Net ir jaunas česnakas kartais ima gelsti, o vėliau ir džiūti. Dažniausios priežastys yra netinkamas laistymas, maisto medžiagų trūkumas, ligos arba kenkėjai, todėl svarbu greitai įvertinti situaciją ir reaguoti.
Jei lapai gelsta nuo galiukų, o dirva tai perdžiūsta, tai permirksta, pirmiausia įtarkite drėgmės režimą. Česnakui kenkia ir vandens stygius, ir užmirkimas, nes šaknims ima trūkti oro, o augalas tampa imlesnis infekcijoms.
Augimo pradžioje česnakui reikia daugiau vandens, nes tuo metu formuojasi šaknynas ir lapija. Vėliau laistymą verta mažinti, tačiau dirva turi išlikti tolygiai, saikingai drėgna, ypač karščio bangų metu.
Kada kaltas laistymas?
Praktikoje dažnai pasiteisina laistymas maždaug kartą per savaitę, bet tik tada, jei nėra lietaus ir dirva lengvesnė, smėlinga. Per karščius ar ilgą sausrą gali prireikti dažniau, tačiau svarbiausia ne dažnis, o tai, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne nuolat šlapintų lapus.
Laistant srovę reikėtų nukreipti prie augalo pagrindo, o ne ant laiškų, kad mažėtų grybelinių ligų rizika. Jei lysvėje kaupiasi vanduo, būtinas geresnis drenažas, o dirvos struktūrą galima pagerinti įterpiant kompostą.
Artėjant derliaus nuėmimui laistymą svarbu sustabdyti, kad galvutės geriau bręstų ir formuotųsi apsauginiai lukštai. Perteklinė drėgmė šiuo laikotarpiu didina puvinių tikimybę ir blogina laikymą per žiemą.
Kenkėjai ir ligos: ką išduoda požymiai
Jei gelsta pavieniai augalai, o laiškai greitai vysta, verta atidžiai apžiūrėti svogūnėlius ir šaknų zoną. Tipinis kenkėjų požymis yra staigus augalo „sukritimas“, silpnas įsišaknijimas ir minkštėjantys audiniai.
Česnakus gali pažeisti svogūninių augalų kenkėjai, kurių lervos minta augalo audiniais ir silpnina visą kerą. Tokius augalus dažniausiai geriausia pašalinti iš lysvės, kad problema neplistų, o tolimesnei apsaugai taikyti tik česnakams registruotas augalų apsaugos priemones, laikantis etikečių reikalavimų.
Geltonavimą taip pat gali sukelti grybelinės ligos, ypač kai pavasaris ar vasaros pradžia būna vėsi ir drėgna. Įtarimą turėtų kelti dėmės ant lapų, pilkšvos apnašos, netolygus augimas ir nemalonus kvapas iš pažeistos galvutės.
Kuo tręšti, jei trūksta maisto?
Jei česnakas gelsta be aiškios kenkėjų ar ligų priežasties, dažnai kaltas mitybos disbalansas. Sezono pradžioje svarbiausias azotas, tačiau vėliau jo perteklius gali pakenkti, nes augalas skatinamas auginti lapiją, o ne formuoti tvirtą galvutę.
Vėlesniu augimo etapu dažniau praverčia fosforas ir kalis, kurie padeda formuotis galvutėms ir stiprina šaknų sistemą. Daržuose tam neretai naudojamas granuliuotas mėšlas, o taip pat kalio turinčios trąšos, skirtos daržovėms, kai tikslas yra vaisių ar požeminės dalies formavimas.
Greitesniam „paskatinimui“ kai kurie daržininkai naudoja augalines raugo trąšas iš kiaulpienių ar taukės, nes jos natūraliai turi daugiau kalio. Taip pat tinka medžio pelenai, tačiau būtina saikinga norma, nes jie keičia dirvos reakciją, o per didelis kiekis gali pabloginti kitų maisto medžiagų pasisavinimą.
Jei geltonavimas progresuoja greitai ir apima didelę dalį lysvės, saugiausia yra ne spėlioti, o įvertinti dirvos drėgmę, patikrinti, ar nėra lervų ir puvinio požymių, ir tik tada koreguoti tręšimą. Taip sumažinsite riziką dar labiau pakenkti augalams netinkama priemone ar netinkamu laiku.
