CP v2

Tag: Auksinis liūtas

  • Venecijos kino festivalyje Auksinis liūtas atiteko „Woman Unknown“, o „NAZA“ pelnė žiuri prizą

    Venecijos kino festivalyje Auksinis liūtas atiteko „Woman Unknown“, o „NAZA“ pelnė žiuri prizą

    Ryškiausi 83-ojo festivalio laimėtojai

    83-ajame Venecijos kino festivalyje pagrindinis apdovanojimas Auksinis liūtas atiteko danų režisierei May el-Toukhy už dramą „Woman Unknown“. Tai vienas svarbiausių Europos kino sezono įvykių, dažnai nubrėžiantis kryptį ir artėjančių apdovanojimų lenktynėms.

    Režisierė šiemet buvo vienintelė moteris, konkursinėje programoje savarankiškai pristačiusi filmą kaip pagrindinė kūrėja. Tokia detalė akcentuoja lėtai, bet pastebimai besikeičiantį didžiųjų festivalių balansą, kuriame vis dar juntamas nelygus atstovavimas.

    „Woman Unknown“ pasakoja apie Daniją po Antrojo pasaulinio karo ir jaunos auklės bei namų šeimininkės Marie istoriją. Ji ruošiasi tekėti už turtingo ir vyresnio darbdavio, tačiau praeities paslaptis, susijusi su santykiais su vokiečių kariu, ima grasinti jos naujai reputacijai ir statusui.

    Pagrindinį vaidmenį sukūrusi Mathilde Arcel pelnė geriausios aktorės apdovanojimą, tad filmas iškovojo retą dvigubą pergalę. Aktorė pabrėžė, kad tai jos pirmasis pagrindinis vaidmuo ir pirmasis dalyvavimas kino festivalyje.

    Sidabriniai liūtai ir žiuri sprendimai

    Didysis žiuri prizas, dar vadinamas Sidabriniu liūtu, atiteko Pietų Korėjos režisieriui Lee Chang-dong už filmą „Possible Love“. Šis darbas žymi kūrėjo sugrįžimą po aštuonerių metų pertraukos nuo ankstesnio, kritikų liaupsinto filmo „Burning“, pasirodžiusio 2018 metais.

    Specialų žiuri prizą pelnė dokumentinis filmas „NAZA“, pasakojantis apie karo Gazos Ruože kontekste taikytas karines strategijas. Filmą sukūrė Izraelio kūrėjai Yuval Abraham ir Rachel Szor, o kūrinys į pagrindinę konkursinę programą buvo įtrauktas vėliau, pačių autorių prašymu.

    „Mums ypač svarbu, kad šį filmą pamatytų Izraelio žiūrovai“, – sakė Yuval Abraham.

    Festivalyje skelbta, kad „NAZA“ premjera sulaukė rekordinės, apie 25 minutes trukusios ovacijos. Filme pateikiami 24 Izraelio kariuomenės vidinių šaltinių liudijimai, įskaitant žvalgybos pareigūnus ir karius, kurie dalijasi įžvalgomis apie karo veiksmų logiką ir pasekmes civiliams.

    Režisūra, aktoriniai darbai ir kontekstas

    Sidabrinis liūtas už režisūrą atiteko Ilya Krzhanovsky už filmą „Dau“, kuriamas projektas apie sovietų fizikų aplinką ir atominės bombos kūrimo epochą, užtrukęs daugiau nei 20 metų. Kūrėjas, protestuodamas prieš karą Ukrainoje, yra atsisakęs Rusijos pilietybės ir apdovanojimą skyrė ukrainiečiams.

    Geriausio aktoriaus prizą laimėjo Johnas Malkovichius už vaidmenį tamsioje CŽV komedijoje „Wild Horse Nine“. Aktorius ceremonijoje nedalyvavo, tačiau perdavė vaizdo žinutę, kurioje teigė esantis pagerbtas įvertinimo, atitenkančio po daugelio iškilių aktorių.

    Žiuri šiemet vadovavo aktorė ir režisierė Maggie Gyllenhaal. Tarp kitų įvertinimų buvo ir scenarijaus prizas, atitekęs prancūzų režisieriui Stéphane Brizé už korporatyvinę dramą „A Good Little Soldier“, o Marcello Mastroianni prizas už kylantį aktoriaus talentą skirtas Malou Khebizi už vaidmenį filme „15/18 (A Place to Heal)“.

