Tag: Augalai vazonuose

  • Ibišek syrinis pražysta, kai kiti krūmai nutyla: 7 patarimai, kad žydėtų iki pat rudens

    Krūmas, kuris gelbsti vasaros pabaigą

    Ibišek syrinis, dar vadinamas sodo ibišku, yra vienas patikimiausių dekoratyvinių krūmų, kai antroje vasaros pusėje dauguma žydinčių augalų jau būna atidavę savo grožį. Jis paprastai žydi nuo liepos iki rugsėjo, o šiltesniais metais žydėjimas gali tęstis ir ilgiau.

    Žiedai dažniausiai siekia apie 7–12 centimetrų skersmenį, todėl krūmas atrodo įspūdingai net ir pasodintas vienas. Spalvų spektras platus: nuo baltos ir rausvos iki melsvos, violetinės ar sodriai raudonos.

    Vieta ir dirva: čia daroma daugiausia klaidų

    Geriausiai ibišekas auga saulėtoje, nuo šiaurinių vėjų apsaugotoje vietoje. Pavėsyje jis linkęs ištįsti, formuoti retesnę lają ir krauti mažiau žiedų, o jų spalvos dažnai būna blankesnės.

    Dirvai svarbiausia du dalykai: derlingumas ir laidumas vandeniui. Sunkesnė, nuolat permirkstanti žemė augalui kenkia, todėl sodinant verta pasirūpinti drenažu ir gerai įdirbta, puria žeme.

    Sodinimas ir žiemojimas: kantrybė atsiperka

    Dažniausiai rekomenduojama sodinti pavasarį, kai augalas dar be lapų ir lengviau prisitaiko naujoje vietoje. Reikia žinoti vieną svarbų niuansą: ibišekas pavasarį „pabunda“ vėlai, todėl iki gegužės pabaigos jis gali atrodyti tarsi neprigijęs.

    Pirmus 2–3 metus po pasodinimo augalui praverčia žieminė apsauga. Šaknų zoną naudinga pridengti komposto ar kitos organinės medžiagos sluoksniu, o jaunus krūmus saugoti ir nuo ankstyvo pavasario saulės, kuri gali pažeisti dar neaktyvius audinius.

    Genėjimas: mažiau yra daugiau, bet kartais reikia ryžtingai

    Ibišekas neprivalo būti kerpamas kasmet, tačiau periodinis retinimas padeda išlaikyti tvarkingą formą ir skatina žydėjimą. Pavasarį verta pašalinti sausas, pažeistas ar į krūmo vidų augančias šakas, kad laja būtų šviesesnė ir geriau vėdintųsi.

    Jei po šaltesnės žiemos dalis šakų apšąla, jas reikia nukirpti iki sveikos medienos. Senesniems krūmams, kurie prastai auga ir silpnai žydi, kartais taikomas ryžtingesnis atjauninimas, nes žiedai formuojasi ant naujų ūglių.

    Auginimas vazonuose: gražu, bet reiklesnis variantas

    Ant koto skiepyti ibiškai dažnai parduodami jau suformuoti ir ypač dekoratyviai atrodo terasoje ar balkone. Vis dėlto tokie augalai yra jautresni šalčiui, o vazonas greičiau peršąla, todėl žiemą jiems dažnai reikia neminuso temperatūros patalpų.

    Vazonuose auginamiems augalams paprastai taikomas reguliariau kartojamas pavasarinis atgalinis genėjimas, kad vainikas tankėtų. Taip išlaikoma kompaktiška forma ir gausesnis žydėjimas sezono metu.

    Kaip išsirinkti veislę, kad nenusiviltumėte

    Veislių pasirinkimas didelis, todėl verta iš anksto nuspręsti, ar norite paprastų, ar pilnavidurių žiedų, bei kokios spalvos labiausiai tiks jūsų aplinkai. Baltos veislės dažnai atrodo elegantiškai ir lengvai derinamos, o ryškiai rožinės, violetinės ar raudonos tampa aiškiu sodo akcentu.

    Jei norite augalą dauginti patys, praktiškesnis būdas dažniausiai būna vasariniai auginiai. Sėjinukai gali nustebinti netolygia žiedų spalva ar mažesniais žiedais, todėl jie dažniau naudojami kaip poskiepiai, o ne kaip galutinis dekoratyvinis pasirinkimas.

  • Šis citrinomis kvepiantis augalas gali sumažinti uodų antplūdį terasoje: kaip prižiūrėti?

    Šis citrinomis kvepiantis augalas gali sumažinti uodų antplūdį terasoje: kaip prižiūrėti?

    Šilti ir drėgni vakarai sode dažnai baigiasi tuo pačiu – uodai greitai sugadina poilsį terasoje ar prie grilio. Dėl to vis daugiau žmonių ieško ne tik purškalų, bet ir natūralesnių sprendimų, kurie padėtų sumažinti vabzdžių aktyvumą aplink poilsio zonas.

    Vienas iš dažniau minimų augalų – citrinžolėmis kvepianti pelargonija, dar vadinama citrinine pelargonija. Ji vertinama dėl aromatingų lapų, kurie saulėje ar prisilietus pradeda skleisti ryškų citrusinį kvapą, galintį atbaidyti dalį uodų ir kitų smulkių vabzdžių.

    Kur sodinti, kad veiktų?

