Tag: Aukso kaina

  • Aukso kaina „Comex“ smuko žemiau 3 750 JAV dolerių: analitikai įvardija 3 priežastis

    Aukso kaina pasaulio rinkose toliau traukiasi: „Comex“ biržoje gruodžio 2026 metų aukso ateities sandoriai nukrito žemiau psichologiškai svarbios 3 750 JAV dolerių už unciją ribos. Tai – žemiausias lygis nuo 2025 metų rugsėjo 24 dienos.

    Po metų pradžioje fiksuotų rekordų geltonasis metalas jau kelis mėnesius leidžiasi žemyn. Anot analitikų, dabartinį nuosmukį labiausiai lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai.

    Pirmasis – lūkesčiai, kad JAV bus toliau keliamos palūkanų normos. Tekste pabrėžiama, kad aukšta infliacija, siejama su augančiomis energijos kainomis dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, skatina JAV Federalinio rezervo atstovus signalizuoti apie poreikį griežtinti pinigų politiką.

    Rinkos šiuo metu įkainoja galimus palūkanų kėlimus ketvirčiu procentinio punkto gruodį ir 2027 metų pradžioje. Tokie lūkesčiai keičia investuotojų prioritetus ir didina spaudimą aukso kainai.

    Kas stumia aukso kainą žemyn

    Antrasis veiksnys – aukštos JAV iždo obligacijų pajamingumo normos. Nurodoma, kad 10 metų JAV vertybinių popierių pajamingumas laikosi virš 5 proc., nes investuotojai ruošiasi didesnėms skolinimosi sąnaudoms.

    Auksui tai nepalanku, nes jis pats negeneruoja palūkanų ar dividendų. Kai obligacijų grąža auga, didėja vadinamoji alternatyvioji aukso laikymo kaina – investuotojams tampa patraukliau rinktis palūkanas mokančias priemones.

    Trečiasis veiksnys – stiprėjantis JAV doleris. Kai doleris brangsta, doleriais įkainotas auksas tampa brangesnis pirkėjams, kurie atsiskaito kitomis valiutomis, todėl pasaulinė paklausa gali silpnėti.

    Dėl šių priežasčių, pasak tekste cituojamų analitikų, aukso rinka šiuo metu patiria nuoseklų spaudimą, o psichologinių kainos lygių pramušimai dar labiau veikia nuotaikas.

  • Auksas perskirstomas: Rusija ir Kazachstanas parduoda, Kinija bei Lenkija superka

    Auksas perskirstomas: Rusija ir Kazachstanas parduoda, Kinija bei Lenkija superka

    2026 metais centrinių bankų aukso rinkoje ryškėja priešingos kryptys: Rusija ir Kazachstanas mažina atsargas, o Kinija ir Lenkija jas didina. Toks persiskirstymas kelia klausimų, ar tai reiškia platesnį posūkį rinkoje, ar tik atskirų šalių taktinius sprendimus.

    Rusijos centrinis bankas šiemet nuosekliai pardavinėjo auksą, o vien rugsėjo mėnesį atsargos, skaičiuojama, sumažėjo apie 6,2 tonos. Nuo metų pradžios bendras mažėjimas siekia apie 62 tonas, o tokio tempo šiuolaikinėje šalies istorijoje beveik nebuvo, išskyrus 1998 metų epizodą.

    Kas stumia Rusiją parduoti?

    Rinkos dalyviai tokį žingsnį sieja su Rusijos biudžeto įtampa ir poreikiu didinti finansavimą gynybos sektoriui dėl karo Ukrainoje. Akcentuojama ir tai, kad dalis sandorių, tikėtina, vyksta ne Londono tauriųjų metalų rinkoje, todėl poveikis pasaulinei kainai gali būti ribotas.

    Pagal Honkongo prekybos statistiką, nuo sausio iki liepos į Honkongą pateko apie 100 tonų rusiško aukso, beveik tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai stiprina prielaidą, kad dalis srautų nukreipiama į Azijos prekybos centrus, o pirkėjų grandinėje gali dalyvauti ir Kinijos centrinis bankas.

