CP v2

Tag: Audros padariniai

  • Zarasų rajoną sukaustė gedimai: ESO skelbia, kiek žmonių liko be elektros ir kada atkurs

    Zarasų rajoną sukaustė gedimai: ESO skelbia, kiek žmonių liko be elektros ir kada atkurs

    Kiek klientų be elektros?

    Energijos skirstymo operatorius ESO skelbia atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajone ir Utenos regione. Po intensyvių oro sąlygų dalyje vietovių elektros tiekimas nutrūko, o gedimų šalinimas tęsiasi keliose seniūnijose.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje fiksuojami 202 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 3 289 klientai. Gedimus šiame rajone šalina 8 brigados.

    Kur vyksta darbai?

    Darbuojamasi buvusios Antazavės seniūnijos teritorijoje, taip pat Dusetų, Turmanto ir Zarasų seniūnijose. ESO nurodo, kad brigados vyksta ir į mažesnes gyvenvietes, kur gedimai dažniausiai susiję su pažeistomis oro linijomis.

    Šiuo metu darbai taip pat vykdomi Užtiltės, Vasaknų ir Sasnaukos kaimuose. Tokiose vietovėse elektros tiekimas gali užtrukti ilgiau, jei reikia ne tik pašalinti pavienius pažeidimus, bet ir atstatyti ištisas linijų atkarpas.

    Kada tikėtis atnaujinimo?

    Pagal šiuo metu turimus ESO duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos. Terminas gali keistis priklausomai nuo realios žalos masto, pasiekiamumo ir papildomų gedimų, kurie paaiškėja atnaujinus tinklo įtampą.

    ESO praktikoje po audrų pirmiausia atkuriamas tiekimas didesniam vartotojų skaičiui, o vėliau tvarkomi atokesni gedimai. Dalis klientų elektrą gali atgauti anksčiau, tačiau atskirų sodybų ar mažų linijų atstatymas neretai užtrunka ilgiau.

    Situacija Utenos regione ir visoje Lietuvoje

    ESO skaičiuoja, kad visame Utenos regione fiksuojami 224 sutrikimai, be elektros yra 2 469 klientai. Gedimus regione šalina 65 brigados.

    VISOJE Lietuvoje tuo pačiu metu fiksuota 7 317 elektros tiekimo sutrikimų, be elektros yra 61 080 klientų. Gedimus šalina apie 400 brigadų, o didžiausias dėmesys skiriamas labiausiai nukentėjusioms teritorijoms ir prioritetiniams vartotojams.

    ESO ragina gyventojus stebėti oficialius pranešimus ir, pastebėjus nutrūkusius laidus ar pavojingai pakrypusias atramas, laikytis saugaus atstumo bei informuoti atsakingas tarnybas. Tikslesnė informacija apie konkrečias vietoves paprastai tikslinama, kai brigados įvertina gedimo pobūdį vietoje.

  • Zarasų rajone – tūkstančiai be elektros: „ESO“ įspėja, kada gali grįžti tiekimas

    Zarasų rajone – tūkstančiai be elektros: „ESO“ įspėja, kada gali grįžti tiekimas

    Energijos skirstymo operatorius „ESO“ skelbia naujausią informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajone. Bendrovės duomenimis, daliai gyventojų elektra dar nėra atkurta, o gedimų šalinimas tęsiamas keliose vietovėse.

    „ESO“ nurodo, kad Zarasų rajono savivaldybėje fiksuojami 193 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 3 430 klientų. Gedimus šalina devynios brigados, dirbančios pagal prioritetą, pirmiausia atstatant tiekimą didžiausiam vartotojų skaičiui.

    Darbai vykdomi Dusetų seniūnijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste, Zarasų seniūnijoje, taip pat Gudelių ir Sasnaukos kaimuose. „ESO“ informuoja, kad pagal tuo metu turimus duomenis gedimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos.

    Situacija Utenos regione

    „ESO“ pateiktais duomenimis, Utenos regione fiksuota 1 613 elektros tiekimo sutrikimų, o be elektros yra 20 765 klientai. Gedimus regione šalina 58 brigados, kurios, esant sudėtingoms sąlygoms, gali būti papildomai stiprinamos iš kitų teritorijų.

    Elektros tiekimo atstatymo trukmę dažniausiai lemia gedimų pobūdis ir prieinamumas, pavyzdžiui, nutrūkę oro linijų laidai, nuvirtę medžiai ar pažeistos atramos. „ESO“ primena, kad po audrų ar stipraus vėjo dalis gedimų gali būti kompleksiniai, todėl vienoje vietoje sutvarkius gedimą tiekimas ne visada atsistato iš karto.

    Kiek gedimų fiksuojama Lietuvoje?

