Auksarūtės rauginys, dar vadinamas skystomis natūraliomis trąšomis, vis dažniau minimas kaip alternatyva dilgėlių rauginimui. Sodininkai jį vertina dėl maistinių medžiagų ir to, kad žaliavos dažnai galima prisirinkti nemokamai pievose ar pakelėse.
Auksarūtės (Solidago) augalai sukaupia augalams svarbių elementų, ypač kalio, taip pat azoto ir fosforo junginių. Tokios medžiagos prisideda prie žydėjimo, vaisių mezgimo ir bendro augalų atsparumo, o skystas raugas greitai pasiekia šaknis.
Praktikoje šios trąšos dažniausiai naudojamos dirvai pamaitinti aktyvaus augimo metu, kai augalams reikia daugiau maisto. Kalis ypač svarbus pomidorams, agurkams, paprikoms, moliūgams, uogakrūmiams ir daugeliui žydinčių augalų, nes padeda reguliuoti vandens apytaką ir stiprina audinius.
Kaip pasigaminti auksarūtės raugą?
Raugo principas paprastas: susmulkinta žalia masė užpilama vandeniu ir paliekama fermentuotis. Dažniausiai naudojama apie 1 kilogramą šviežios auksarūtės ir maždaug 10 litrų vandens, o indas laikomas šiltoje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje.
Fermentacija paprastai trunka apie 2–3 savaites, o mišinį pravartu pamaišyti kas kelias dienas. Kai skystis nustoja putoti, jis perkošiamas, o likučiai gali keliauti į kompostą kaip papildoma organika.
Kaip saugiai naudoti sode?
Laistymui rauginys paprastai skiedžiamas vandeniu santykiu 1:10, kad šaknys negautų per stiprios koncentracijos. Tokiu tirpalu geriausia laistyti drėgną dirvą, o ne visiškai sausą, nes taip sumažėja rizika pažeisti augalus.
Purškimui nuo kenkėjų ar kaip pagalbinė priemonė augalų stiprinimui dažniausiai taikomas silpnesnis skiedimas, pavyzdžiui, 1:20. Svarbu nupurkšti vakare arba apsiniaukusią dieną, kad tirpalas greitai neišdžiūtų ir nekeltų streso lapams.
Raugą galima naudoti ir komposte, nes fermentuotas skystis drėkina krūvą ir padeda greičiau skaidytis organinėms atliekoms. Vis dėlto saikas išlieka esminis: per dažnas tręšimas skystomis organinėmis trąšomis gali skatinti perteklinį lapijos augimą žydėjimo ar derėjimo sąskaita.
Specialistai taip pat primena, kad renkant laukinius augalus trąšoms verta vengti vietų šalia intensyvių kelių ar purškiamų laukų. Taip sumažinama tikimybė į rauginį pernešti teršalų, o pati priemonė išlieka kuo arčiau ekologiško sodo principų.