    Kazachstanas fiksuoja pelną

    Prie parduodančiųjų jungiasi ir Kazachstanas, pranešęs apie ketinimus iki metų pabaigos sumažinti aukso dalį rezervuose iki 75 proc. Pirmuosius 2026 metų mėnesius šalis buvo tarp aktyviausių pirkėjų, todėl sprendimas mažinti dalį rinkai pasirodė netikėtas.

    Paaiškinimas dažniausiai siejamas su pragmatiškais motyvais: biudžeto deficitų dengimu arba pelno fiksavimu po ilgo pirkimų laikotarpio. Kadangi planuojamas pokytis yra santykinai nedidelis ir pardavimai būtų išdėstyti laike, tikėtina, kad poveikis pasaulinei paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai bus ribotas.

    Lenkija ir Kinija renkasi priešingą kryptį

    Kol vieni mažina atsargas, Lenkijos centrinis bankas toliau didina aukso rezervus ir priartėjo prie viešai aptariamo 700 tonų tikslo. Argumentas paprastas: didesnės atsargos gali gerinti šalies kredito vertinimą, didinti pasitikėjimą nacionaline valiuta ir veikti kaip finansinė „pagalvė“ krizėse.

    Kinijos atveju aukso pirkimai dažnai aiškinami siekiu diversifikuoti tarptautines atsargas ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų rezervinių valiutų. Dėl to net ir Rusijos ar Kazachstano pardavimai nebūtinai reiškia bendrą centrinių bankų atsitraukimą nuo aukso kaip strateginio turto.

    Investuotojams toks centrinių bankų elgesio išsiskyrimas siunčia dviprasmį signalą. Viena vertus, dalis šalių fiksuoja pelną, kita vertus, ilgalaikė paklausa iš institucinių pirkėjų išlieka, o auksas ir toliau vertinamas kaip apsidraudimo priemonė geopolitinių ir infliacinių rizikų laikotarpiais.

  • Rusija mažina aukso rezervus: parduota 62 tonos, atsargos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų

    Rusijos centrinis bankas per 2026 metus pardavė 62 tonas aukso iš valstybinių atsargų, o bendras rezervų dydis sumažėjo iki 2 264 tonų. Tai žemiausias fiksuotas lygis nuo 2019 metų, kai auksas taip pat buvo naudojamas finansiniam spaudimui mažinti.

    Šie pardavimai vyksta Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, o biudžeto pajamos vis dažniau remiamos ne tik energijos ištekliais, bet ir greitai realizuojamu turtu. Auksas tokioje schemoje ypač patrauklus, nes jį galima parduoti tarptautinėse rinkose ir taip gauti likvidžių lėšų.

    Pagal skelbiamus skaičiavimus, 62 tonų aukso pardavimo vertė siekė apie 7 400 000 000 eurų. Tai reikšminga suma, turint omenyje, kad daliai Rusijos finansų sistemos taikomi apribojimai, o tarptautiniai atsiskaitymai sudėtingėja dėl sankcijų ir bankinių kanalų kontrolės.

    Pardavimai ir karo biudžetas

    Iki plataus masto karo pradžios Rusijos biudžetas daugiausia rėmėsi naftos ir dujų eksportu, tačiau tęsiantis konfliktui atsirado poreikis diversifikuoti finansavimo šaltinius. Auksas šiuo atveju tampa papildomu rezervu, kurį galima paversti pinigais greičiau nei dalį kitų turto formų.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad auksas taip pat gali būti naudojamas atsiskaitymams, kai tradiciniai bankiniai pervedimai tampa lėtesni ar rizikingesni. Tokia praktika didina aukso, kaip alternatyvaus atsiskaitymo instrumento, svarbą šalyse, kurios siekia apeiti finansinius ribojimus.

