CP v2

Tag: Aukso monetos

  • Metalo detektorius atvedė į sensaciją Vloclaveke: po žeme – šimtai auksinių ir sidabrinių radinių

    Metalo detektorius atvedė į sensaciją Vloclaveke: po žeme – šimtai auksinių ir sidabrinių radinių

    Lenkijos Vloclaveke archeologai, ruošdami teritoriją naujų miesto namų statyboms, aptiko išskirtinį radinių kompleksą – po žeme slėptą lobį, kuriame gausu auksinių monetų, papuošalų, laikrodžių, sidabrinių stalo įrankių ir kitų vertybių. Tyrėjai kol kas atsargiai sieja šį radinį su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, tačiau tikslios istorijos dar nėra.

    Kasdienėje statybų aikštelėje pradžia atrodė kukli: pirmiausia rasta pavienių stalo įrankių. Vėliau paaiškėjo, kad tai tik didesnio užkasimo dalis – iki šiol identifikuoti 355 artefaktai ir 15 radinių grupių, o po konservavimo ir detalesnio išrinkimo bendras objektų skaičius gali priartėti prie 400.

    Archeologų dėmesį patraukė ir tai, kaip vertybės buvo paslėptos. Dalis sidabrinių dirbinių, tarp jų ir stalo indų komplekto fragmentai, rasta sudėta į keraminį kanalizacijos vamzdį, o kita dalis – užkasta žemėje audeklo ryšulyje. Kai kurie daiktai buvo sąmoningai supjaustyti, todėl svarstoma, kad slėpėjas skubėjo arba bandė vertybes padaryti mažiau atpažįstamas.

    Ką jau pavyko nustatyti?

    Tarp radinių yra auksinių monetų, taip pat užsienio valiutos monetų ir banknotų, o drauge aptikta dokumentų bei ranka rašytų užrašų, kurių turinys kol kas neatskleidžiamas. Ypatingą reikšmę turi su žydų kultūra susiję daiktai: jie primena apie iki karo buvusį daugiakultūrį miesto gyvenimą ir gali tapti svarbiu raktu atkuriant to meto bendruomenių istorijas.

    Vienu paslaptingiausių objektų laikomas auksinis žiedas, kurio viduje rasta mažytė popieriaus skiautė. Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai dažnai suteikia daugiausia informacijos, tačiau tekstą galima bandyti perskaityti tik atlikus kruopščias konservavimo procedūras, kad trapus popierius nesuirtų.

    Kol kas neaišku, kas tiksliai paslėpė šias vertybes ir kodėl jų niekada neatsiėmė. Ant kai kurių stalo įrankių aptikti inicialai, tačiau jie dar neleidžia patikimai identifikuoti savininkų, todėl laukia ilgesnis tyrimų etapas, apimantis ir archyvinių šaltinių peržiūrą.

    Rasta ne tik karo laikų lobis

    Tyrimų vietoje aptikta ir gerokai senesnių radinių: maždaug 40 vėlyvųjų viduramžių objektų, tarp jų medinių šulinių, statinių tipo indų bei konstrukcijų liekanų, siejamų su senąja miesto gynybine infrastruktūra. Dendrochronologiniai tyrimai parodė, kad dalis medienos kai kuriems šuliniams buvo nukirsta apie 1366 ir 1399 metus, o taip pat rasta medinių drenažų, datuojamų laikotarpiu po 1525 metų.

    Radinių vertė šiuo metu neskaičiuojama, nes pirmiausia būtina atlikti valymą, konservavimą ir detalią analizę, įvertinant metalų sudėtį, kilmę, autentiškumą ir kontekstą. Pranešama, kad konservavimo ir mokslinių tyrimų darbai gali trukti iki 2028 metų sausio, ir tik tada paaiškės daugiau apie lobio amžių, kilmę bei galimą jo kelią į slėptuvę.

  • 4 metus slėpė radinį: Liuksemburge aptiktas romėnų aukso lobis veda į senovės Anatoliją

    4 metus slėpė radinį: Liuksemburge aptiktas romėnų aukso lobis veda į senovės Anatoliją

    Liuksemburge archeologai atskleidė išskirtinį vėlyvosios Romos laikotarpio radinį – vienoje vietovėje aptiktas 141 iš gryno aukso kaldintas solidas. Nors iš pradžių rasta tik 38 monetos, vėlesni, platesni tyrimai parodė, kad lobis gerokai didesnis.

    Monetos aptiktos vietovėje, vadinamoje Um Rank, kur kartu užfiksuoti ir vėlyvosios Romos gynybinio statinio pėdsakai. Tyrėjai nurodo, kad tai buvo burgus tipo įtvirtinimas, priklausęs vėlyvojoje imperijos fazėje veikusiai gynybinių objektų sistemai.

    Kasimą apsunkino ne archeologija, o XX amžiaus paveldas: teritorija Antrojo pasaulinio karo metais buvo aktyvi kovų zona, todėl žemėje liko nesprogusios amunicijos. Dėl to archeologai dirbo kartu su Liuksemburgo kariuomene ir išminavimo specialistais, o darbai vyko itin atsargiai.

    Monetų amžius ir reta galimybė

    Radinį sudaro solidai, naudoti vėlyvojoje Romos imperijoje kaip viena svarbiausių aukso pinigų formų. Monetos datuojamos 364–408 metais ir kaldintos valdant devyniems imperatoriams, o jų būklė – neįprastai gera.

    Numizmatams itin svarbu tai, kad lobis buvo ištirtas archeologiniame kontekste, o ne pateko į rinką be kilmės duomenų. Tokie radiniai leidžia tiksliau vertinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis lobiai buvo slepiami, bei kaip juda pinigai ir turtas karo ar politinių krizių laikotarpiu.

