CP v2

Tag: Aukštasis mokslas

  • Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Kas nutiko Kembridže?

    Kembridžo universitetą supurtė skandalas, susijęs su sociologijos ir švietimo srities profesoriumi Jasonu Arday. Universitetas pradėjo tyrimą dėl jo akademinių kvalifikacijų ir garbės paskyrimų, o pats profesorius pasitraukė iš pareigų.

    Kembridžas viešai patvirtino, kad vertina naujai gautą informaciją ir kol procesas nebaigtas, išsamesnių komentarų neteikia. Kartu nurodyta, kad nagrinėjami ir atskiri skundai dėl galimo akademinio nusižengimo pagal universiteto tyrimų etikos taisykles.

    Kaltinimai plagijavimu ir vieša reakcija

    Skandalas įsiplieskė po viešai paskelbtų įtarimų, kad Arday daktaro disertacijoje galėjo būti daug su kitais darbais sutampančių fragmentų. Žiniasklaidoje aptarta, kad plagiato požymių ieškota pasitelkus teksto sutapimų aptikimo programinę įrangą.

    Įtarimai iškart tapo platesnės diskusijos dalimi: vieni akcentavo akademinės etikos standartus ir universitetų pareigą tikrinti darbus, kiti atkreipė dėmesį į tai, kaip tokios istorijos išnaudojamos kultūriniuose karuose apie įvairovę, lygybę ir įtrauktį.

    „Kemsbridžo universitetas pradėjo tyrimą gavęs naujos informacijos apie profesoriaus Arday akademines kvalifikacijas ir garbės paskyrimus. Siekdami užtikrinti sąžiningą procesą, daugiau nekomentuosime, kol tyrimas bus baigtas“, – teigiama universiteto pozicijoje.

    Klausimai dėl biografijos ir atsakomybės

    Vėliau viešojoje erdvėje imta kelti klausimus ir dėl kai kurių Arday biografijoje bei viešuose pasisakymuose minėtų teiginių. Dalį jų žurnalistiniai tyrimai bandė tikrinti dokumentais, institucijų atsakymais ir kitais patvirtinimo šaltiniais, o neatitikimai papildomai padidino spaudimą universitetui.

    Pats Arday viešai tvirtino, kad nepadarė nieko neteisėto, o prieš jį nukreipta kritika esą peržengė įprastų akademinių ginčų ribas. Savo pareiškimuose jis pabrėžė patirtą emocinį krūvį ir teigė atsitraukiantis tam, kad apsaugotų save ir artimuosius.

    „Nuolatiniai kaltinimai, spėlionės ir vieši komentarai man ir mano artimiesiems turėjo labai didelį poveikį“, – rašė Arday aiškindamas sprendimą pasitraukti.

    DI šešėlis ir sistemos spragos

    Skandalą papildė diskusija dėl DI naudojimo: žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad vienas iš viešų tekstų galėjo būti parengtas naudojant dirbtinį intelektą. Net jei tokie vertinimai nebūtinai yra galutinis įrodymas, jie tapo dar vienu klausimu, kaip universitetai turėtų vertinti autentiškumą, autorystę ir atsakomybę.

    Ši istorija taip pat išryškino platesnę problemą: aukšto rango akademinių pareigų atrankose reputacinė rizika dažnai valdomа ne vien dokumentais, bet ir komunikacija. Todėl skaidrūs patikros mechanizmai, aiškūs interesų konfliktų filtrai ir nuoseklūs tyrimų etikos procesai tampa kritiškai svarbūs.

    Kembridžas pranešė, kad tyrimo išvados bus panaudotos peržiūrint vyresniųjų akademinių pareigų skyrimo procesą ir atnaujinant galimo mokslinio nusižengimo nagrinėjimo tvarką. Kol tyrimas tęsiasi, klausimas lieka atviras: ar tai pavienė istorija, ar ženklas, kad prestižinėms institucijoms būtina griežtinti patikrą ir atsparumą reputacinėms manipuliacijoms.

  • Lenkijos universitetus vis dažniau atakuoja kibernetiniai nusikaltėliai: kodėl sektorius taip traukia?