    Venecijos festivalis tradiciškai išsiskiria tuo, kad vienoje programoje susitinka autorinis kinas, politiškai aštrūs dokumentiniai pasakojimai ir žvaigždžių vedami projektai. Šių metų rezultatai tą tendenciją tik patvirtino: nuo istorinės dramos iki šiuolaikinio karo refleksijų ir satyriškos geopolitikos interpretacijos.

  • Venecijos kino festivalis: Auksinis liūtas atiteko Woman Unknown, NAZA pelnė specialų prizą

    Venecijos kino festivalis: Auksinis liūtas atiteko Woman Unknown, NAZA pelnė specialų prizą

    83-iajame Venecijos kino festivalyje pagrindinis apdovanojimas Auksinis liūtas atiteko režisierės May el-Toukhy dramai „Woman Unknown“. Filmas nukelia į Daniją po nacistinės okupacijos, kai socialinė padėtis ir asmeniniai pasirinkimai tampa pavojingai trapūs.

    Kūrinio centre jauna auklė ir namų tvarkytoja Marie, kuri ruošiasi tekėti už turtingo, vyresnio darbdavio našlio. Tačiau jos praeities ryšys su vokiečių kareiviu kelia grėsmę naujai reputacijai ir iškovotam statusui pokario chaose.

    „Woman Unknown“ sėkmę lydėjo ir aktorinis įvertinimas: Mathilde Arcel pelnė geriausios aktorės prizą, taip filmui atnešdama retą dvigubą pergalę. Jos herojės istorija išryškina, kaip greitai visuomenė linkusi teisti, o karo paliktos traumos persikelia į kasdienybę.

    Sidabrinis liūtas ir politinė dokumentika

    Sidabrinį liūtą, vadinamą didžiuoju žiuri prizu, laimėjo Pietų Korėjos režisieriaus Lee Chang-dong filmas „Possible Love“. Tai pirmasis autoriaus darbas per aštuonerius metus po 2018 metais pristatyto filmo „Burning“, o naujajame kūrinyje daug dėmesio skiriama klasei ir darbui.

    Specialų žiuri prizą pelnė dokumentinis filmas „NAZA“, kurį sukūrė Izraelio kino kūrėjai Yuval Abraham ir Rachel Szor. Jame nagrinėjamos karinės strategijos kare Gazoje, remiamasi liudijimais ir pasakojimais apie sprendimų logiką bei jų pasekmes civiliams.

    „Mums ypač svarbu, kad šį filmą pamatytų izraeliečiai“, – sakė Yuval Abraham.

    Filmas į pagrindinę konkursinę programą buvo įtrauktas vėliau ir parodytas vėlyvesniu laiku, tačiau, festivalio organizatorių ir žiūrovų vertinimu, jo efektas buvo didžiulis. Po premjeros skelbta apie maždaug 25 minučių trukmės ovacijas, kurios festivalio kontekste laikomos išskirtiniu atgarsiu.

    Kiti laureatai ir ryškiausi vakaro vardai

    Sidabrinis liūtas už režisūrą atiteko Ilya Krzhanovsky už filmą „Dau“, kuriamas projektas apie sovietų fizikų kelią į atominės bombos sukūrimą. Pasak kūrėjo, filmo gamyba užtruko daugiau nei 20 metų, todėl apdovanojimas tapo ir ilgo proceso įvertinimu.

    Geriausio aktoriaus prizas skirtas Johnui Malkovichui už vaidmenį tamsioje CŽV komedijoje „Wild Horse Nine“. Aktorius ceremonijoje nedalyvavo ir atsiuntė vaizdo žinutę, nes tuo metu filmavosi Monrealyje.

    „Esu dėkingas už šį įvertinimą, kurį prieš mane yra gavę tiek daug puikių aktorių“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Scenarijaus prizas atiteko prancūzų režisieriui Stéphane Brizé už korporatyvinę dramą „A Good Little Soldier“. Tuo metu Marcello Mastroianni apdovanojimą kaip kylanti aktorė pelnė Malou Khebizi už vaidmenį Cédric Kahn filme „15/18 (A Place to Heal)“, kurio veiksmas vyksta paauglių psichiatrijos skyriuje viešojoje ligoninėje.

    Šių metų apdovanojimus paskelbė žiuri, kuriai vadovavo aktorė ir režisierė Maggie Gyllenhaal. Festivalio programa dar kartą parodė, kad Venecija išlieka vieta, kur greta autorinio kino telpa politinė dokumentika, o svarbiausi prizai dažnai atitenka filmams, keliantiems nepatogius klausimus apie visuomenę, atmintį ir atsakomybę.