    Kelias iš Nikomedijos į Vakarus

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė monetų kilmės analizė: 17 jų kaldintos Nikomedijoje – svarbiame Romos monetų kalyklos centre senovės Anatolijoje, prie Marmuro jūros. Šios monetos datuojamos 364–367 metais, o jų kelias iki dabartinio Liuksemburgo rodo, kokiais atstumais galėjo cirkuliuoti aukso pinigai.

    Tyrėjai neatmeta, kad dalis aukso į Vakarus galėjo keliauti su kariuomene ar imperine administracija, ypač keičiantis valdovams ir judant kariniams vienetams. Vis dėlto pabrėžiama, kad vienareikšmiškai susieti lobį su konkrečia karo kampanija nėra pagrindo, todėl daromos atsargios išvados.

    Kada lobis paslėptas ir kiek išmokėta

    Monetų chronologija leidžia spėti, kad lobis galėjo būti paslėptas apie 395 metus arba netrukus po to. Tarp radinių aptiktos ir itin retos uzurpatoriaus Eugenijaus emisijos, kaldintos jo trumpu valdymo laikotarpiu 392–394 metais, o tokių egzempliorių retumas paprastai reikšmingai didina viso rinkinio vertę.

    Liuksemburgo institucijos pirminiams radėjams išmokėjo 308 600 eurų. Suma nustatyta pagal nepriklausomą numizmatinę ekspertizę, vertinusią monetų išsilaikymą ir retų kaldinių dalį.

  • Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    „Monnaie de Paris“ sugrįžta į investicinį auksą

    Prancūzijos monetų kalykla „Monnaie de Paris“ pranešė, kad netrukus pradės prekiauti gryno aukso monetomis, skirtomis investicijoms. Tai pirmas toks leidimas per daugiau nei šimtmetį, kai buvo nutraukta klasikinių „Napoleon“ ir „Louis d’or“ monetų era.

    Naujoji serija pavadinta „Marianne d’or“ ir, kaip nurodo kalykla, ji orientuota į smulkiuosius ir vidutinius investuotojus. Monetos prekyboje turėtų pasirodyti birželio 16 dieną.

    Kokios bus naujos monetos

    Bus siūlomos keturios monetų versijos, kurių masė svyruos nuo 3,1 gramo iki 31,1 gramo, tai atitinka nuo dešimtadalio iki vienos trojos uncijos. Vienoje pusėje bus pavaizduotas Prancūzijos Respublikos simbolis Mariana, kitoje – šalies teritorijų žemėlapis.

    Šis sprendimas atgaivina istorinę tradiciją, kai Prancūzijoje investicinis auksas ilgą laiką buvo siejamas su standartizuotomis apyvartinėmis monetomis. Pavyzdžiui, „Napoleon“ tipo 20 frankų monetos buvo kaldinamos 1803–1914 metais ir tapo įprastu būdu kaupti auksą.

    Kodėl auksas vėl tapo masiniu pasirinkimu

    Kalyklos vadovas Marc’as Schwartzas teigė, kad tikslas yra demokratizuoti aukso rinką Prancūzijoje, nes pastaraisiais metais išaugus kainoms sustiprėjo investuotojų paklausa. Auksas rinkose dažnai vertinamas kaip saugesnis prieglobstis, kai didėja geopolitinė įtampa ar infliacijos rizika.

    „Norime, kad investicinis auksas būtų prieinamesnis platesniam žmonių ratui, nes matome išaugusį susidomėjimą“, – sakė Marc’as Schwartzas.

    Praktikoje dalis investuotojų auksą renkasi per biržoje prekiaujamus fondus arba su tauriųjų metalų gavyba susijusias akcijas, tačiau fizinis auksas išlieka populiarus dėl paprasto principo: jis nėra niekieno įsipareigojimas ir egzistuoja kaip turtas savaime. Kita vertus, fizinio aukso pirkėjams aktualūs saugojimo ir draudimo klausimai.

    „Monnaie de Paris“ akcentuoja, kad „Marianne d’or“ monetos bus parduodamos pagal rinkos kainą, o ne kaip kolekciniai suvenyrai. Iki šiol kalyklos leidžiamos aukso ar sidabro monetos dažniausiai buvo proginės ir gaminamos iš lydinių su mažesne tauriųjų metalų dalimi.

    Naujasis leidimas turės konkuruoti su pasaulyje gerai žinomomis investicinėmis monetomis, tarp kurių yra Pietų Afrikos „Krugerrand“, Kanados „Maple Leaf“ ir JAV „Gold Eagle“. Tokiose rinkose pirkėjams svarbiausia grynumas, likvidumas, atpažįstamumas ir skirtumas tarp aukso kainos bei pardavėjo antkainio.

    Kalykla taip pat pristatys skaitmeninę „e-Marianne“ versiją, skirtą tiems, kurie nenori laikyti fizinio aukso namuose. Principas paprastas: moneta saugoma pačios kalyklos, o savininkas ją parduoda tada, kai nusprendžia fiksuoti rezultatą.

    „Monnaie de Paris“ nenurodė, kiek monetų planuoja parduoti, tačiau pažymėjo, kad įmonės pajamos pernai augo 1,7 proc. ir pasiekė 197 000 000 eurų. Rinkos dalyviai tokį žingsnį vertina kaip bandymą pasinaudoti atsinaujinusiu europiečių susidomėjimu fiziniu auksu ir pasiūlyti alternatyvą tiek fondams, tiek privačiam aukso pirkimui iš tarpininkų.