    Kiek aukso Rusija išgauna pati?

    Vien pardavimai iš atsargų nebūtų įmanomi be vietinės gavybos, o Rusija išlieka viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje. Vertinimai rodo, kad 2026 metais Rusija gali išgauti apie 345 tonas aukso, kai 2025 metais gavyba siekė apie 330 tonų.

    Oficialioji Maskva viešai akcentuoja tikslą didinti kasybą, nes tai leidžia ne tik palaikyti pramonės apimtis, bet ir generuoti eksportui tinkamą žaliavą. Auganti gavyba reiškia, kad net ir mažėjant rezervams, aukso srautas į rinką gali išlikti stabilus.

    Kur keliauja rusiškas auksas?

    Dalis aukso sandorių siejama su Azijos rinkomis, kuriose metalo prekyba išlieka aktyvi, o paklausa didelė tiek finansų institucijoms, tiek pramonei. Minimi ir atsiskaitymai per regioninius prekybos bei kliringo mechanizmus, o tarp pirkėjų įvardijamos ir didelės valstybinės institucijos, įskaitant Kinijos centrinę bankinę sistemą.

    Tokia kryptis leidžia Rusijai ieškoti alternatyvių realizavimo kanalų, kai Vakarų rinkose taikomi apribojimai ir didesnė reputacinė rizika. Kuo daugiau prekybos persikelia į regionus, kuriuose sankcijų laikymasis nevienodas, tuo lengviau užtikrinti aukso pardavimų tęstinumą.

    Afriškas faktorius ir sankcijų apeinimas

    Analitikai taip pat išskiria Rusijos aktyvėjimą kai kuriose Afrikos valstybėse, ypač Sahelio regione, kur saugumo ir politiniai susitarimai dažnai eina kartu su prieiga prie gamtos išteklių. Tokiose šalyse kaip Burkina Fasas aukso gavybos apimtys siekia dešimtis tonų per metus, o vietos valdžios sprendimai keisti partnerius atveria erdvės Maskvos įtakai.

    Rusijai tai reiškia papildomą galimybę gauti lengvai parduodamų aktyvų, kurie tarptautinėje rinkoje paprastai išlieka paklausūs. Kartu tai didina riziką, kad aukso tiekimo grandinės bus naudojamos sankcijų apėjimui, o kilmės ir tarpininkavimo grandys taps dar sunkiau patikrinamos.

    Kol tęsiasi karas, aukso pardavimai ir gavybos didinimas signalizuoja apie bandymą išlaikyti finansinį lankstumą. Tačiau mažėjant oficialioms atsargoms didėja klausimas, kiek ilgai šis modelis gali būti tvarus, jei biudžeto spaudimas ir karo sąnaudos nesumažės.

  • Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Rinkos sulaikiusios kvapą: nafta ir auksas brangsta, investuotojai laukia JAV infliacijos

    Nafta brangsta dėl geopolitikos

    Trečiadienį pasaulio biržose nuotaikos išliko nevienodos: dalis Azijos indeksų kilo, o Volstritas atsitraukė nuo neseniai pasiektų rekordų. Investuotojų dėmesį prikaustė brangstanti nafta ir artėjantys JAV infliacijos duomenys, galintys pakeisti palūkanų normų lūkesčius.

    Brent rūšies naftos kaina ankstyvoje prekyboje pakilo apie 0,9 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį, o JAV etaloninė WTI nafta brango iki maždaug 73 eurų. Energetikos rinkoje įtampą palaiko neramumai aplink svarbiausius jūrų kelius ir derybų dėl karo su Iranu pabaigos neapibrėžtumas.

    Pastaraisiais mėnesiais naftos kainos buvo ypač svyruojančios, nes prekybininkai vertina tiekimo trikdžių riziką. Po smūgių Irano objektams ir išaugus įtampai regione buvo fiksuojami dideli kainų šuoliai, o rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas apie Hormūzo sąsiaurio pralaidumą.