  • Venecijos kino festivalyje dokumentika „NAZA“ aplenkė visus: 24,5 min. ovacijos ir aštri tema

    Venecijos kino festivalyje dokumentika „NAZA“ aplenkė visus: 24,5 min. ovacijos ir aštri tema

    Venecijos kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje parodytas dokumentinis filmas „NAZA“ po premjeros sulaukė 24,5 minutės trukusių ovacijų. Tai ilgiausias iki šiol viešai fiksuotas stovimų ovacijų laikas festivalio istorijoje, o kūrinys iškart įvardijamas kaip realus pretendentas į Auksinį liūtą.

    „NAZA“ yra vienintelis dokumentinis filmas, atrinktas į šių metų Venecijos festivalio pagrindinį konkursą. Juostą sukūrė režisieriai Yuval Abraham ir Rachel Szor, anksčiau pristatę dokumentiką „No Other Land“, kuri buvo įvertinta „Oskaru“ kaip geriausias dokumentinis filmas.

    Naujajame filme dėmesys sutelkiamas į Gazos karo kontekstą ir į tai, kaip, pasak kūrėjų bei oficialaus pristatymo, veikia sprendimų priėmimo ir taikinių parinkimo sistema. 80 minučių trukmės dokumentika filmuota slapta, daugiausia naktimis, ant Tel Avivo stogų, o pasakojimo ašimi tampa interviu su 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnais, kariais ir informatoriais.

    Filmo pavadinimas „NAZA“ siejamas su kariniu trumpiniu, kuriuo esą apibūdinamas numanomas civilių žūčių skaičius per aviacijos smūgį Gazoje. Kūrinyje aiškinama, kad tai reiškia Nezek Agavi, lietuviškai dažniausiai verčiamą kaip šalutinė žala.

    „Mes tiesiog prašėme šių pareigūnų ir karių detaliai aprašyti, ką jie darė. Pagrindinis klausimas buvo apie detales, parodykite mums, kaip tai veikė“, – sakė Yuval Abraham.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad filmą kūrę autoriai siekė pasinaudoti galimybe pasiekti žmones savo visuomenėje, kurie tarnavo kariuomenėje, ir per jų liudijimus pažvelgti į sistemą iš vidaus. „NAZA“ tęsia ankstesnių žurnalistinių tyrimų liniją, kuri buvo plėtota 2023–2025 metais ir prisidėjo prie platesnių debatų apie karo veiksmų teisėtumą bei civilių apsaugą.

    Iki šiol ovacijų rekordas, kaip skelbta, priklausė režisierei Kaouther Ben Hania ir jos Gazoje vykstantį pasakojimą turinčiam filmui „The Voice of Hind Rajab“, kuris Venecijoje buvo sutiktas 22 minutes trukusiomis ovacijomis. „NAZA“ šią ribą peržengė, o emocinga premjeros reakcija sustiprino spėliones dėl galimo festivalio žiuri sprendimo.

    Filmą prodiusavo „The Guardian“, taip pat James Wilson ir Jonathan Glazer, žinomi dėl darbo su „The Zone of Interest“. Kol kas oficiali kino teatrų premjeros data neskelbiama, o pasaulinių platinimo teisių pardavimus koordinuoja Prancūzijos kompanija „MK2 Films“.

    Po Venecijos „NAZA“ numatyta rodyti San Sebastiano tarptautiniame kino festivalyje rugsėjo 23 dieną, o vėliau ir Niujorko kino festivalyje rugsėjo 26 dieną. Venecijos kino festivalio Auksinio liūto laureatas turėtų paaiškėti rugsėjo 12 dieną.

    Kodėl ovacijų rekordas svarbus

    Nors ilgos ovacijos pačios savaime negarantuoja apdovanojimo, Venecijoje jos dažnai tampa aiškiu signalu apie kritikų ir industrijos dėmesį. Festivalio aplinkoje tai gali reikšti didesnį susidomėjimą tarptautiniu platinimu, papildomus seansus ir spartesnes derybas dėl rodymo skirtingose rinkose.

    Dokumentikai tai ypač reikšminga, nes pagrindinio konkurso erdvė tradiciškai palankesnė vaidybiniams filmams. „NAZA“ atvejis primena, kad dokumentinis kinas vis dažniau vertinamas kaip lygiavertė didžiųjų festivalių konkurso dalis, ypač kai kūrinys remiasi vidiniais liudijimais ir aktualiu geopolitiniu kontekstu.