    Lenkijos aukštosios mokyklos vis dažniau atsiduria kibernetinių nusikaltėlių taikinyje: nuo duomenų nutekinimų iki išpirkos reikalaujančių programų ir apgaulingų laiškų. Specialistai pabrėžia, kad universitetai kaupia ne tik studentų ir darbuotojų asmens duomenis, bet ir didelės vertės mokslinių tyrimų rezultatus.

    Ekspertai akcentuoja, kad labiausiai pasirengusios paprastai yra didžiosios mokslinių tyrimų krypties institucijos, kurios investuoja į grėsmių stebėseną ir incidentų analizę. Tuo metu mažesni universitetai dažnai susiduria su ribotu biudžetu, menkesniais IT resursais ir sunkiau pritraukiamais saugumo specialistais.

    „Universitetai išlieka patraukliu taikiniu, nes saugo vertingus tyrimų duomenis, intelektinę nuosavybę ir aukštos vertės technologijas“, – sakė Silezijos technologijos universiteto rektoriaus įgaliotinis kibernetiniam saugumui Jarosławas Homa.

    Dažniausi scenarijai aukštajame moksle panašūs į verslo sektorių, tačiau mastas išskirtinis: tūkstančiai vartotojų, daug skirtingų sistemų, atviri tinklai ir nuolatinė kaita dėl studijų ciklų. Phishing atakos siekia perimti paskyras, o sėkmės atveju užpuolikai gali pasiekti vidines sistemas, tyrimų aplankus ar el. pašto dėžutes.

    Ransomware atakos šiame sektoriuje ypač pavojingos todėl, kad jos dažnai derina du veiksmus: iš pradžių išvilioja ar išsineša duomenis, o vėliau juos užšifruoja ir reikalauja išpirkos. Net ir atkūrus sistemas iš kopijų, nutekintų duomenų žala gali likti ilgalaikė, ypač jei paveikiami tyrimai, partnerystės ar patentuotina informacija.

    „Didžiausias iššūkis ne visada yra technologija: silpnoji vieta dažnai tampa kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų trūkumas“, – sakė Jarosławas Homa.

    Dar viena ryškėjanti tendencija susijusi su priklausomybe nuo išorinių tiekėjų. Universitetai plačiai naudoja debesijos paslaugas, komercines platformas studijoms, karjeros paslaugoms, tapatybės valdymui ar dokumentų apsikeitimui, todėl tiekėjo spraga gali tiesiogiai virsti incidentu universitete.

    Pastarųjų mėnesių incidentai Vakarų Europoje priminė, kad pažeidžiamumas gali atsirasti ne universiteto serveryje, o trečiosios šalies sistemoje, kurioje saugomi studentų ar absolventų duomenys. Tokiais atvejais rizika išauga, nes incidento valdymas priklauso nuo kelių organizacijų greičio ir bendradarbiavimo.

    Specialistų teigimu, praktinė gynyba prasideda nuo bazinių dalykų: greitų saugumo atnaujinimų, nuoseklaus pažeidžiamumų valdymo ir aiškių prieigos teisių. Ne mažiau svarbu ir kibernetinė higiena bendruomenėje, nes socialinė inžinerija vis dar išlieka vienu pigiausių ir efektyviausių būdų patekti į sistemas.

    Universitetams, kurių veikla grindžiama atvirumu ir plačia prieiga, tenka sudėtinga užduotis suderinti akademinę laisvę su griežtesniais saugumo standartais. Dėl to vis dažniau diegiamos nuolatinės stebėsenos priemonės, stiprinamas tapatybės valdymas ir peržiūrimi susitarimai su paslaugų tiekėjais, kad atsakomybės dėl incidentų būtų apibrėžtos aiškiai.

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.

  • DI aktas ateina į universitetus: nuo darbuotojų mokymų iki auditų – kokių pokyčių laukti

    DI aktas paliečia ir aukštąsias mokyklas

    Europos Sąjungos DI aktas vis dažniau tampa ne technologijų bendrovių, o ir universitetų bei kolegijų kasdienybės tema. Aukštosios mokyklos naudoja įvairius DI sprendimus nuo pokalbių robotų administravime iki įrankių, padedančių apdoroti duomenis ar rengti studijų medžiagą.

    Tačiau DI naudojimas švietime reiškia ne vien patogumą. Kartu atsiranda pareigos dėl darbuotojų kompetencijų, naudojamų įrankių įvertinimo, skaidrumo ir rizikų valdymo, ypač kai DI daro įtaką priėmimui ar studentų vertinimui.