    Auksas ir sidabras grįžta į dėmesio centrą

    Brango ir taurieji metalai, kurie neramiais laikotarpiais dažnai laikomi saugesne užuovėja. Aukso kaina pakilo apie 0,8 proc. iki maždaug 3 800 eurų už trojos unciją, o sidabras ūgtelėjo maždaug 1 proc. iki apie 56 eurų už unciją.

    Tokią kryptį paprastai sustiprina dvi jėgos: geopolitinė rizika ir palūkanų normų lūkesčiai. Jei rinkos ima tikėti, kad palūkanos ateityje gali mažėti, taurieji metalai tampa patrauklesni, nes mažėja alternatyvios investicijų grąžos spaudimas.

    Infliacijos duomenys gali pakeisti scenarijų

    JAV skelbiami mėnesio infliacijos rodikliai laikomi vienu svarbiausių signalų, į kuriuos reaguoja finansų rinkos. Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija liepą galėjo sumažėti iki 3,4 proc. nuo 3,5 proc. birželį, tačiau net ir nedidelis nukrypimas gali išjudinti obligacijų pajamingumus ir akcijų kainas.

    Vėsesnė infliacija paprastai mažina spaudimą JAV centriniam bankui griežtinti pinigų politiką, tačiau brangi energija veikia priešinga kryptimi, nes didina transporto ir gamybos sąnaudas. Dėl šios priežasties naftos šuoliai dažnai persiduoda ir į platesnius infliacijos lūkesčius.

    Pastaruoju metu JAV iždo obligacijų pajamingumai kilo, o tai didina skolinimosi kainą tiek verslui, tiek gyventojams. Kartu tai kelia spaudimą akcijų rinkoms, nes didesnės palūkanos paprastai mažina įmonių vertinimus ir investuotojų norą rizikuoti.

    Azijoje išsiskyrė lustų gamintojai

    JAV akcijų indeksai antradienį smuktelėjo: S&P 500 krito apie 0,3 proc., Dow Jones taip pat leidosi maždaug 0,3 proc., o Nasdaq sumažėjo apie 0,6 proc. Tai buvo dar vienas atsitraukimas po visų laikų aukštumų, pasiektų praėjusią savaitę.

    Azijoje vaizdas buvo margesnis: Tokijo Nikkei 225 kilo apie 0,6 proc., o Pietų Korėjos Kospi šoktelėjo daugiau nei 4 proc., rinkai atnaujinus pirkimus puslaidininkių sektoriuje. „Samsung Electronics“ akcijos brango apie 7,7 proc., o „SK Hynix“ kilo apie 7,1 proc.

    Kinijoje Šanchajaus indeksas augo nedaug, o Honkongo Hang Seng smuko apie 1,2 proc., atspindėdamas regiono investuotojų atsargumą. Tuo metu Australijos S&P/ASX 200 krito apie 0,6 proc., prisidėdamas prie bendro mišraus pasaulio rinkų fono.

  • Auksas vėl traukia investuotojus: analitikai mato kelią iki 4 600 eurų už unciją per metus

    Po kelių savaičių silpnesnių nuotaikų auksas vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o jo kaina tarptautinėse rinkose kelias dienas iš eilės kilo. Rinkos dalyviai tai sieja su pasikeitusiu rizikos vertinimu ir svyravimais kituose pagrindiniuose aktyvuose.

    Vienas dažniausiai minimų veiksnių – naftos kainų kritimas, atsiradęs dėl lūkesčių, kad Artimuosiuose Rytuose gali mažėti įtampa. Naftai pingant ir mažėjant infliacijos spaudimo baimei, dalis kapitalo trumpuoju laikotarpiu persiskirsto į auksą kaip likvidų, spekuliacijai patrauklų instrumentą.

    Kas kelia aukso kainą?

    Rinkose auksas jautriai reaguoja į JAV dolerio stiprumą, palūkanų normas ir geopolitinę riziką. Aukštesnės palūkanos paprastai apsunkina aukso brangimą, nes auksas neneša palūkanų, o investuotojai gali rinktis obligacijas ar indėlius.

