Lietuvos savivaldybių asociacija teigia, kad kitais metais savivaldybių biudžetai nominaliai didės, tačiau gyventojai šio augimo gali nepajusti. Pasak merų, savivaldybėms perduodama vis daugiau valstybės deleguotų funkcijų, o jų finansavimas dažnai nepadengia realių sąnaudų.
LSA atkreipia dėmesį, kad viešųjų paslaugų teikimas kasmet brangsta dėl darbo užmokesčio, energijos ir paslaugų kainų, todėl vien procentinis biudžetų augimas neparodo tikrojo finansinio pajėgumo. Dalis papildomų pajamų, savivaldybių vertinimu, bus „suvalgyta“ privalomų išlaidų.
Savivaldybėms tenka naujos funkcijos
LSA nurodo, kad finansavimas ne visada skiriamas naujoms ar išplėstoms užduotims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių politikos priemonėms ar papildomai eismo priežiūrai. Dėl to savivaldybės priverstos ieškoti lėšų savo biudžetuose, mažindamos kitų sričių galimybes.
Merai spalio 30 dieną Vilniuje vykusiame LSA tarybos posėdyje pabrėžė, kad planuojamas 8,8 proc. augimas yra labiau teorinis. Anot jų, papildomomis lėšomis teks padengti centrinės valdžios sprendimais išaugusias išlaidas, kurios, LSA skaičiavimu, sudaro apie 115 mln. eurų.
Vienas didžiausių spaudimų biudžetams siejamas su minimaliosios mėnesinės algos didinimu ir bendru atlyginimų kilimu viešajame sektoriuje. LSA primena, kad darbo užmokestis sudaro daugiau kaip pusę savivaldybių išlaidų, todėl net nedideli pokyčiai reikšmingai padidina finansinę naštą.
„Augantys savivaldybių biudžetai turėtų reikšti, kad galėsime teikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų, tačiau planuojamo prieaugio gali nepakakti net einamosioms funkcijoms“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.
Skolinimasis ir ILTE limitai
LSA ragina sudaryti daugiau sąlygų savivaldybėms didinti savo pajamas ir suteikti daugiau lankstumo skolinantis investicijoms. Asociacijos teigimu, infrastruktūros poreikiai nemažėja, o dalis projektų tampa sunkiai įgyvendinami be papildomų finansinių instrumentų.
LSA primena, kad savivaldybės šiemet per trumpą laiką išnaudojo Nacionalinio plėtros banko ILTE siūlomų paskolų limitą, siekusį 100 mln. eurų. Savivaldybių vertinimu, tai rodo didelį investicijų alkį, todėl siūloma numatyti papildomą skolinimo limitą.
Keliams, švietimui ir socialinėms paslaugoms – įtampa išlieka
Merai akcentuoja, kad augant nacionaliniam kelių sektoriaus finansavimui, vietinės reikšmės kelių dalis savivaldybėse, LSA teigimu, stagnuoja ir net šiek tiek mažėja. Tai reiškia, kad kelių būklės gerinimas regionuose gali vykti lėčiau, nei tikisi gyventojai ir verslas.
LSA taip pat kelia klausimą dėl žemės ūkio funkcijų finansavimo atotrūkio, kuris, savivaldybių vertinimu, tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Kitąmet šiai funkcijai numatoma 11,5 mln. eurų, kai Žemės ūkio ministerijos vertinimu poreikis siekia 29,5 mln. eurų.
Panašus trūkumas, LSA duomenimis, matomas visuomenės sveikatos priežiūros srityje: poreikis viršija planuojamas lėšas. Merai taip pat įspėja dėl priešgaisrinės saugos, kur kitąmet, savivaldybių skaičiavimu, gali trūkti mažiausiai 5,4 mln. eurų, o tai apsunkina technikos atnaujinimą ir budėjimų užtikrinimą.
Švietimo srityje savivaldybės prašo užtikrinti finansavimą švietimo pagalbai kiekvienam vaikui ir mokinių pavėžėjimui. Taip pat primenamas poreikis tęsti Geltonųjų autobusiukų programą, siekiant išlaikyti saugų ir patikimą mokinių vežimą.
Socialinės apsaugos dalyje merai primena Užimtumo didinimo programą, į kurią savivaldybės nuo šių metų birželio privalo įtraukti darbingo amžiaus, bet nedirbančius socialinių pašalpų gavėjus. LSA skaičiavimu, 2027 metais programai reikėtų bent 14,1 mln. eurų, tačiau numatoma skirti 9,7 mln. eurų.
LSA akcentuoja ir integralios pagalbos tęstinumą, nes Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas baigsis kitų metų vasarį. Savivaldybių vertinimu, siekiant užtikrinti paslaugų nepertraukiamumą, reikalingas 10 mln. eurų finansavimas.