Tag: Augintinių taisyklės

  • Visų Šventųjų dilema: ar kapinėse su šunimi galima, ir kada už tai gresia bauda?

    Lietuvos teisėje nėra vieno visiems kapinių lankytojams vienodai galiojančio draudimo ateiti į kapines su šunimi. Tačiau praktikoje viską dažniausiai lemia konkrečių kapinių vidaus taisyklės, kurias nustato kapinių prižiūrėtojas ar savivaldybė.

    Dalis kapinių taisyklių numato, kad su augintiniais į teritoriją eiti negalima, o prie įėjimo tai pažymima informacinėse lentose. Toks ribojimas paprastai aiškinamas pagarba mirusiesiems, tvarkos palaikymu ir higienos reikalavimais, ypač per didžiausias lankymo dienas.

    Kas sprendžia dėl taisyklių?

    Už savivaldybių valdomas kapines atsako savivaldybės arba jų paskirti prižiūrėtojai, todėl taisyklės skirtinguose miestuose ir seniūnijose gali skirtis. Konfesinių kapinių tvarką dažniausiai nustato religinė bendruomenė ar kapinių administratorius, todėl verta pasitikrinti konkrečios vietos reglamentą.

    Vien tai, kad įėjote su šunimi, ne visada reiškia, kad automatiškai padarėte pažeidimą. Vis dėlto, jei kapinių prižiūrėtojas paprašo išeiti, o žmogus atsisako vykdyti teisėtą reikalavimą, situacija gali baigtis policijos ar viešosios tvarkos pareigūnų įsikišimu.

    Kada realiai gali grėsti atsakomybė?

    Atsakomybė dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad šuo yra šalia, o dėl elgesio ir saugumo. Gyvūno šeimininkas privalo užtikrinti, kad augintinis nekeltų grėsmės žmonėms, nebūtų palaidas ir netrikdytų viešosios rimties.

    Jei šuo elgiasi agresyviai, gąsdina kitus, puola ar sukelia incidentą, tai gali būti vertinama kaip viešosios tvarkos ar saugumo reikalavimų pažeidimas. Taip pat rizika didėja, jei šuo vedamas be pavadėlio ten, kur to daryti negalima, arba jei šeimininkas nesutvarko po gyvūno.

    Praktinis patarimas prieš Visų Šventųjų dieną

    Prieš vykstant į kapines, ypač lapkričio pradžioje, verta paieškoti kapinių taisyklių prie įėjimo arba kapinių administratoriaus skelbiamose nuostatose. Jei taisyklės neaiškios, saugiausia rinktis kitą pasivaikščiojimo maršrutą ir į kapines atvykti be augintinio.

    Visų Šventųjų laikotarpiu kapinėse paprastai būna itin daug žmonių, daugiau triukšmo ir įtampos, todėl daugeliui šunų tai sukelia stresą. Spūstyse didėja rizika, kad gyvūnas bus netyčia užmintas, išsigąs, bandys sprukti, o taip pat gali nukentėti nuo karšto vaško ar užkliuvus numestų žvakių.

    „Net jei vietos taisyklės aiškiai nedraudžia, per didžiausią žmonių srautą kapinėse su šunimi geriau nerizikuoti ir gerbti kitų ramybę“, – pabrėžia gyvūnų elgsenos specialistai.

    Jeigu vis dėlto būtina ateiti su šunimi, svarbiausia užtikrinti maksimalų saugumą ir kontrolę: laikyti pririštą, vengti piko valandų ir būti pasirengus nedelsiant palikti teritoriją, jei to paprašo kapinių prižiūrėtojas.

  • Gyvūnų globos diena Vingio parke: ką privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas

    Spalio 3 dieną Vilniaus Vingio parke vyks Gyvūnų globos dienai skirtas renginys, kviečiantis gyventojus susitikti, sužinoti aktualias augintinių laikymo taisykles ir prisidėti prie atsakingesnės gyvūnų gerovės mieste.

    Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus gyvūnų globos namų komanda. Gyventojai bus kviečiami užsukti į savivaldybės palapinę, sudalyvauti užduotyse ir laimėti prizų.

    Organizatoriai primena, kad mieste daugėjant erdvių, kur šunys gali laisviau išsilakstyti, atsakomybė dėl saugumo nemažėja. Pavadėlis vertinamas kaip ryšys ir kontrolės priemonė situacijose, kai net ir ramus šuo gali sureaguoti netikėtai.

    Dažna frazė „jis juk nepiktas“ praktikoje galioja tik iki pirmo nenumatyto dirgiklio, pavyzdžiui, staiga pribėgusio kito šuns, vaiko ar dviratininko. Todėl viešose vietose svarbu laikytis taisyklių ir atsižvelgti į aplinkinių saugumą, net jei augintinis atrodo puikiai dresuotas.

    Ne mažiau svarbi ir švara: nesurinktos šuns išmatos nėra vien estetikos klausimas. Jose gali būti bakterijų ir parazitų kiaušinėlių, kurie kelia riziką kitiems gyvūnams, ypač tiems, kurie mėgsta uostinėti ar laižyti žolę.

    Tokie renginiai tampa proga priminti kasdienius įpročius, kurie realiai mažina konfliktus viešose erdvėse ir didina gyvūnų gerovę. Savivaldybė ragina į pasivaikščiojimus visada pasiimti pavadėlį ir maišelių, o kilus klausimams pasitarti su renginyje dirbsiančiais specialistais.