Prie Anglijos pietvakarių krantų, netoli Salcombe Devono grafystėje, aptikto XVII amžiaus laivo vrako tapatybė pagaliau nustatyta po beveik trijų dešimtmečių tyrimų. Tyrėjai teigia, kad tai galėjo būti olandų prekybinis laivas Dom van Keulen, 1633 metais plaukęs iš Maroko į Nyderlandus su itin vertingu kroviniu.
Šis vrakas pirmąkart pastebėtas 1995 metais, kai jį fiksavo narai ir jūrinės archeologijos entuziastai. Jau tuomet iš jūros dugno iškelta šimtai auksinių monetų, papuošalų ir įvairių artefaktų, leidusių įtarti plačius to meto prekybos ryšius, tačiau tikslaus laivo vardo nustatyti nepavyko.
Kas padėjo išspręsti mįslę?
Lūžis įvyko išanalizavus archyvinius dokumentus, saugomus Jungtinės Karalystės nacionaliniuose archyvuose. Istorikas Ianas Frielis juose aptiko įrašų apie Dom van Keulen kelionę 1633 metų rudenį, kai laivas pateko į ypač smarkias audras, pradėjo leisti vandenį ir galiausiai nuskendo prie Anglijos krantų.
Dokumentuose nurodoma ir išskirtinė detalė: nors laivas žuvo, visi įgulos nariai esą išsigelbėjo. Tai paaiškintų, kodėl po katastrofos dalis krovinio galėjo būti greitai išgelbėta vietos gyventojų ar gelbėtojų, o tik dalis vertybių liko jūros dugne šimtmečiams.
Koks krovinys buvo laive?
Tyrėjų vertinimu, laivas gabeno apie 150 maišų gumiarabikio, 64 maišus salietros ir 320 ožkų odų. Didžiausią įspūdį daro monetos: minima apie 9 000 auksinių vadinamųjų berberiškų dukatų, kaldintų Maroke iš aukštos prabos aukso, siejamo su Vakarų Afrikos regionais.
Nors šiuolaikiniai narai rado tik dalį šių monetų, jos laikomos apčiuopiamu įrodymu, kaip glaudžiai buvo susiję Šiaurės Afrika, Vakarų Europa ir Britų salos. XVII amžiuje Nyderlandų pirkliai buvo vieni svarbiausių tarptautinės prekybos dalyvių, o taurieji metalai dažnai keliaudavo per kelis uostus, kol virsdavo monetomis ar žaliava kitoms reikmėms.
Ką pavyko rasti vrake?
Archeologai nurodo, kad išlikusios laivo liekanos siekia apie 30 metrų, o pats objektas yra maždaug 18 metrų gylyje. Vietoje aptikta patrankų, inkarų ir smulkesnių laivo įrangos detalių, leidžiančių atkurti laivo konstrukciją ir jo kasdienį gyvenimą.
Tarp iškeltų radinių minimi alaviniai indai, šaukštas, aukso papuošalų fragmentai, antspaudai, keramika ir net aukso gabalėlis, kuris galėjo būti skirtas tolesniam apdirbimui. Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne tik dėl vertės, bet ir dėl galimybės tiksliau suprasti to meto prekybos maršrutus, prekių paklausą ir jūrų rizikas.
Nors tapatybė įvardijama pagrįstai, mokslininkai pabrėžia, kad jūrinėje archeologijoje galutinės išvados remiasi įrodymų visuma: archyvų duomenimis, radinių kontekstu ir vietovės istorija. Tyrimai prie Salcombe gali būti tęsiami, nes kiekviena nauja detalė padeda tikslinti pasakojimą apie vieną turtingiausių XVII amžiaus jūrinių radinių prie Anglijos krantų.