Tag: Augintinių saugumas

  • Kalėdinė puošmena namuose: betliejaus žvaigždė katei gali sukelti vėmimą ir dirginti odą

    Prieš šventes daugelis namus puošia betliejaus žvaigžde (puansetija), tačiau kačių augintojams verta būti atidesniems. Nors ši dekoratyvi gėlė nelaikoma itin pavojinga, ji gali sukelti nemalonių sveikatos sutrikimų smalsiam augintiniui.

    Pagrindinė rizika slypi augalo baltame, pieniškame sultyse, kurios išsiskiria pažeidus stiebą ar lapus. Šios sultys pasižymi dirginančiomis savybėmis, todėl kontaktas su augalu katei gali būti nemalonus.

    Prarytas puansetijos gabalėlis dažniausiai sukelia lengvesnius, bet aiškiai pastebimus virškinimo sutrikimus. Be to, augalo išskyros gali sudirginti ne tik burnos gleivinę, bet ir odą ar akis, jei gyvūnas prisiliečia ir vėliau trina snukutį.

    Jei namuose auga katė, gyvą betliejaus žvaigždę reikėtų patikimai izoliuoti arba apskritai jos atsisakyti. Vien pastatyti vazoną „aukščiau“ dažnai nepakanka – katės lengvai užšoka ant baldų ir pasiekia net ir, atrodytų, saugias vietas.

    Kaip pasireiškia kontaktas su puansetija

    Po kontakto su betliejaus žvaigžde katei gali pasireikšti seilėtekis, vėmimas ar viduriavimas. Taip pat gali būti pastebimas snukučio srities paraudimas ir sudirgimas, bendras virškinamojo trakto diskomfortas.

    Jei pieniškos augalo sultys pateko ant odos ar į akis, galimas papildomas dirginimas. Simptomų stiprumas gali skirtis – tai priklauso ir nuo to, kiek augalo gyvūnas spėjo suėsti ar kaip intensyviai kontaktavo su sultimis.

    Ką daryti, jei katė suėdė betliejaus žvaigždę

    Įtariant, kad augintinis sugraužė puansetiją, rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Svarbu kuo tiksliau papasakoti situaciją: kiek laiko praėjo, ar katė suėdė lapų, ar galėjo patekti sulčių.

    Savarankiškai sukelti vėmimą ar duoti „naminių priemonių“ nereikėtų. Skubi veterinaro apžiūra ypač reikalinga, jei pasireiškia pasikartojantis vėmimas, stiprus seilėtekis, ryškus silpnumas ar intensyvus viduriavimas.

    Kaip apsaugoti šventinę puošmeną nuo katės

    Saugiausias sprendimas – gyvos puansetijos nelaikyti patalpose, kuriose katė juda laisvai. Jei vis dėlto augalą norisi turėti, jis turėtų būti laikomas taip, kad gyvūnas jo nepasiektų, tačiau praktikoje tai ne visada lengva užtikrinti.

    Alternatyva – dirbtinė betliejaus žvaigždė, kuri leidžia išvengti kontakto su dirginančiomis sultimis. Vis dėlto ir tokią dekoraciją būtina parinkti atsakingai: smulkios detalės gali būti apgraužtos ir prarytos, todėl ji taip pat turėtų būti nepasiekiama augintiniui.

  • Ne visos veislės tinka mažiems vaikams: ekspertai įvardijo 12 šunų, kuriems reikia daugiau atsargumo

    Kodėl kyla konfliktų?

    Ne kiekvienas šuo blogai sutaria su vaikais, tačiau kai kurioms veislėms triukšmas, staigūs judesiai ir grubus žaidimas kelia didesnį stresą. Specialistai pabrėžia, kad riziką dažniausiai lemia ne pats šuo, o netinkamas suderinamumas tarp šeimos ritmo, patirties ir gyvūno instinktų.

    Medžiokliniai, sarginiai ar darbui išvesti šunys neretai turi stiprų grobio vaikymosi, teritorijos saugojimo ar jautrumo prisilietimams instinktą. Tai ypač aktualu šeimoms, kuriose yra mažų vaikų, dar nemokančių atpažinti šuns siunčiamų signalų, kada jam reikia erdvės.

    12 veislių, kurioms reikia daugiau atsargumo

    Į sąrašą, kurį pateikė kinologų ir augintinių elgsenos ekspertų vertinimu paremtos publikacijos, pateko veimaraneris, čiau čiau, taksas ir australų aviganis. Šios veislės dažniau siejamos su rizika dėl grubaus žaidimo, staigaus reakcijos slenksčio arba polinkio ganyti, kai bėgioja vaikai.

    Taip pat minimi pekinas, akita ir greihaundas, kuriems dažnai svarbus ramus, nuspėjamas aplinkos ritmas. Tokie šunys gali sunkiau toleruoti klyksmus, intensyvų dėmesį ar netyčinius pastūmimus, o jų streso signalai ne visada laiku atpažįstami.

    Tarp veislių, su kuriomis šeimos turėtų būti ypač atsargios, įvardyti ir šicu, čihuahua, Aliaskos malamutai, šarpėjai bei sibiro haskiai. Priežastys skiriasi: nuo trapios anatomijos ir didesnės traumų rizikos iki resursų saugojimo, didelio energingumo ar polinkio į šiurkštesnį žaidimą.

    Ką svarbu žinoti renkantis šunį?

    Ekspertai pabrėžia, kad veislė nėra vienintelis lemiamas faktorius: didelę įtaką turi individualus temperamentas, ankstyva socializacija, dresūra ir šeimininkų patirtis. Net ir paprastai šeimoms rekomenduojamos veislės gali rodyti netinkamą elgesį, jei šuo nuolat patiria stresą, skausmą ar neturi aiškių taisyklių.

    Mažų vaikų šeimoms svarbiausia planuoti saugų kontaktą: suaugusieji turi prižiūrėti žaidimus, mokyti vaiką nelįsti prie šuns, kai jis valgo ar ilsisi, ir gerbti gyvūno asmeninę erdvę. Jei kyla abejonių dėl elgesio, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju ir šunų elgsenos specialistu, kad problemos būtų sprendžiamos anksti.

    Specialistai primena, kad agresiją dažnai išprovokuoja baimė, skausmas arba per didelis dirginimas, todėl prevencija yra veiksmingiausias kelias. Tinkamai parinktas šuo, nuoseklus auklėjimas ir aiškios namų taisyklės paprastai leidžia išvengti situacijų, kai šuo ir vaikas pradeda vienas kitą „nesuprasti“.