    Didžiausias efektas pasiekiamas tuomet, kai pelargonija auginama ten, kur žmonės būna dažniausiai: prie terasos, pavėsinės, suoliuko, šalia lauko durų ar balkono. Praktikoje tai reiškia, kad vien dekoratyviai pasodintas augalas toli nuo poilsio vietos dažniausiai nepadės tiek, kiek vazonas šalia stalo.

    Svarbu suprasti, kad tai nėra absoliuti apsauga. Citrininė pelargonija gali sumažinti uodų aktyvumą konkrečioje zonoje, tačiau ji nepakeičia tinklelių nuo vabzdžių, repelentų ar kitų priemonių, ypač kai uodų daug, o oras šiltas ir tvankus.

    Priežiūra: saulė, lengva žemė ir saikas vandeniui

    Citrininė pelargonija geriausiai auga saulėtoje vietoje: kuo daugiau šviesos, tuo intensyviau kvepia lapai. Dirva turėtų būti lengva ir laidi, nes užmirkimas augalui kenkia ir silpnina augimą.

    Laistyti verta reguliariai, ypač per karščius, tačiau nepaliekant žemės nuolat šlapios. Augindami vazone, pasirūpinkite drenažu ir neleiskite vandeniui kauptis lėkštelėje, nes tuomet didėja šaknų puvinio rizika.

    Paprastas triukas prieš vakarą

    Pelargonijos kvapas stipriausias tada, kai augalas įšyla saulėje arba kai lapai lengvai pajudinami. Prieš vakarinį pasisėdėjimą galima kelis lapus švelniai patrinti tarp pirštų – taip išsiskiria daugiau eterinių aliejų, o citrusinis aromatas aplinkui tampa ryškesnis.

    Pelargonija dažnai pasirenkama ir dėl išvaizdos: šviesiai žali, dekoratyvūs lapai bei kuklūs žiedai dera su kitais kvapiais augalais. Auginama tiek grunte, tiek didesniuose vazonuose, ji gali tapti ne tik sodo akcentu, bet ir praktišku priedu prie bendro uodų kontrolės plano.

  • Šis lazdyno mėlynumo krūmas užgoš hortenzijas: kaip auginti ožalapį plumbagą iki rudens

    Šis lazdyno mėlynumo krūmas užgoš hortenzijas: kaip auginti ožalapį plumbagą iki rudens

    Mėlyni žiedai, kurie traukia akį

    Ožalapis plumbagas, dar vadinamas plumbagu, yra vienas ryškiausių vasaros augalų, išsiskiriantis šviesiai melsvais, tarsi lazurą primenančiais žiedais. Botanikos literatūroje jis žinomas kaip Plumbago auriculata ir natūraliai auga Pietų Afrikoje, todėl mėgsta šilumą ir šviesą.

    Lietuvoje plumbagas dažniausiai auginamas vazonuose terasose ir balkonuose, nes nėra atsparus šalčiui. Jo ūgliai iš pradžių būna lankstūs, vėliau sumedėja, todėl augalą galima leisti svyrančiai kristi, rišti prie atramų arba reguliariai formuoti genint.

    Kaip prižiūrėti, kad žydėtų ilgai

    Plumbagui svarbiausia saulėta, šilta ir nuo stipraus vėjo apsaugota vieta, nes kuo daugiau šviesos, tuo gausesnis žydėjimas. Pavėsyje augalas ištįsta, silpsta ir linkęs užmegzti mažiau žiedų.

    Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir laidi vandeniui, o vazonui būtinas drenažas, kad šaknys nestovėtų vandenyje. Laistyti verta reguliariai, tačiau tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradeda pradžiūti, nes užmirkimas dažniausiai sukelia šaknų problemas.

    Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu plumbagui tinka trąšos žydintiems augalams, tačiau svarbu nepertręšti. Praktikoje geriau laikytis gamintojo normų, nes per didelės dozės gali skatinti lapiją, bet silpninti žydėjimą.

    Genėjimas laikomas viena svarbiausių priežiūros dalių: trumpinant pernelyg ištįsusius ūglius augalas tankėja ir lengviau formuojamas. Jei plumbagas auginamas prie grotelių ar pergolės, ūglius verta švelniai pririšti, kad augalas tvarkingai augtų ir būtų geriau vėdinamas.

    Žiemojimas ir vieta sode

    Artėjant rudeninėms šalnoms plumbagą reikia perkelti į patalpą, nes net trumpas šaltis gali jį pažeisti. Geriausiai jis žiemoja šviesioje, vėsioje vietoje, kur temperatūra siekia apie 5–10 laipsnių, o laistoma saikingai ir netręšiama.

    Pavasarį, kai grįžta šiltesni orai ir nebelieka šalnų rizikos, augalą verta palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų. Tokia taktika padeda išvengti streso, lapų nudegimų ir staigaus augimo sustojimo, ypač jei pavasaris saulėtas ir vėjuotas.

    Renkantis vietą kieme ar terasoje, geriausia statyti vazoną ten, kur plumbago žiedai bus gerai matomi iš arti, pavyzdžiui, prie įėjimo, poilsio zonos ar šviesios sienos. Melsvi žiedai ypač ryškiai išryškėja šviesiame fone, šalia medžio, akmens ar sidabriškų lapų augalų.

    Praktiškiausia plumbagą auginti inde, nes taip paprasčiau suvaldyti drėgmę ir užtikrinti žiemojimą. Be to, karštomis dienomis vazoninius augalus tenka stebėti atidžiau, nes žydintis krūmas vandenį sunaudoja greitai, o perdžiūvimas trumpina žydėjimo laiką.