Tag: Augalinis maistas

  • Nemiga naktimis? Mokslininkai parodė, kokie produktai dažniausiai siejami su geresniu miegu

    Nemiga naktimis? Mokslininkai parodė, kokie produktai dažniausiai siejami su geresniu miegu

    Ką atskleidė miego ir mitybos duomenys

    Ar tai, ką valgome dieną, gali pakeisti nakties miegą jau po kelių valandų? Izraelio Weizmann mokslo instituto tyrėjai išanalizavo kasdienius mitybos pasirinkimus ir su jais susijusius miego rodiklius, stebėtus realiomis gyvenimo sąlygomis.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature Health“. Mokslininkai įvertino beveik 4 800 naktų duomenis: dalyviai fiksavo suvalgytą maistą, o miegas buvo sekamas dėvimais įrenginiais, leidusiais palyginti tą pačią dieną su tuo pačiu nakties miegu.

    Daugiau skaidulų – daugiau gilaus miego

    Ryškiausias ryšys išryškėjo kalbant apie skaidulas. Didesnis skaidulų kiekis racione buvo siejamas su palankesne miego struktūra: gilaus miego dalis vidutiniškai didėjo 0,59 procentinio punkto, o REM miegas – 0,76 procentinio punkto.

    Tuo pačiu paviršinio miego dalis mažėjo 1,35 procentinio punkto. Tyrėjai taip pat fiksavo, kad didesnis skaidulų kiekis siejosi su mažesniu naktiniu širdies ritmu: vidutiniškai jis buvo 1,14 dūžio per minutę žemesnis.

    Praktiškai skaidulų daugiau gaunama valgant ankštines daržoves, pilno grūdo produktus, daržoves, uogas, vaisius, riešutus ir sėklas. Šie produktai dažniausiai didina sotumą, lėtina gliukozės šuolius ir palaiko žarnyno mikrobiotos įvairovę, o tai vis dažniau siejama ir su miego kokybe.

    Augalinė įvairovė ir valgymo laikas

    Tyrime vertintas ir kasdienės augalinės įvairovės rodiklis, apibrėžtas kaip skirtingų augalinės kilmės produktų skaičius per dieną. Didesnė augalinė įvairovė bei didesnis augalinio maisto kiekis taip pat buvo siejami su žemesniu naktiniu širdies ritmu.

    Mokslininkai nagrinėjo ir valgymo laiką, ypač tai, kiek dienos energijos suvartojama per šešias valandas iki miego. Paaiškėjo, kad daugiau kalorijų per šį laiką suvalgę dalyviai vidutiniškai miegojo apie 8 minutėmis ilgiau, tačiau jų naktinis širdies ritmas buvo šiek tiek aukštesnis.

    Taip pat naudotas fitocheminių medžiagų indeksas, parodantis, kokia dalis energijos gaunama iš fitocheminių junginių turinčių produktų. Didesnė šio indekso reikšmė buvo siejama su didesne REM miego dalimi 0,62 procentinio punkto, mažesne paviršinio miego dalimi 1 procentiniu punktu ir mažesniu širdies ritmu naktį 0,93 dūžio per minutę.

    Ką tai reiškia tiems, kurie prabunda naktį

    Autoriai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog vienas konkretus produktas išsprendžia prastą miegą ar naktinius prabudimus. Tyrimas parodo ryšius tarp kasdienių pasirinkimų ir miego fiziologijos, ypač skaidulų, augalinio maisto ir valgymo laiko kontekste.

    Miegas yra aktyvus organizmo atsistatymo laikotarpis: jo metu smegenys apdoroja informaciją, o organizme vyksta regeneracijos procesai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir glimfatinei sistemai, kuri miego metu padeda šalinti medžiagų apykaitos produktus iš smegenų.

    Miego trūkumas siejamas su prastesne koncentracija, atmintimi ir kasdieniu darbingumu, taip pat su nepalankiais širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiais. Dėl to mitybos kryptys, kurios palaiko stabilesnę energijos apykaitą ir širdies ritmą naktį, tampa vis aktualesnės kaip dalis bendros miego higienos.

    Jei naktiniai prabudimai kartojasi ilgai, juos lydi garsus knarkimas, dusulys, ryškus mieguistumas dieną ar padidėjęs kraujospūdis, verta pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais vien mitybos korekcijos gali būti nepakankamos, nes priežastis kartais būna miego apnėja, nerimo sutrikimai ar kitos sveikatos problemos.

  • Laboratorijoje auginta spirulina pagamina tiek pat aktyvaus vitamino B12 kaip jautiena: ką tai keičia

    Spirulina ilgą laiką pristatoma kaip maistingas papildas, tačiau iki šiol didžiausia problema buvo vitamino B12 forma. Įprastoje spirulinoje dažniausiai aptinkami vadinamieji B12 analogai, kurie žmogaus organizmui nėra biologiškai aktyvūs, todėl realios naudos B12 trūkumo prevencijai nesuteikia.

    Naujausiame tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Discover Food“, tarptautinė komanda, vadovaujama Reichmano universiteto mokslininkų, praneša išgavusi spirulinos biomasę, kurioje susidaro biologiškai aktyvus vitaminas B12. Tam buvo panaudota kontroliuojama auginimo sistema, kurioje spirulina auginama uždaruose fotobioreaktoriuose, tiksliai valdant apšvietimą.

    Pasak tyrėjų, tai pirmas kartas, kai spirulinoje užfiksuotas būtent aktyvus, žmogui tinkamas B12, o ne jo analogai. Gautuose mėginiuose vitamino B12 kiekis siekė apie 1,64 mikrogramo 100 gramų biomasės ir buvo panašus į jautienoje aptinkamą kiekį, kuris paprastai svyruoja apie 0,7–1,5 mikrogramo 100 gramų.

    „Mums pavyko sukurti sistemą, kuri skatina spiruliną gaminti biologiškai aktyvią vitamino B12 formą, o ne tik jos analogus“, – teigė vienas tyrimo autorių.

    Vitamino B12 trūkumas laikomas viena dažniausių mikroelementų stokų pasaulyje, o žemas jo lygis siejamas su mažakraujyste, nervų sistemos pažeidimais, atminties sutrikimais ir kūdikių vystymosi problemomis. Kadangi pagrindiniai natūralūs B12 šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip mėsa ir pieno produktai, patikimi augaliniai sprendimai yra ypač svarbūs žmonėms, kurie riboja gyvūninį maistą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad jų siūloma technologija orientuota į pramoninę gamybą. Modeliuojant gamybos plėtrą Islandijoje, kur didelė elektros dalis gaunama iš geoterminių ir hidroenergijos šaltinių, buvo svarstomas scenarijus, kad per metus būtų galima pagaminti apie 306 400 tonų spirulinos biomasės.

    Pagal tyrime pateiktus skaičiavimus, tokia apimtis teoriškai galėtų padėti užtikrinti rekomenduojamą vitamino B12 paros normą didelei daliai mažų vaikų populiacijos. Vis dėlto praktinis pritaikymas priklausys nuo tolesnių tyrimų, įskaitant maistinės vertės stabilumo, saugos, kainos ir realaus įsisavinimo žmogaus organizme vertinimus.

    Mokslininkai taip pat primena, kad spirulina vertinama ne vien dėl B12: joje gausu baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, geležies ir kitų mikroelementų. Tačiau kol kas svarbiausias klausimas lieka, ar ši nauja auginimo metodika leis patikimai ir nuosekliai gaminti biologiškai aktyvų B12 dideliu mastu ir už prieinamą kainą.