    Kokie terminai svarbiausi?

    DI aktas yra Europos Sąjungos reglamentas, todėl taikomas tiesiogiai, be atskiro perkėlimo į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad reikalavimai aktualūs ir Lietuvos aukštosioms mokykloms, kai jos diegia ar naudoja DI sistemas studijose, administravime ar atrankose.

    Viena iš ankstyvųjų pareigų susijusi su kompetencijomis: organizacijos turi užtikrinti, kad DI sistemomis besinaudojantys žmonės turėtų pakankamai žinių ir supratimo apie šių įrankių galimybes, ribas bei rizikas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia vidinius mokymus, taisykles ir atsakomybės paskirstymą.

    Kitas svarbus etapas siejamas su platesniu reglamento reikalavimų taikymu, kai daugiau nuostatų pradeda veikti pilna apimtimi. Aukštosioms mokykloms tai signalas nelaukti paskutinės minutės, nes procesai viešuosiuose pirkimuose, IT valdyme ir akademinėje veikloje paprastai keičiasi lėtai.

    Ką universitetams reikės padaryti praktiškai?

    Didžiausia rizika slypi ne pavieniame dėstytojo naudojamame teksto generavimo įrankyje, o sistemose, kurios gali nulemti studento galimybes. DI aktas numato, kad aukštos rizikos sritimis švietime gali tapti sprendimai, skirti kandidatų atrankai, studentų priskyrimui programoms, mokymosi pasiekimų vertinimui ar ugdymo lygio nustatymui.

    Jei aukštoji mokykla naudoja tokias sistemas, jai gali atsirasti pareigos užtikrinti žmogaus priežiūrą, stebėti sistemos veikimą, fiksuoti incidentus ir turėti aiškias procedūras, kaip reaguoti į klaidas ar šališkumą. Tai ypač svarbu, kai sprendimai daro tiesioginę įtaką priėmimui, pažymiams ar studijų keliui.

    Praktinis pasirengimas dažniausiai prasideda nuo inventorizacijos: kokie DI įrankiai naudojami fakultetuose, administracijoje, bibliotekose ar priėmimo skyriuose. Tuomet atliekamas vertinimas, ar kuri nors sistema patenka į aukštos rizikos kategorijas, ir ar universitetas yra tik naudotojas, ar faktiškai tampa sprendimo tiekėju.

    Pastarasis klausimas ypač jautrus, kai institucija pritaiko sprendimą savo poreikiams, integruoja į vidines sistemas arba pateikia jį su savo ženklu. Tokiais atvejais pareigų apimtis gali išaugti, nes atsiranda daugiau atitikties, dokumentavimo ir atsakomybės reikalavimų.

    Kiek tai gali kainuoti?

    DI akto įgyvendinimas aukštosioms mokykloms pirmiausia reikalaus laiko ir kompetencijų, o ne vien naujų pirkinių. Tikėtinos išlaidos siejamos su naudojamų įrankių auditu, vidaus tvarkų ir dokumentacijos parengimu, darbuotojų mokymais bei atsakingų asmenų paskyrimu priežiūrai.

    Dalis šių darbų gali persidengti su kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinės valdymo praktika, ypač jei institucija jau turi brandesnius procesus rizikų valdymui, tiekėjų vertinimui ir darbuotojų švietimui. Tokiu atveju DI akto reikalavimai tampa ne visiškai nauju projektu, o esamų procesų išplėtimu.

    Kodėl delsimas gali brangiai kainuoti?

    Universitetams sudėtingiausia yra koordinacija: DI įrankiai dažnai naudojami decentralizuotai, skirtinguose padaliniuose, o sprendimai perkami ar pasirenkami „iš apačios“. Dėl to be ankstyvo pasirengimo sunku greitai nustatyti, kas naudojama, kokiais tikslais ir kokias rizikas tai sukuria studentams bei institucijai.

    Kuo anksčiau pradedamas darbas, tuo lengviau suplanuoti biudžetus, suderinti pirkimus, ištestuoti sprendimus ir parengti aiškias taisykles dėstytojams bei administracijai. DI aktas aukštosioms mokykloms tampa ne vien teisiniu dokumentu, o praktiniu reikalavimu sutvarkyti DI naudojimą taip, kad jis būtų skaidrus, atsakingas ir kontroliuojamas.