    Visoje Lietuvoje „ESO“ tuo metu fiksavo 8 394 elektros tiekimo sutrikimus, o be elektros buvo 70 935 klientai. Gedimus šalino apie 400 brigadų.

    Gyventojams rekomenduojama laikytis saugumo: nepersikelti per nutrūkusius laidus, jų neliesti ir apie pastebėtus pavojus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. „ESO“ teigia, kad gavus naujos informacijos apie darbų eigą ir konkrečias vietoves, duomenys bus atnaujinami.

  • „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad privatiems klientams kompensuos tiesioginius audros nuostolius tais atvejais, kai elektros tiekimo atstatymas konkrečiame objekte užtruks ilgiau nei 72 valandas. Supaprastinta tvarka vienam klientui numatoma maksimali išmoka sieks iki 220 eurų.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas po diskusijų su Energetikos ministerija, siekiant sumažinti gyventojų patirtus nepatogumus ir papildomas išlaidas. ESO pabrėžia, jog lėšos kompensacijoms bus skiriamos iš bendrovės pelno, todėl neturėtų paveikti elektros persiuntimo tarifų ar tinklo modernizavimo planų.

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Supaprastintas nuostolių atlyginimas taikomas tiems privatiems klientams, kurių elektros tiekimas po audros nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms. Terminas skaičiuojamas nuo sutrikimo pradžios konkrečiame objekte iki realaus elektros tiekimo atkūrimo.

    Prašymus ESO savitarnoje bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos elektroniniu būdu arba siunčiant paprastu paštu. Prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas, kartu pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

    „Norime, kad ši pagalba klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, todėl prašymų teikimo procesą maksimaliai supaprastinome“, – sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

    Kokie nuostoliai kompensuojami?

    ESO teigia, kad supaprastinta tvarka bus atlyginami tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl ilgo elektros tiekimo sutrikimo. Į kompensuojamas išlaidas gali patekti sugedęs maistas, laikinas apgyvendinimas kitur, generatoriaus nuoma ar įsigijimas bei kuras generatoriui.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, sugedusio maisto kompensacija gali siekti iki 60 eurų, apgyvendinimo išlaidos iki 60 eurų už parą, generatoriaus išlaidos iki 40 eurų už parą, o kuras generatoriui iki 90 eurų už parą. Bendra suma supaprastinta tvarka ribojama iki 220 eurų.

    ESO atkreipia dėmesį, kad vien SMS žinutė apie pašalintą sutrikimą ne visada reiškia, jog elektra jau yra konkrečiame objekte. Jei pranešimas gautas, bet tiekimo nėra, gyventojai raginami nedelsiant informuoti ESO, kad būtų galima identifikuoti papildomą gedimą.

    Dar viena kompensacija: ką spręs VERT?

    Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, teisės aktuose numatyta ir kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. ESO nurodo, kad šią kompensaciją individualiai apskaičiuos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

    Kompensacijos dydis siejamas su kliento elektros energijos suvartojimu ir atjungimo trukme: taikoma fiksuota dalis ir kintamoji dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą. ESO pateikia pavyzdį, kad vidutiniam vartotojui, suvartojančiam apie 150 kWh per mėnesį, fiksuota dalis gali siekti beveik 45 eurus, o papildomai būtų skaičiuojama po 1,05 euro už kiekvieną vėlavimo valandą.

    „Šios dvi kompensavimo formos nėra tiesiog sudedamos: galiojanti tvarka numato, kad VERT apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą“, – sakė R. Juodkienė.

    Bendrovė taip pat primena, kad jei tiesioginių nuostolių kompensacija jau išmokėta, o VERT apskaičiuota suma būtų didesnė, klientui būtų išmokamas tik skirtumas. Jei VERT apskaičiuota kompensacija būtų mažesnė nei jau atlyginti tiesioginiai nuostoliai, papildomai mokama nebūtų.

    ESO duomenimis, audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų. Bendrovė nurodo, kad brigados ir rangovai tęsia darbus maksimaliomis pajėgomis, šalindami gedimus ir atkurdami elektros tiekimą.

  • Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Tūkstančiai be elektros Utenos regione: ESO įspėja, kada Zarasų rajone žada atstatyti tiekimą

    Po smarkesnių oro sąlygų Elektros skirstymo operatorius (ESO) skelbia naujausią situaciją dėl elektros tiekimo sutrikimų Utenos regione ir Zarasų rajone. Įmonė nurodo, kad avarijų šalinimo tempą lemia pažeidimų mastas ir tai, kaip greitai brigados pasiekia gedimų vietas.

    Zarasų rajono savivaldybėje šiuo metu fiksuotas 121 elektros tiekimo sutrikimas, o be elektros yra 4 536 klientai. ESO teigia, kad gedimus rajone šalina devynios brigados, dirbančios pagal prioritetus ir rizikos lygį.