    „Trumpalaikį spaudimą aukso kainai daugiausia lemia išliekančios aukštos palūkanų normos ir palyginti stiprus JAV doleris. Papildomą kintamumą didina geopolitinė įtampa, ypač situacija Ormūzo sąsiauryje“, – teigiama „BNP Paribas Bank Polska“ maklerių analizėje.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad ilgesnio laikotarpio prielaidos išlieka palankios, o aukso paklausą gali palaikyti tiek investuotojų atsargumas, tiek centrinių bankų veiksmai. Tarp svarbių argumentų dažnai minimos rezervų diversifikavimo strategijos ir aukso vaidmuo kaip apsidraudimo priemonės neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Prognozė: 4 600 eurų už unciją?

    „BNP Paribas Bank Polska“ analitikai per 12 mėnesių mato potencialą aukso kainai priartėti prie 5 000 JAV dolerių už trojos unciją, o tai sudarytų apie 4 600 eurų. Skaičiavimui taikytas apytikris 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursas.

    Tekste minėtas kainos lygis rinkose siejamas su tuo, kad auksas išlieka viena iš nedaugelio plačiai naudojamų apsauginių priemonių, kai investuotojai vertina tiek geopolitines rizikas, tiek galimus ekonomikos ciklo posūkius. Kartu pabrėžiama, kad kelias iki tokių lygių greičiausiai bus nelygus dėl palūkanų, dolerio ir žaliavų kainų svyravimų.

    Centriniai bankai didina atsargas

    Prie ilgalaikės paklausos prisideda ir centrinių bankų pirkimai. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, pirmąjį metų pusmetį daugiausia aukso tarp centrinių bankų įsigijo Lenkijos nacionalinis bankas.

    Skelbiama, kad per sausio–liepos laikotarpį Lenkija papildė atsargas apie 82 tonomis, o bendras turimas kiekis priartėjo prie maždaug 632 tonų. Strateginiuose planuose minimas orientyras šiais metais – 700 tonų riba, kurią siekiama pasiekti nuosekliais pirkimais.

  • Meteoritai brangesni už auksą: už gramą kolekcionieriai moka iki 5 000 eurų

    Meteoritai seniai laikomi vienais vertingiausių kolekcionavimo objektų ir kartu svarbia mokslo medžiaga. Retesnių egzempliorių kainos už gramą gali keliasdešimt kartų viršyti aukso vertę, o įtaką daro ne vien estetika, bet ir kilmė.

    Specialistai pabrėžia, kad meteoritų rinka labai nevienoda: paprastesni, dažniau aptinkami akmeniniai meteoritai kainuoja palyginti nedaug, o itin reti gabalai gali būti vertinami iki maždaug 5 000 eurų už gramą. Tokie skaičiai pasiekiami tada, kai radinys yra išskirtinės kilmės, puikiai išsilaikęs ir turi patikimai patvirtintą autentiškumą.

    Ką lemia meteoritų kaina?

    Didžiausią kainą paprastai pasiekia meteoritai, kurių cheminė sudėtis ir struktūra suteikia mokslinę vertę, o taip pat tie, kurie yra ypač reti rinkoje. Labai svarbus ir radinio būklės faktorius: kuo mažiau jis suiręs, oksidavęsis ar mechaniškai pažeistas, tuo didesnė tikimybė, kad jo vertė bus aukšta.

    Ypatingo kolekcininkų dėmesio sulaukia meteoritai, siejami su Mėnuliu ar Marsu, nes tokie pavyzdžiai aptinkami itin retai. Tokios kilmės mėginiai dažniausiai parduodami su išsamia dokumentacija, nes be aiškios ekspertizės rinka į tokius teiginius žiūri skeptiškai.

    Kaip atpažinti meteoritą?