  • Venecijos kino festivalis skelbia 83-iosios programą: Moretti grįžta, laukia Herzog ir Kore-eda

    Venecijos kino festivalis skelbia 83-iosios programą: Moretti grįžta, laukia Herzog ir Kore-eda

    Venecijos tarptautinis kino festivalis paskelbė 83-iosios laidos programą, o kino gerbėjų Lidas saloje lauks nuo 2026 metų rugsėjo 2 iki 12 dienos. Organizatoriai žada ryškų autorių kino spektrą, tarptautines žvaigždes ir išskirtinai stiprų Italijos kino dalyvavimą.

    Programą Romoje pristatęs meninis vadovas Alberto Barbera akcentavo, kad nepaisant mažėjančių kino teatrų lankomumo kai kuriose rinkose, industrija išlieka aktyvi. Pasak jo, atrankoje peržiūrėta apie 4 500 filmų, daugiau nei pernai, o temos atsispindi šiandienos įtampose nuo karo iki klimato krizės.

    Atidarymas ir italų akcentas

    Festivalį 2026 metų rugsėjo 2 dieną atidarys Danny Boyle filmas „Ink“, žymintis režisieriaus debiutą Venecijoje. Atidarymo vakaras tradiciškai laikomas signaliniu, nes būtent čia dažnai prasideda rudeninis apdovanojimų sezono ritmas.

    Šiemet konkurse dėl Auksinio liūto išsiskiria Italijos dominavimas: varžysis penki italų filmai. Tai vienas aiškiausių ženklų, kad Venecija ir toliau siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp tarptautinio prestižo ir nacionalinio kino matomumo.

    Daugiausia dėmesio sulaukia Nanni Moretti su „Succederà questa notte“, sugrįžtantis į Auksinio liūto varžybas po 37 metų pertraukos. Kūrinį gaubia nemaža paslaptis, tačiau žinoma, kad pagrindinį vaidmenį atlieka Louis Garrel, o kartu pasirodo Jasmine Trinca, Hippolyte Girardot ir Angela Finocchiaro.

    Konkurse taip pat dalyvaus Edoardo De Angelis filmas „Il fuoco che ti porti dentro“ su Vanessa Scalera, Andrea Pallaoro „The Echo Chamber“, Paolo Strippoli „L’Estranea“ ir Marco Bechis „Ritorno a Buenos Aires“. Penketukas aprėpia ir pripažintus autorius, ir naujesnius balsus, todėl konkurso tonas žada būti įvairus.

    Tarptautiniai vardai ir žvaigždės

    Tarptautinėje konkursinėje programoje susitinka skirtingų mokyklų režisieriai, o dalis filmų jau dabar įvardijami kaip sezono favoritai. Florian Zeller į Veneciją atvyksta su psichologiniu trileriu „Bunker“, kuriame vaidina Penelope Cruz ir Javier Bardem.

    Martin McDonagh pristato „Wild Horse Nine“ su Sam Rockwell, o Lance Oppenheim konkurse dalyvaus su „Primetime“, kuriame pasirodo Robert Pattinson. Tuo metu Casey Affleck režisuoja „Company“, o vienas ryškiausių aktorių vardų čia yra Nick Nolte.

    Werner Herzog grįžta su „Bucking Fastard“, pagrindinius vaidmenis patikėdamas Kate ir Rooney Mara. Hirokazu Kore-eda į konkursą atsiveža „Look Back“, o Shinya Tsukamoto programą papildo filmu „Mr. Nelson, Did You Kill People?“, sustiprindamas Venecijos profilį kaip autoriaus kino aikštelės.

    Ryškus ir Prancūzijos kinas, konkurse turintis keturis filmus: Stéphane Brizé su „Un bon petit soldat“, Cédric Kahn su „15/18 (A Place to Heal)“, taip pat Florian Zeller ir Nicolas Pariser su „Un peu avant minuit“. Tai primena, kad Venecijos konkursas dažnai tampa Europos kino tendencijų barometru.

    Į pagrindinį konkursą pirmą kartą patenka iranietis Ali Asgari su filmu „A Bit of Light“. Vienintelė režisierė konkurse yra danė egiptietiškų šaknų May el-Toukhy su „Woman Unknown“, o rusų režisierius Ilya Khrzhanovskiy tęsia ilgalaikį Dau projektą, skirtą Lev Landau.