  • Tūkstančiams lenkų palengvėjimas: „mObywatel“ telefone atsiras diplomai, o nuo 2027 privalės visiems

    Tūkstančiams lenkų palengvėjimas: „mObywatel“ telefone atsiras diplomai, o nuo 2027 privalės visiems

    Lenkijos skaitmeninės valstybės programėlė „mObywatel“ plečiasi: joje pradedami diegti mDyplomy, leidžiantys telefone turėti oficialų aukštojo mokslo diplomo skaitmeninį atitikmenį. Naujovė pristatyta specialioje konferencijoje, o pokyčius įgalino Vyriausybės patvirtinti teisės aktų pakeitimai.

    Nuo dabar Lenkijos aukštosios mokyklos gali išduoti skaitmeninius diplomus naujiems absolventams pereinamuoju laikotarpiu. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos tokia tvarka taps privaloma visoms aukštosioms mokykloms.

    Kaip veiks mDyplomy?

    Platforma integruota į „mObywatel“, todėl diplomą galima turėti visada po ranka, kaip ir kitus skaitmeninius dokumentus. Tai aktualu tais atvejais, kai popierinis diplomas pametamas, sugadinamas arba jo reikia skubiai pateikti darbdaviui ar institucijai.

    mDyplomy apima kelias kvalifikacijų rūšis: pirmos ir antros pakopos studijų bei vientisųjų magistrantūros studijų baigimo diplomus, taip pat daktaro ir habilitacijos diplomus. Siekiama, kad skaitmeniniai įrodymai taptų įprasta edukacinių pasiekimų patvirtinimo forma.

    Ką tai keičia absolventams?

    Dokumentų pridėjimas programėlėje turėtų būti panašus į kitų skaitmeninių pažymėjimų aktyvavimą, kai tapatybė patvirtinama sistemoje ir į telefoną įkeliamas skaitmeninis dokumentas. Skaitmeninius diplomus taip pat numatyta atsisiųsti ir per valstybinę švietimo platformą.

    Lenkijos aukštosios mokyklos kasmet išduoda apie 300 000 diplomų, todėl skaitmeninimas gali reikšmingai sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti procesus. Kartu tai atveria kelią nuoseklesnėms elektroninėms studijų byloms, kai pažymos ir kiti akademiniai dokumentai tvarkomi vieningai.

    Skaitmenizavimo banga Europoje

    Skaitmeniniai dokumentai Europoje tampa vis dažnesne praktika, ypač kai siekiama patogesnių paslaugų gyventojams ir saugesnio duomenų valdymo. Tokie sprendimai paprastai remiasi centralizuotomis registrų sistemomis, skaitmeniniais parašais ir patikrinamais elektroniniais įrašais, kad dokumento autentiškumas būtų patvirtinamas be papildomų kopijų.

    Įvedant privalomą skaitmeninių diplomų išdavimą, svarbiausiu klausimu tampa suderinamumas tarp aukštųjų mokyklų sistemų ir vienoda dokumentų patikros tvarka. Būtent nuo to priklausys, ar absolventams tai taps kasdiene, sklandžia paslauga, o darbdaviams ir institucijoms padės greičiau patikrinti kvalifikaciją.

  • Anykščių rajonas skelbia studentų stipendijų konkursą: kam skirta parama ir iki kada teikti prašymus

    Anykščių rajonas skelbia studentų stipendijų konkursą: kam skirta parama ir iki kada teikti prašymus

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė studentų skatinimo konkursą, skirtą studijuojantiems savivaldybei reikalingas specialybes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų rugpjūčio 27 dienos iki 2026 metų rugsėjo 15 dienos 17 valandos.

    Kvietimas adresuotas studentams, kurie nuolatine forma studijuoja Lietuvos arba užsienio aukštosiose mokyklose ir yra pasirengę po studijų dirbti Anykščių rajono savivaldybės įstaigose. Tokiu būdu savivaldybė siekia pritraukti jaunus specialistus į viešąjį sektorių ir užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Norint dalyvauti konkurse, savivaldybės administracijos direktoriui reikia pateikti motyvuotą prašymą dėl stipendijos skyrimo. Kartu būtina pridėti aukštosios mokyklos pažymą apie studijas, patvirtinančią studento statusą, o ne pirmo kurso studentams ir informaciją apie studijų kryptį, programą bei paskutinio semestro rezultatus.

