CP v2

Tag: Auksiniai papuošalai

  • Norvegijoje po senamiesčiu aptiko auksinį žiedą: tūkstantmetę paslaptį išdavė mėlynas akmuo

    Norvegijoje po senamiesčiu aptiko auksinį žiedą: tūkstantmetę paslaptį išdavė mėlynas akmuo

    Norvegijos Tønsbergo mieste, laikomame vienu seniausių šalies miestų, archeologai kasinėjimų metu aptiko išskirtinį radinį – auksinį viduramžių žiedą. Jis rastas vykdant miesto infrastruktūros, susijusios su nuotekų tinklų atnaujinimu, darbus, kuriuos prižiūrėjo archeologų komanda.

    Pasak tyrėjų, tokio lygio aukso dirbiniai Skandinavijos miestuose aptinkami itin retai, todėl radinys iškart sulaukė didelio dėmesio. Žiedas išsiskiria ne tik medžiaga, bet ir meistryste, būdinga aukščiausios klasės juvelyrikai.

    Žiedas nukaltas iš aukso ir dekoruotas filigranu bei granuliacija – ornamentika, kuri formuojama iš itin smulkių auksinių rutuliukų, pritvirtintų prie paviršiaus. Centre įtvirtintas ovalus sodriai mėlynas intarpas, kuris, mokslininkų vertinimu, greičiausiai nėra safyras, o dažytas stiklas, imituojantis brangakmenį.

    Radinys preliminariai datuojamas laikotarpiu tarp IX ir XI amžiaus. Tokią datą leidžia siūlyti ir žiedo stilius, ir archeologinis kontekstas: artefaktas aptiktas žemiau sluoksnio, kuriame rasta radiokarboniniu metodu datuota eglės šakelė, priskiriama 1167–1269 metų laikotarpiui, tad žiedas į žemę pateko anksčiau.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į kultūrinių įtakų derinį. Filigrano ir granuliacijos tradicijos ankstyvaisiais viduramžiais Skandinavijoje siejamos su plačiais ryšiais Europoje, o panašūs dekoravimo principai fiksuoti ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Anglijoje bei Danijoje, nors šis egzempliorius laikomas išskirtiniu vietiniu variantu.

    Pagal dydį ir prabangą spėjama, kad žiedas galėjo priklausyti aukštą socialinį statusą turėjusiai moteriai. Tuo metu Tønsbergas buvo svarbus Norvegijos centras, susijęs su karališkuoju kompleksu Tunsberghus, todėl mieste nuolat lankėsi įtakingi pasaulietiniai ir dvasiniai asmenys.

    Mėlyna spalva viduramžių Europoje turėjo aiškią simbolinę reikšmę: mėlyni akmenys buvo siejami su apsauga, sveikata ir religiniu pamaldumu. Net jei intarpas pasirodė esąs stiklas, jo parinkta spalva greičiausiai buvo sąmoningas statuso ir prasmės ženklas, o ne atsitiktinė puošmena.

  • Nyderlandų slėnis atvėrė stulbinantį lobyną: 3 000 radinių nuo akmens amžiaus iki karo

    Nyderlandų slėnis atvėrė stulbinantį lobyną: 3 000 radinių nuo akmens amžiaus iki karo

    Retas atradimas vienoje vietoje

    Šiaurės rytų Nyderlanduose, netoli Emmeno, Nieuwe Drostendiep slėnyje archeologai užfiksavo išskirtinį radinių telkinį, apimantį labai ilgą žmonių veiklos laikotarpį. Skaičiuojama, kad aptikta per 3 000 objektų, o mažiausiai 600 jų vertinami kaip ypač reikšmingi mokslui ir istorijai.

    Specialistų teigimu, tokių vietų Europoje pasitaiko retai, nes daug teritorijų per šimtmečius buvo intensyviai ariamos, urbanizuotos ar kitaip pertvarkytos. Šiame slėnyje ilgą laiką išlikę mažiau suardyti nuosėdų sluoksniai tapo tarsi natūraliu istorijos archyvu.