    „Pagal šiuo metu turimus duomenis, elektros tiekimo sutrikimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos“, – informuoja ESO.

    ESO atkreipia dėmesį, kad pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos pagal situaciją, todėl prognozės gali kisti. Įmonė aiškina, kad pirmiausia tvarkomi gedimai, kurie paveikia didžiausią klientų skaičių, taip pat šalinami pavojų keliantys tinklo pažeidimai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 1 102 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 22 712 klientų. Gedimus regione šalina 54 brigados, o darbai organizuojami taip, kad būtų kuo greičiau atstatomas tiekimas pagrindinėms linijoms ir transformatorinėms.

    Visoje Lietuvoje, ESO duomenimis, fiksuoti 8 953 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 92 685 klientai. Gedimus šalina 380 brigadų, dalis jų dirba sustiprintu režimu, kad būtų mažinamas atjungtų vartotojų skaičius.

    Gyventojai, pastebėję naują elektros tiekimo sutrikimą ar pavojingai nutrūkusius laidus, raginami apie tai pranešti ESO nemokamu telefonu 1852 arba užregistruoti gedimą ESO interneto svetainėje. ESO pabrėžia, kad informacija dienos eigoje gali būti atnaujinama, atsižvelgiant į realią situaciją tinkle.

  • Audra šienauja valstybinius miškus: 150 000 kietmetrių nuostolių, įspėja VMU

    Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra smarkiai nuniokojo valstybinius miškus. Valstybinių miškų urėdija skelbia, kad pirminiais skaičiavimais užfiksuota apie 150 000 kietmetrių vėjavartų ir vėjalaužų, o žala dar tikslinama.

    Didžiausi pažeidimai nustatyti Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioniniuose padaliniuose. Miškininkai tęsdami apžiūras registruoja išverstus ir nulaužtus medžius, kad galėtų planuoti tvarkymo darbus ir įvertinti realų mastą.

    VMU duomenimis, plynai pažeistuose medynuose preliminariai suskaičiuota apie 17 000 kietmetrių medienos, o tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų. Likusi dalis yra pavieniai vėjo išversti ar išlaužyti medžiai, kurių tūris viršija 130 000 kietmetrių.

    Didžiausias audros pažeistos medienos kiekis fiksuotas Dubravos regioniniame padalinyje – 19 100 kietmetrių, Kazlų Rūdos – 17 900, Biržų – 16 800, Panevėžio – 9 000. Pasak VMU, šios audros padariniai jau daugiau nei du kartus viršija per visus 2025 metus iki šiol fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.

    Kodėl pirmiausia tvarkomos eglės

    Miškininkų skaičiavimu, spygliuočiai sudaro daugiau kaip 70 000 kietmetrių visos audros pažeistos medienos. Dėl to prioritetas teikiamas išverstų ir nulaužtų eglių sutvarkymui bei kuo greitesniam jų išgabenimui iš miško.

    Toks sprendimas susijęs su žievėgraužio tipografo rizika. Audros pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas šiam kenkėjui daugintis, todėl operatyvus medžių pašalinimas laikomas viena svarbiausių priemonių, padedančių apsaugoti greta esančius sveikus eglynus.

    Miško keliai ir lankytojų saugumas

    Nurimus stipriausiems vėjo gūsiams, VMU darbuotojai pirmiausia ėmėsi atlaisvinti nuvirtusiais medžiais užverstus miško kelius ir privažiavimus. Pabrėžiama, kad tai svarbu ne tik miško technikai, bet ir specialiosioms tarnyboms, kurios turi pasiekti atokias vietoves.

    VMU perspėja, kad lankytis audros smarkiai paveiktose teritorijose pavojinga, nors dabar pats grybavimo ir uogavimo sezonas. Miške pavojų kelia ne tik ant žemės gulintys kamienai, bet ir nulaužtos šakos, įstrigusios lajose, taip pat įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai.

    Prieš vykstant į mišką rekomenduojama pasitikrinti orų prognozes ir vengti vietų, kuriose matomi akivaizdūs audros padariniai. Stiprėjant vėjui ar artėjant audrai, patariama nedelsti ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.

    Duomenys dar gali keistis

    VMU nurodo bendradarbiaujanti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei savivaldybėmis, derinant padarinių šalinimo darbus ir terminus. Kadangi pateikti skaičiai yra pirminiai, po išsamesnio vertinimo jie gali būti patikslinti.

    Miškininkai prašo gyventojų kantrybės, nes kai kur pravažiavimas miško keliais vis dar gali būti apsunkintas. Taip pat primenama, kad atsargumo priemonių reikia laikytis tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.

  • Varėnoje po vasaros audrų – padėkos tarnyboms ir verslui: štai kas padėjo greitai suvaldyti chaosą

    Varėnos rajono savivaldybės didžiojoje salėje pagerbti žmonės ir organizacijos, prisidėję prie šią vasarą rajone siautėjusių audrų padarinių šalinimo. Savivaldybė pabrėžė, kad greitą situacijos suvaldymą lėmė ne vien technika, bet ir sklandi tarnybų bei bendruomenės koordinacija.

    Padėkota Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Gudžių, Valkininkų, Žilinų, Marcinkonių, Merkinės ir Perlojos ugniagesių komandoms, taip pat pagalbon atvykusiems Makniūnų ugniagesiams. Įvertintas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų darbas.

    Pasak savivaldybės, audrų padariniai dažniausiai reiškia nuvirtusius medžius, užverstus kelius, pažeistas elektros linijas ir užtvindytas teritorijas, todėl kritiškai svarbios tampa pirmosios valandos. Būtent tada sprendžiamas privažiavimas gelbėtojams, gyventojų saugumas ir galimybė kuo greičiau atkurti sutrikusias paslaugas.

    Padėkos žodžiai skirti ir bendruomenės nariams bei verslo atstovams, nelikusiems nuošalyje. Už suteiktą techniką padėkota bendrovės „Log Forest“ direktoriui Mantui Lesniauskui, taip pat įvardytas prie darbų prisidėjęs „Tėviškės“ atstovas Vytautas Ramanauskas.

    Susitikime padėkas įteikė Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose ypač svarbu aiškus darbų pasidalijimas ir vienas kito palaikymas, nes didžiausią rezultatą duoda bendra, o ne pavienė reakcija.

    „Kai ištinka tokios situacijos, labai aiškiai pamatai, kokia svarbi yra kiekvieno žmogaus atsakomybė ir gebėjimas veikti kartu. Ugniagesiai, pareigūnai, savivaldybės specialistai, verslo ir bendruomenės žmonės dirbo greitai, profesionaliai ir nuoširdžiai. Už tai esame labai dėkingi“, – sakė vicemeras Alvydas Verbickas.

    Administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė atkreipė dėmesį, kad audrų padarinių šalinimas reikalauja ne tik fizinių pajėgų, bet ir nuolatinės komunikacijos su gyventojais. Savivaldybė ragina gyventojus audrų metu vengti artintis prie nuvirtusių medžių ir pažeistų laidų, o apie pavojus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau fiksuojami intensyvūs vasaros reiškiniai, kai per trumpą laiką iškrenta daug kritulių, kyla škvalas ar kruša. Dėl to savivaldybėms ir tarnyboms vis svarbesni tampa pasirengimo planai, aiškios gyventojų perspėjimo procedūros ir galimybė greitai sutelkti papildomus resursus, įskaitant vietos verslo techniką.

  • Viršuliškėse po liūčių medis pavojingai pasviro: savivaldybė imasi skubių veiksmų

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Viršuliškių gatvėje, prie Viršuliškių mokyklos teritorijoje esančio pėsčiųjų tako, bus skubiai šalinamas avarinės būklės baltasis gluosnis. Medžio kamieno skersmuo siekia 66 centimetrus, o jo būklė įvertinta kaip kelianti realią grėsmę aplinkiniams.

    Pasak savivaldybės, po intensyvių liūčių ir gūsingų vėjų gluosnis pavojingai pasviro, o šaknų zona buvo pakelta ir deformavo aplinkinį gruntą. Tokie požymiai rodo sumažėjusį stabilumą, todėl stipresnis vėjo gūsis ar nauji krituliai gali nulemti netikėtą medžio virtimą.

    „Medis įvertintas kaip avarinės būklės, nes dėl pakitusios būklės kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir eismo saugumui“, – informavo Vilniaus miesto savivaldybė.

    Sprendimas šalinti gluosnį grindžiamas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatomis, kurios leidžia saugotinus želdinius pašalinti nedelsiant, kai dėl gamtinio ar kito įvykio pakitusi jų būklė sukelia riziką žmonėms, statiniams ar eismui. Savivaldybė nurodo, kad šiuo atveju pritarimas darbams duotas neatidėliojant, siekiant užkirsti kelią galimai nelaimei.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad po audrų ir užsitęsusių liūčių didesnė rizika kyla medžiams, kurių šaknys patiria grunto išmirkimą, o laja veikiama staigių vėjo gūsių. Tokiose vietose kaip mokyklų teritorijos ar intensyvaus pėsčiųjų judėjimo takai prevenciniai veiksmai laikomi prioritetiniais, nes net ir vieno medžio virtimas gali sukelti rimtų pasekmių.

    Pašalinimo darbai bus vykdomi siekiant užtikrinti žmonių saugumą mokyklos teritorijoje ir šalia esančiuose takuose. Gyventojai raginami darbų metu laikytis saugaus atstumo ir atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus, jei tokie bus įrengti.