    Vienas dažniausių požymių, minimas specialistų, yra tamsi lydimosi pluta, susiformuojanti meteoritui skrendant per atmosferą. Taip pat meteoritai dažnai būna neįprastai sunkūs, palyginti su panašaus dydžio įprastomis Žemės uolienomis, o jų paviršiuje gali matytis būdingi įdubimai ir vagelės.

    Vis dėlto vien išvaizdos neužtenka, nes nemažai žemiškų uolienų ar pramoninių šlakų gali atrodyti panašiai. Radus įtartiną akmenį, patikimiausias kelias yra kreiptis į ekspertus, pavyzdžiui, į universitetų geologijos padalinius ar meteoritų tyrėjus, kurie gali patvirtinti kilmę laboratoriniais tyrimais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelė kaina dažniausiai prasideda nuo patikimos identifikacijos: be jos net ir iš pirmo žvilgsnio įspūdingas radinys kolekcionierių rinkoje vertinamas atsargiai. Todėl prieš bandant parduoti ar įsigyti meteoritą svarbiausia užsitikrinti aiškią kilmę ir dokumentus.

  • Auksas brangsta po Trumpo žinutės apie Iraną: investuotojai grįžta, o nafta leidžiasi žemyn

    Aukso kaina pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o judėjimą rinkose paskatino geopolitinės naujienos iš Artimųjų Rytų. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešo komentaro apie pažangą derybose su Iranu rinkos dalyviai ėmė aktyviau pirkti saugesniais laikomus aktyvus.

    Tekste minimas šuolis iki beveik 4 700 JAV dolerių už Trojos unciją neatitinka šiuo metu pasaulinėse biržose fiksuojamų aukso kainų lygio. Realiose rinkose auksas paprastai kotiruojamas kelis kartus mažesne kaina, todėl tikėtina, kad šaltinyje įsivėlė skaičiavimo ar valiutos pateikimo klaida.

    Kas kilstelėjo aukso kainą?

    Rinkos jautriai reaguoja į signalus, kad gali mažėti karinė eskalacija ir sutrikimų rizika regione, per kurį eina svarbūs energijos tiekimo keliai. Net ir užuomina apie galimą paliaubų ar platesnio susitarimo scenarijų dažnai sukelia greitą pozicijų perbalansavimą, ypač tarp spekuliantų.

    Tuo pat metu investuotojai vertina ir palūkanų normų perspektyvą. Jei energijos kainos slūgsta, mažėja infliacijos spaudimas, o tai didina tikimybę, kad centriniai bankai ateityje galėtų švelninti pinigų politiką, kas istoriškai palanku auksui.

    Nafta pigo, nes mažėja rizika

    Kartu su aukso brangimu šaltinyje aprašomas ir naftos atpigimas. Tokia kryptis dažnai matoma tada, kai rinka ima tikėti, kad sumažės tiekimo sutrikimų tikimybė, pavyzdžiui, dėl laivybos saugumo jautriuose sąsiauriuose.

    Naftos kainų kritimas gali turėti tiesioginį poveikį degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai vartotojų infliacijai. Vis dėlto šie pokyčiai paprastai persiduoda su laiko vėlavimu, o kryptį gali greitai pakeisti naujos žinios iš regiono.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Auksas išlieka vienu populiariausių instrumentų, kai rinkose auga neapibrėžtumas, o investuotojai siekia diversifikuoti riziką. Pastaraisiais metais aukso paklausą papildomai palaiko ir centrinių bankų pirkimai, kurie padeda stabilizuoti rinką net ir svyruojant nuotaikoms.

    Vis dėlto trumpalaikiai šuoliai, paremti politiniais pareiškimais, dažnai būna trapūs. Jei derybos įstringa ar grįžta eskalacijos grėsmė, nafta gali brangti, o auksas judėti dar vienu impulsu, todėl rinkos dalyviai paprastai vertina ne tik antraštes, bet ir realius veiksmus bei oficialius sprendimus.