyrusį plaukiką.

    Vaikai ir sekundžių taisyklė

    Didžiausias dėmesys prie vandens turi tekti vaikams, nes kritinės situacijos jiems gali ištikti per kelias sekundes ir tyliai. Vien buvimas šalia nėra tas pats, kas aktyvi priežiūra, todėl mažamečiai neturėtų likti be suaugusiųjų kontrolės nė trumpam, net jei vanduo atrodo seklus.

    Praktikoje daugiausia saugumo suteikia paprasti sprendimai: aiškiai sutarta maudymosi vieta, taisyklė nelįsti į vandenį vieniems ir tinkamos plūdrumo priemonės. Svarbu atsiminti, kad pripučiami ratai ar kitos pramoginės priemonės nėra lygiavertės gelbėjimosi liemenėms ir neatstoja priežiūros.

    Šuoliai, alkoholis ir per didelis pasitikėjimas

    Viena pavojingiausių klaidų – šuolis į nepažįstamą vandens telkinį. Nežinomas gylis, akmenys, šakos ar staigiai seklėjantis dugnas gali baigtis galvos, kaklo ir stuburo traumomis, kurios pakeičia gyvenimą akimirksniu.

    Ne mažiau rizikinga maudytis apsvaigus nuo alkoholio, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti atstumus bei nuovargį. Net ir geri plaukikai kartais pervertina savo jėgas, todėl saugiausia neplaukti toli nuo kranto ir stebėti, kaip veikia bangos, srovės ir vandens temperatūra, kuri gali greitai „atimti“ jėgas.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų, pirmas žingsnis – skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą. Pagalba dažnai vėluoja ne todėl, kad jos nėra, o todėl, kad gelbėtojams sunku greitai rasti tikslią įvykio vietą, ypač prie upių ar atokesniuose ežeruose.

    Gelbėtojai ragina patiems nerizikuoti ir neplaukti tiesiai prie skęstančiojo, nes panikuojantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją. Daug saugiau mesti gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą ir bandyti išlaikyti atstumą, kol atvyksta pagalba.

    Jei į bėdą pateko pats plaukikas, svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas, stengiantis išsilaikyti vandens paviršiuje. Patekus į stipresnę srovę, paprastai nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks iš jos ištrūkti, ir tik tada artėti prie kranto.

    Poilsis prie vandens turėtų būti maloni vasaros dalis, todėl verta laikytis kelių aiškių principų: rinktis prižiūrimas vietas, nepalikti vaikų be dėmesio, nešokti į nepažįstamą vandenį, nesimaudyti apsvaigus ir iš anksto pagalvoti, kaip elgtis nelaimės atveju. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumą rizikų galima suvaldyti paprastu atsakingumu.

  • Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia prie ežerų, upių ar jūros, o maudynės tampa viena populiariausių vasaros pramogų. Vis dėlto gelbėtojai primena, kad net ramiai atrodantis vanduo gali slėpti pavojų, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad svarbiausia rinktis žinomas, prižiūrimas vietas. Oficialiuose paplūdimiuose paprastai stebima vandens kokybė, įvertinamas dugnas, pažymimos maudymosi ribos, o prireikus greičiau suteikiama pagalba.

    Pavojai, kuriuos dažniausiai nuvertiname

    Viena didžiausių rizikų – maudynės nežinomose vietose, kur dugnas gali staiga gilėti, pasitaiko duobių, akmenų ar povandeninių kliūčių. Tokiose vietose pavojų kelia ir srovės: net jei krante vanduo atrodo seklus, kiek toliau situacija gali būti visai kita.

    Ne mažiau svarbu atsakingai vertinti savo jėgas ir neplaukti per toli. Nuovargis, šaltesnis vanduo, bangavimas ar srovė gali greitai atimti energiją, o tuomet išsigelbėti tampa gerokai sunkiau net patyrusiems plaukikams.

    Vaikai ir alkoholis – kritiniai veiksniai

    Gelbėtojai primena, kad vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi, net jei maudosi seklumoje. Nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai, todėl vien buvimas šalia krante nėra tas pats, kas nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas sureaguoti.

    Itin pavojinga maudytis ar plaukioti apsvaigus nuo alkoholio, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir didina polinkį rizikuoti. Toks derinys ypač pavojingas atvirose vandens telkinių vietose, kur staigiai pasikeitus sąlygoms prireikia greitų sprendimų.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112. Gelbėtojai ragina nešokti į vandenį neįvertinus rizikos, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti gelbėtoją ir sukelti dar vieną nelaimę.

    „Pastebėję skęstantį žmogų, skambinkite 112 ir meskite jam gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą, o ne rizikuokite plaukti prie jo patys“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.

    Jei į bėdą patenkate patys, svarbiausia nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat rekomenduojama aiškiai šaukti ir signalizuoti rankomis, o patekus į srovę neplaukti prieš ją tiesiai, o judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš stipriausios tėkmės.

    Gelbėtojai taip pat primena vengti maudynių per audrą, ypač žaibuojant, nes vanduo gerai laidus elektrai. Saugiausias sprendimas tokiu metu yra kuo greičiau pasitraukti nuo vandens ir ieškoti pastogės.

  • Maudynės be rizikos: svarbiausios taisyklės vaikams ir suaugusiesiems prie vandens telkinių

    Vanduo vilioja ir vaikus, ir suaugusiuosius, o poilsis prie ežerų, upių ar jūros daugeliui tampa vasaros kasdienybe. Vis dėlto net ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų, todėl pareigūnai kasmet primena paprastas, bet gyvybiškai svarbias elgesio taisykles.