    Radinių spektras: nuo įrankių iki karų pėdsakų

    Tyrėjai čia rado akmens amžiaus įrankių, bronzos amžiaus dirbinių, romėniško laikotarpio papuošalų bei viduramžių juvelyrikos. Taip pat aptikta naujųjų laikų ir XX amžiaus konfliktų pėdsakų, siejamų su Antruoju pasauliniu karu.

    Tokie sluoksniai leidžia ne tik identifikuoti atskirus daiktus, bet ir tiksliau suprasti, kaip per tūkstantmečius keitėsi gyvenvietės, prekybos ryšiai ir kasdieniai įpročiai. Vandens telkinių slėniai nuo seno traukė žmones dėl geriamojo vandens, susisiekimo kelių ir išteklių.

    Įspūdingiausi akcentai: auksas ir viduramžių mada

    Vienu ryškiausių radinių įvardijamas auksinis žiedas, datuojamas III–IV amžiumi, išsilaikęs beveik nepriekaištingai. Archeologai pabrėžia, kad auksas dėl atsparumo korozijai ir oksidacijai gali išsaugoti pirminę išvaizdą net po maždaug 1 700 metų žemėje.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė viduramžių fibula, tai yra dekoratyvinė drabužių segė, tikėtina, iš X–XI amžiaus. Tokie segtukai šimtmečius buvo vienas svarbiausių drabužių susegimo būdų Europoje ir laikomi tolima šiuolaikinių sagų bei užtrauktukų sprendimų ištaka.

    Archeologai pažymi, kad vienoje vietoje aptiktas toks ilgas ir įvairus radinių „laiko pjūvis“ suteikia retą galimybę tirti regiono istoriją ne fragmentais, o kaip nuoseklią žmonių veiklos chronologiją. Tolimesni tyrimai turėtų patikslinti datavimą ir atskleisti, kokie kelių, gyvenviečių ar ritualinių vietų tinklai galėjo susiformuoti slėnyje skirtingais laikotarpiais.

  • Anglijos lauke rastas masyvus romėnų aukso žiedas: spėjama, kam jis galėjo priklausyti

    Pietvakarių Anglijoje metalo ieškikliu apsiginklavęs 68 metų vyras lauke aptiko išskirtinį Romos laikų aukso žiedą. Radinys jau perduotas Pietvakarių paveldo fondui ir eksponuojamas Somerseto muziejuje, kur jį gali pamatyti lankytojai.

    Paveldo specialistai nurodo, kad žiedas neįprastai didelis ir itin kruopščiai pagamintas, jo masė siekia 48 gramus. Pagrindinis akcentas – brangakmenis su išgraviruotu Viktorijos, romėnų pergalės deivės, atvaizdu: ji pavaizduota važiuojanti kovos vežimu, kurį traukia du arkliai.

    Radėjas pasakojo, kad tai ne pirmas jo sėkmingas išėjimas į tą patį lauką. Anot vyro, metais anksčiau čia pat jam pavyko aptikti romėniškų monetų lobį, o tokia sėkmė, kaip jis teigė, yra daugelio ieškotojų svajonė.

    Už abu radinius vyrui išmokėta 26 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių dydžio atlygis, tai sudaro apie 24 100 eurų. Tokie atvejai dažnai siejami su teisiniu radinių registravimu ir vertinimu, kai reikšmingi archeologiniai objektai įsigyjami viešosioms kolekcijoms, kad būtų išsaugoti ir prieinami visuomenei.

    Pietvakarių paveldo fondas pranešime žiedą pavadino nepaprastu ir Jungtinei Karalystei itin reikšmingu atradimu. Pasak fondo kuratorės Amal Hreyshe, radinys leidžia spėti, kad tai galėjo būti turtingo žmogaus papuošalas, susijęs su vietos administracija arba didesnio ūkio savininku.

    „Manome, kad jis priklausė pasiturinčiam žmogui, galbūt vietos administracijos atstovui arba ūkio valdos savininkui Pietų Somersete, kuris tuo laikotarpiu buvo gana turtingas regionas“, – sakė Amal Hreyshe.