    Už konkurso ribų ir DI dokumentika

    Ne konkursinėje programoje išsiskiria Gianni Amelio filmas „Nessun Dolore“ su Alessandro Borghi, Valeria Golino ir Valerio Mastandrea. Taip pat laukiama Mario Martone „Scherzetto“, sukurto pagal Domenico Starnone romaną, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Toni Servillo.

    Tarp specialiųjų įvykių minimas Luca Guadagnino dokumentinis darbas „Joie de vivre“, skirtas Bernardo Bertolucci ir trunkantis apie septynias valandas. Pasak organizatorių, tai ne tik biografinis pasakojimas, bet ir bandymas per kūrybos istoriją kalbėti apie šiuolaikinį kiną.

    Smalsumą kelia ir Francesco Carrozzini dokumentika „Be Brave“ apie verslininką Renzo Rosso, „Diesel“ įkūrėją. Kūrėjai pabrėžia, kad tai pirmasis ilgametražis itališkas dokumentinis filmas, kuriame DI panaudotas kaip kūrybinis įrankis, išlaikant režisieriaus kontrolę.

    „Skeptikams užtektų užeiti į kino teatrą, kuriame rodomas Christopher Nolan filmas, kad suprastų: kinas tikrai nėra mirštantis“, – sakė Alberto Barbera.

    Dar viena svarbi festivalio dalis bus Auksiniai liūtai už gyvenimo nuopelnus, kurie 2026 metais atiteks George Clooney ir Ellen Burstyn. Burstyn apdovanojimas sutaps su trumpametražio filmo „Flash Impact“, kurį režisuoja žiuri pirmininkė Maggie Gyllenhaal ir kuris skirtas Marilyn Monroe mito interpretacijai, peržiūra.

    Visa tai rodo, kad Venecija ir toliau remiasi autorių kinu, tačiau programoje palieka vietos ir industrijos pokyčiams, įskaitant naujas kūrybos priemones bei žanrų įvairovę. 83-ioji laida žada tapti viena įdomiausių pastarųjų metų sankirtų tarp tradicijos ir naujų kino kalbų.

  • Venecijos kino festivalis pagerbs Ellen Burstyn Auksiniu liūtu: kuo išskirtinė jos karjera

    Venecijos kino festivalis pagerbs Ellen Burstyn Auksiniu liūtu: kuo išskirtinė jos karjera

    Venecijos kino festivalis paskelbė, kad amerikiečių kino legenda Ellen Burstyn bus apdovanota Auksiniu liūtu už viso gyvenimo nuopelnus. Įvertinimas bus įteiktas 83-ajame festivalyje, kuris vyks rugsėjo 2–12 dienomis.

    Festivalio meno vadovas Alberto Barbera Burstyn pavadino reta aktore, kurios vaidyba pasižymi intensyvumu ir tiesa. Anot jo, per daugiau nei penkis dešimtmečius aktorė sukūrė moterų personažus, atspindinčius šiuolaikinės moters prieštaras ir pokyčius.

    „Ellen Burstyn yra aktorė, kurios kūryboje fragilumas ir disciplina virsta emocinės tiesos kalba, o jos vaidyba išlieka autentiškumo etalonu“, – sakė Alberto Barbera.

    Burstyn plačiai žinoma dėl vaidmenų filmuose Paskutinis kino seansas, Egzorcistas, Alisa čia nebegyvena ir Requiem svajonei. Festivalis primena, kad pasaulinį pripažinimą jai atnešė būtent Egzorcisto sėkmė, o vėliau karjerą įtvirtino įvairūs skirtingų epochų ir stilių projektai.

    Venecija taip pat akcentuoja aktorės bendradarbiavimą su ryškiais kino kūrėjais ir jos gebėjimą derinti emocinį tikslumą su kasdienio atsparumo vaizdavimu ekrane. Pastaraisiais dešimtmečiais tokie apdovanojimai vis dažniau skiriami ne vien už populiarumą, bet ir už ilgalaikę įtaką kinui bei profesinį autoritetą.

    „Net neįsivaizdavau, kad grįšiu iš vieno mylimiausių miestų laikydama Auksinį liūtą. Esu labai pagerbta ir kupina dėkingumo“, – sakė Ellen Burstyn.

    Auksinis liūtas aktorei bus įteiktas per Maggie Gyllenhaal trumpametražio filmo Flesh Impact peržiūrą. Pasak festivalio, šis seansas pasirinktas kaip proga dar kartą išryškinti Burstyn sceninį meistriškumą ir jos gebėjimą kurti niuansuotas, žmogiškai artimas istorijas.

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.