Tag: Augalų deginimas

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinti aplinkos apsaugos reikalavimai, reglamentuojantys augalų ir jų dalių deginimą lauko sąlygomis. Pakeitimų tikslas – aiškiau apibrėžti leidžiamas situacijas ir mažinti oro taršą, kuri ypač juntama pavasarį tvarkant sklypus.

    Naujoji tvarka numato, kad surinktų augalų ar jų dalių deginimas lauke draudžiamas ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose ir mėgėjų sodų bendrijose, kurios nepatenka į miestų teritorijas.

    Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms apsispręsti dėl deginimo sąlygų ar papildomų ribojimų kaimuose ir viensėdžiuose. Tai reiškia, kad gyventojams verta pasitikrinti vietos taisykles, nes skirtingose savivaldybėse leidimai ir apribojimai gali skirtis.

    Kada deginti dar bus galima?

    Įsakyme numatytos aiškios išimtys, kada tam tikrais atvejais deginimas vis dar leidžiamas. Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose bus galima sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Tokia pati išimtis galios ir kaimuose bei viensėdžiuose, jeigu savivaldybė nenustatys griežtesnės tvarkos. Praktikoje tai reiškia, kad didelių augalinių atliekų krūvų deginti nebus galima, o leidžiami kiekiai bus aiškiai apibrėžti.

    Biokuras ir renginiai: ką svarbu žinoti?

    Tvarka taip pat aiškiau atskiria situacijas, kai deginimo reikalavimai netaikomi. Jei iš augalų ar jų dalių paruošiamas kietasis biokuras, šie lauko deginimo ribojimai jam nebetaikomi, todėl gyventojai gali patys pasiruošti malkų ar sausų šakelių ir jas naudoti kūrenimui.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad deginant biokurą privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Kuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis ir be priemaišų, o atstumai iki pastatų ir kitos saugumo sąlygos išlieka būtinos.

    Numatyta ir išimtis oficialiems renginiams, kai deginami iš augalų pagaminti dirbiniai, pavyzdžiui, Užgavėnių Morė ar simboliniai laužai. Tokie atvejai galimi tik savivaldybės organizuojamuose renginiuose arba su savivaldybės leidimu.

    Be to, savivaldybių institucijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija galės nustatyti laužaviečių vietas. Jose rekreacijos tikslais bus leidžiama laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis, laikantis nustatytų taisyklių.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur bus draudžiama ir kokios išimtys liks

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja griežtesnė augalų ir jų dalių deginimo lauke tvarka. Aplinkos ministerija skelbia, kad draudimas apims ne tik miestus ir miestelius, bet ir kurortus, kurortines teritorijas bei sodų bendrijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavasarinės talkos metu sukauptų lapų, žolės, gėlių stiebų ar kitų augalinių atliekų deginimas atviroje teritorijoje šiose vietose taps nebeleidžiamas. Tokias atliekas gyventojai turės tvarkyti pasirinkdami kompostavimą arba išvežimą į žaliųjų atliekų surinkimo vietas.

    Kur bus taikomas draudimas?

    Draudimas deginti surinktus augalus lauke galios miestuose, miesteliuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Taip pat jis bus taikomas sodų bendrijose, kur iki šiol praktika dažnai skyrėsi priklausomai nuo vietos bendruomenių taisyklių.

    Kaimuose ir vienkiemiuose vienodos taisyklės visiems nebus įvedamos: savivaldybės galės nusistatyti papildomas sąlygas, apribojimus arba visiškus draudimus. Dėl to gyventojams svarbu pasitikrinti savo savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kokios išimtys numatytos?

    Numatyta išimtis dėl nedidelio kiekio sumedėjusių augalų: miesteliuose ir sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti iki 1 kubinio metro medienos atliekų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų. Ši išimtis taikoma būtent sumedėjusiai žaliajai masei, o ne žolei ar lapams.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokia pati išimtis galios tada, jei savivaldybė nebus nustačiusi griežtesnio reguliavimo. Kitaip tariant, galutinė tvarka šiose teritorijose gali skirtis, todėl vienoje savivaldybėje deginimas gali būti leidžiamas, o kitoje jau draudžiamas.

    Kas nesikeičia kūrenant ir gaminant kurą?

    Aplinkos ministerija pabrėžia, kad taisyklės netaikomos atvejams, kai augalinė medžiaga paruošiama kaip kuras. Tai reiškia, kad gyventojai gali pasiruošti malkų ar šakelių ir jas naudoti kūrenimui, maisto gamybai šašlykinėje ar grilyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Pokyčiai skirti mažinti dūmų taršą gyvenamosiose teritorijose ir aiškiau atskirti atliekų deginimą nuo teisėto kuro naudojimo. Gyventojams rekomenduojama planuojant kiemo darbus iš anksto numatyti, kur bus dedamos žaliosios atliekos, kad nereikėtų skubiai ieškoti sprendimų paskutinę dieną.