    Kuratorės teigimu, šis regionas romėnų laikais išsiskyrė vilomis ir sodybomis, o per jį driekėsi romėnų kelias, vadinamas Foso keliu, kuris skatino prekybą ir judėjimą. Tokie kontekstai archeologams svarbūs, nes padeda suprasti, kodėl prabangūs dirbiniai galėjo atsidurti konkrečioje vietovėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie radiniai vertingi ne vien dėl tauriųjų metalų ar meistrystės, bet ir dėl istorinių užuominų apie vietos visuomenę, prekybos ryšius bei turto koncentraciją. Muziejinė aplinka leidžia žiedą tirti toliau ir pristatyti jį kaip platesnio Romos laikų Britanijos paveikslo dalį.

  • Papurkšk ir nušluostyk: šis vonios produktas per minutes sugrąžina aukso papuošalų blizgesį

    Papurkšk ir nušluostyk: šis vonios produktas per minutes sugrąžina aukso papuošalų blizgesį

    Auksiniai papuošalai ilgainiui praranda spindesį net ir tuomet, kai juos nešiojate atsargiai. Paviršius ima atrodyti matinis dėl kasdienių veiksnių, kurie kaupiasi nepastebimai, o atnaujinti blizgesį dažnai atidėliojama, nes manoma, kad reikia brangių priemonių.

    Juvelyrikos specialistai pabrėžia, kad dažniausi kaltininkai yra odos riebalai, prakaitas, kosmetikos likučiai ir dulkės. Jie sudaro ploną apnašų sluoksnį, kuris ypač greitai matosi ant žiedų, apyrankių ir grandinėlių, nuolat liečiančių odą.

    Kas labiausiai atima blizgesį

    Didžiausią įtaką daro įpročiai: papuošalai greičiau apsineša, kai su jais tvarkomi namai, sportuojama ar naudojami kremai ir kvepalai. Prisideda ir aplinka, nes smulkios dulkės bei nešvarumai nusėda į grandinėlių tarpelius ir užsegimus.

    Svarbu suprasti, kad auksas pats savaime nerūdija, tačiau nešvarumai ant jo paviršiaus optiškai užgesina spindesį. Kuo dažniau papuošalas nešiojamas, tuo reguliariau jam reikia švelnios priežiūros.

    Vonios priemonė, kuri gali padėti

    Namų sąlygomis kartais naudojamas stiklo valiklis su amoniaku, nes jis tirpdo riebalų plėvelę ir padeda pakelti nuo paviršiaus susikaupusias apnašas. Priemonę įprastai pakanka papurkšti ant minkštos šluostės ar labai švelnaus šepetėlio ir atsargiai perbraukti papuošalą, ypač vietas su reljefu.

    Po valymo papuošalą būtina kruopščiai nuplauti drungnu vandeniu ir gerai nusausinti, kad neliktų priemonės likučių. Jei papuošalas turi daug smulkių detalių, papildomai verta patikrinti, ar niekur neliko skysčio, ypač ties įtvirtinimais.

    Kada geriau nerizikuoti?

    Tokie valikliai netinka visiems akmenims ir intarpams, todėl prieš bandant svarbu įvertinti, iš ko pagamintas papuošalas. Jautresni, minkštesni ar porėti akmenys gali reaguoti į chemines medžiagas, todėl jiems saugiau rinktis tik švelnų muilo tirpalą arba profesionalų valymą.

    Jei papuošalas senas, turi pažeistų įtvirtinimų, įtrūkimų ar akmuo juda, namuose valyti rizikinga. Tokiu atveju geriau kreiptis į juvelyrą, nes intensyvesnis trynimas ar netinkama priemonė gali dar labiau pakenkti.

    Kaip išlaikyti spindesį ilgiau

    Kasdien nešiojamus papuošalus verta nusiimti prieš sportą, indų plovimą ar darbą su buitinėmis priemonėmis. Taip pat naudinga palaukti, kol susigers kremas ar kvepalai, ir tik tada užsidėti žiedus ar grandinėlę.

    Laikymas turi ne mažesnę reikšmę: auksas, ypač didesnio prabos, yra minkštesnis ir lengviau braižosi, todėl papuošalus geriau laikyti atskirai, minkštame dėkle ar atskiruose skyriuose. Šie paprasti įpročiai padeda rečiau valyti ir ilgiau išlaikyti natūralų blizgesį.