    Saugiausia maudytis gerai žinomose, oficialiai prižiūrimose vietose, kur stebima vandens kokybė ir įrengtos maudyklos. Nežinomuose telkiniuose riziką didina staiga gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės, kurias ypač sunku įvertinti atvykus pirmą kartą.

    Vaikai prie vandens

    Vaikų negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net seklumoje, nes pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamas gelbėjimosi liemenes, tačiau jos neatstoja budraus stebėjimo ir atsakomybės.

    Su vaikais svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių ribų, kur galima bristi, o kur ne, ir priminti, kad žaidimai vandenyje turi taisykles. Prie vandens taip pat vertinga turėti telefoną su įkrauta baterija, kad prireikus būtų galima nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Viena pavojingiausių klaidų yra šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, kai nežinomas gylis ar dugno struktūra. Toks sprendimas gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus.

    Nelaimių riziką smarkiai didina alkoholis, nes silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti realų pavojų. Net patyrę plaukikai turėtų vengti plaukti per toli, nes nuovargis, banguotumas, šaltas vanduo ar srovė gali greitai atimti jėgas.

    Ką daryti, jei žmogus skęsta?

    Pamačius skęstantį žmogų, svarbiausia išlikti ramiems ir nedelsiant skambinti 112. Skęstančiajam reikėtų mesti gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą ir stengtis padėti iš kranto, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti į pavojų ir gelbėtoją.

    Jei į bėdą patenkate patys, stenkitės nepanikuoti ir taupyti jėgas, laikytis virš vandens, kviesti pagalbą balsu ir rankos mostais. Patekus į stipresnę srovę, nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją, geriau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada artėti prie kranto.

    Taip pat svarbu nesimaudyti audros metu, ypač žaibuojant: vanduo gerai praleidžia elektrą, o atviroje erdvėje ant vandens žmogus gali tapti aukščiausiu tašku. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir elementarios taisyklės padeda užtikrinti, kad poilsis prie vandens baigtųsi geromis, o ne skaudžiomis istorijomis.

  • Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo traukia ir vaikus, ir suaugusiuosius, o šiltuoju sezonu poilsis prie ežerų, upių ar jūros tampa kasdienybe. Tačiau net ir ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų: staigiai gilėjantį dugną, povandenines kliūtis, stipresnę srovę ar šaltą vandenį, greitai atimantį jėgas.

    Lietuvoje kasmet fiksuojamos nelaimės vandenyje, o gelbėtojai pabrėžia, kad dalies jų būtų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Daugiausia rizikos kyla tada, kai pervertinamos savo jėgos, pasirenkamos neprižiūrimos vietos arba maudomasi apsvaigus.

    Saugiausios vietos ir vaikų priežiūra

    Maudytis rekomenduojama tik gerai žinomose, patikrintose vietose, o dar geriau – oficialiuose paplūdimiuose, kur prižiūrima vandens kokybė ir dažniau būna gelbėtojai. Nežinomose vietose gali būti duobių, akmenų, nuolaužų, staigių dugno nuolydžių ar netikėtai stiprios srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl mažesniems vaikams verta rinktis gelbėjimosi liemenes ar kitas plūdrumo priemones, tačiau jos nepakeičia budraus suaugusiojo dėmesio.

    Dažniausios klaidos vandenyje

    Viena pavojingiausių klaidų – šokti į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vietą gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus, o gylis tinkamas.

    Maudytis apsvaigus nuo alkoholio griežtai nerekomenduojama, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti riziką. Ne mažiau svarbu neplaukti per toli: net geri plaukikai gali netikėtai pavargti, o vėsesnis vanduo, bangavimas ar srovė greitai sumažina ištvermę.

    Plaukiant valtimi, baidare ar naudojantis kitomis vandens transporto priemonėmis, gelbėjimosi liemenė turėtų būti dėvima viso plaukimo metu. Gelbėtojai primena, kad nelaimės dažnai įvyksta ne vien dėl vandens, bet ir dėl neatsargaus greičio, prasto matomumo ar dėmesio stokos.

    Ką daryti pamačius skęstantį ir kaip elgtis patekus į bėdą

    Audros metu, ypač žaibuojant, vandenyje būti pavojinga, nes vanduo gerai laidžia elektrą, o atviroje erdvėje žmogus gali tapti vienu aukščiausių taškų. Be to, pablogėjus orui gali sustiprėti bangavimas ir srovės, todėl išlipti į krantą reikia kuo greičiau.

    Pamačius skęstantį žmogų svarbiausia nepanikuoti ir nedelsiant skambinti numeriu 112. Skęstančiajam saugiausia paduoti ar mesti plūduriuojantį daiktą, gelbėjimo ratą, virvę ar lentą, nes tiesioginis plaukimas prie panikuojančio žmogaus gali baigtis tuo, kad jis instinktyviai įsikibs ir paskandins gelbėtoją.

    Jei į bėdą pateko pats, pirmiausia reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepasiduoti panikai, nes ji greitai išeikvoja jėgas. Reikia kviestis pagalbą, o patekus į stiprią srovę neplaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada siekti kranto.

    Atsakingas elgesys, blaivus situacijos vertinimas ir elementarių taisyklių laikymasis dažniausiai lemia, ar poilsis prie vandens baigsis geromis emocijomis. Gelbėtojai primena, kad saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų dar prieš įbrendant į vandenį.

    Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją.