Tag: Augalai vazone

  • Citrusais kvepiantis visžalis krūmas nemėgsta kaitros: kaip sėkmingai auginti japoninę pospornicą

    Citrusais kvepiantis visžalis krūmas nemėgsta kaitros: kaip sėkmingai auginti japoninę pospornicą

    Krūmas, kuris kvepia citrusais

    Japoninė pospornica (Pittosporum tobira) – visžalis krūmas arba nedidelis medelis, kilęs iš Rytų Azijos subtropikų. Natūralioje aplinkoje gali užaugti kelių metrų aukščio, tačiau vazone dažniausiai formuojama kompaktiška, tanki laja.

    Šis augalas vertinamas dėl tamsiai žalių, standžių, blizgių lapų ir smulkių šviesių žiedų, kurie skleidžia intensyvų, citrusus primenantį aromatą. Žydėjimas paprastai sutampa su vėlyvu pavasariu ir vasaros pradžia, o po jo gali formuotis dekoratyvios sėklų dėžutės.

    Kur geriausia laikyti?

    Pospornica gerai auga saulėje, tačiau ryški kaitra ir nuolatinė sausra gali ją varginti, ypač auginant vazone. Praktikoje patikimiausias pasirinkimas – šviesi vieta su lengvu pavėsiu per vidurdienį, kad lapai neperkaistų ir lėčiau garuotų drėgmė.

    Lietuvos sąlygomis augalas dažniausiai laikomas lauke šiltuoju sezonu, o atvėsus orams perkeliamas į žiemojimui tinkamą vietą. Kadangi pospornica nėra pilnai atspari šalčiui, saugiausia ją žiemą laikyti šviesioje, vėsioje patalpoje, kur temperatūra stabili ir neigiami rodikliai nepasiekia šaknų.

    Vazonas, žemė ir laistymas

    Vazonui būtinos drenažo skylės, nes pagrindinė klaida auginant pospornicą – užmirkęs substratas ir pradėję pūti šaknys. Patogu ant dugno įrengti drenažo sluoksnį, o žemei rinktis laidų, derlingą substratą, kuris greitai nuleidžia vandens perteklių.

    Laistyti reikėtų saikingai: tarp laistymų viršutinis žemės sluoksnis turi šiek tiek pradžiūti. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, nei dažnai po truputį, nes nuolat drėgnas substratas padidina grybinių ligų riziką.

    Aktyvaus augimo metu, pavasarį ir vasarą, pospornicą galima tręšti dekoratyviniams ar žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Dažniausiai pakanka tręšti kartą per mėnesį, kad augalas išliktų vešlus, bet neperaugintų silpnų, minkštų ūglių.

    Genėjimas ir dažniausios bėdos

    Pospornica gerai pakelia genėjimą, todėl pavasarį galima lengvai patrumpinti ūglius ir suformuoti tankesnį krūmą. Jei augalas ilgiau auginamas tame pačiame vazone, verta kas kelerius metus persodinti į šiek tiek didesnį indą arba bent pakeisti viršutinį žemės sluoksnį.

    Priežiūros metu pravartu stebėti, ar neatsiranda kenkėjų, ypač amarų, taip pat ar lapai nepasidengia dėmėmis, kurios gali signalizuoti grybinę infekciją. Pastebėjus pažeidimus, pirmiausia šalinamos paveiktos augalo dalys ir koreguojamas laistymas, nes per didelė drėgmė dažnai tampa problemų pradžia.

    Ar tinka pavėsingam balkonui?

    Ieškantiems vazone auginamo krūmo, kuris gerai atrodo visus metus, pospornica gali būti patogus sprendimas ir pusiau pavėsingose vietose. Tanki laja suteikia kompozicijai struktūros, todėl ji dažnai naudojama kaip pagrindinis augalas didesnėse terasos ar balkono talpose.

    Pavėsyje pospornicą galima derinti su kitais panašias sąlygas mėgstančiais augalais, kurių stiprybė – dekoratyvūs lapai. Taip sukuriama kompozicija, kuri išlieka patraukli ne tik žydėjimo metu, bet ir viso sezono eigoje.

  • Vienadienė egzotika sode: ši meksikietė žydi tik parą, bet vasarą sukuria įspūdingą šou

    Vienadienė egzotika sode: ši meksikietė žydi tik parą, bet vasarą sukuria įspūdingą šou

    Kas tai per augalas?

    Tygrysovka (Tigridia pavonia) – iš Meksikos ir Centrinės Amerikos kilęs vilkdalgių šeimos augalas, išsiskiriantis margu, tarsi tapytu žiedų centru. Dėl dėmėto rašto ir ryškių spalvų jis dažnai vadinamas viena įspūdingiausių vasaros gėlių.

    Žiedas turi tris didesnius išorinius vainiklapius ir tris mažesnius viduryje, kurie sukuria kontrastingą, taškuotą piešinį. Spalvos gali būti geltonos, oranžinės, rausvos, raudonos ar baltos, todėl tygrysovka lengvai tampa ryškiu gėlyno akcentu.

    Kodėl ji vadinama vienadiene?

    Didžiausia tygrysovkos staigmena – kiekvienas atskiras žiedas dažniausiai skleidžiasi tik vieną dieną. Ryte jis atsiveria, o vakare pradeda vysti, todėl augalas atrodo lyg nuolat keistų dekoracijas.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad grožiu džiaugsitės tik trumpai: vienas augalas išaugina kelis žiedpumpurius, kurie skleidžiasi paeiliui. Dėl to bendras žydėjimas gali tęstis kelias savaites, dažniausiai nuo liepos iki rugsėjo.

    Kur ir kada sodinti?

    Tygrysovkos gumbasvogūnius geriausia sodinti pavasarį, kai dirva jau sušilusi, o naktinių šalnų rizika sumažėjusi. Lietuvos sąlygomis saugiausias metas dažniausiai būna gegužė, nors šiltesniais metais galima pradėti ir balandžio pabaigoje.

    Šiam augalui svarbiausia saulė ir laidus dirvožemis, kuriame neužsistovi vanduo. Jei žemė sunki ir molinga, verta įmaišyti smėlio, smulkaus žvyro ar komposto, kad po lietaus drėgmė greičiau pasišalintų nuo šaknų.

    Sodinant gumbasvogūniai paprastai įterpiami maždaug 8–10 cm gyliu, smailesne dalimi į viršų. Gražiausias vaizdas gaunamas sodinant nedidelėmis grupėmis, tuomet spalva gėlyne atrodo vientisesnė ir ryškesnė.

    Priežiūra vasarą ir auginimas vazone

    Augimo metu tygrysovkai naudinga tolygi, bet saikinga drėgmė, ypač formuojantis žiedpumpuriams. Perlaistymas kenkia labiau nei trumpa sausra, todėl laistyti verta tik tuomet, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradeda džiūti.

    Vazone principai tie patys: daug saulės, lengvas substratas ir geras drenažas. Kad vanduo neužsilaikytų, vazono dugne pravartu įrengti drenažo sluoksnį, o žemę pagerinti smėliu arba smulkiu žvyru.

    Įprastai tygrysovka užauga apie 45–80 cm, o palankiomis sąlygomis gali siekti ir apie 1 m. Aukščiui daugiausia įtakos turi saulėtumas, dirvos laidumas ir pastovi, neperteklinė drėgmė.

    Ką daryti rudenį: ar peržiemoja?

    Nors tai daugiametis augalas, Lietuvos žiemomis tygrysovkos gumbasvogūniai dažnai nukenčia nuo šalčio ir permirkusios dirvos. Dėl to rudenį juos patikimiau iškasti, kai lapai pradeda gelsti ir džiūti.

    Iškasus verta gumbasvogūnius apdžiovinti vėdinamoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje 1–3 savaites. Minkštus, pažeistus ar dėmėtus egzempliorius geriau iš karto atmesti, o sveikus laikyti sausai iki pavasario.

    Žiemai tinka sausa terpė, pavyzdžiui, smėlis ar kita drėgmę sulaikanti, bet ne šlapia užpildo medžiaga, ir vėsi patalpa, kur temperatūra išlieka virš 10 laipsnių. Rudenį taip pat patogu atskirti mažus pridėtinius gumbasvogūnius, nes tai paprasčiausias būdas tygrysovką padauginti.