    Pirmo kurso studentai papildomai turi pateikti brandos atestato ir jo priedo kopiją. Taip pat privalomas pasirašytas susitarimas su Anykščių rajono savivaldybės įstaiga dėl būsimo įdarbinimo po studijų baigimo.

    Dokumentus teikiant popierine forma, jie turi būti užpildyti kompiuteriu, pasirašyti, o lapai sunumeruoti. Dokumentai priimami Anykščių rajono savivaldybės administracijoje Vieno langelio principu adresu J. Biliūno g. 23, Anykščiai, o siunčiant paštu terminas vertinamas pagal pašto antspaudą ant voko.

    Tokio tipo stipendijų konkursai savivaldybėms tampa vis svarbesniu įrankiu konkuruojant dėl specialistų, ypač ten, kur ryškesnis darbuotojų kaitos ar trūkumo spaudimas. Studentams tai galimybė gauti finansinę paramą studijų metu ir aiškiau suplanuoti pirmąsias karjeros pakopas regione.

  • Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybė ir Kauno kolegija derina planus: naujos studijos ir modernios laboratorijos Alytuje

    Alytaus rajono savivaldybės vadovai, susitikę su Kauno kolegijos Alytaus fakulteto administracija, aptarė, kaip stiprinti partnerystę, kuriant daugiau naudos regiono bendruomenei, verslui ir būsimų specialistų rengimui. Pokalbiuose daug dėmesio skirta aukštojo mokslo prieinamumui arčiau žmonių gyvenamosios vietos.

    Į Alytaus fakultetą atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir savivaldybės specialistai. Susitikime su Kauno kolegijos atstovais buvo tariamasi dėl bendrų iniciatyvų, kurios galėtų padėti regione auginti kompetencijas ir geriau suderinti studijų kryptis su darbo rinkos poreikiais.

    „Labai svarbu, kad studijų kryptys būtų parenkamos taip, jog jauniems žmonėms nereikėtų ieškoti galimybių kituose miestuose – kokybiškas aukštasis mokslas turi būti prieinamas čia, mūsų regione“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Naujos studijos, orientuotos į poreikį

    Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas kartu su komanda pristatė Alytaus fakulteto plėtrą, vykdomus projektus ir studijų kryptis, kurios siejamos su regiono strateginiais prioritetais. Kauno kolegijos teigimu, glaudesnis ryšys tarp savivaldos ir aukštosios mokyklos leidžia greičiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir tiksliau planuoti specialistų rengimą.

    Alytuje stojantiesiems šiemet numatytos trys naujos profesinio bakalauro studijų programos: žaliosios energetikos inžinerija, baldų inžinerija, gastronomija ir antreprenerystė. Kauno kolegija pabrėžia, kad tokių krypčių tikslas yra didinti patrauklias mokymosi galimybes regione ir kartu stiprinti vietos verslui aktualių kompetencijų pasiūlą.

    „Matome prasmingas ir ilgalaikes glaudesnio bendradarbiavimo su Alytaus rajono savivaldybe galimybes – tiek stiprinant jaunimo informavimą apie studijų ir profesinio kelio pasirinkimus, tiek ieškant bendrų iniciatyvų regiono augimui“, – sakė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

    Tarptautinės galimybės ir mobilumas

    Susitikime taip pat aptartos studentų tarptautinio mobilumo galimybės. Kauno kolegijos studentai gali vykti dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio institucijas, pasinaudodami „Erasmus+“, „Nordplus“ ir kitomis programomis.

    Kauno kolegija nurodo esanti viena iš aštuonių aukštųjų mokyklų, priklausančių UNINOVIS Europos universitetų aljansui. Tokios partnerystės paprastai plečia tarptautinių studijų aplinką, sudaro prielaidas bendriems projektams ir tyrimams bei padeda studentams įgyti daugiau tarpkultūrinės patirties.

    Modernus laboratorijų kompleksas Alytuje

    Kauno kolegijos atstovai pristatė ir Alytaus fakultete vykdomą infrastruktūros atnaujinimą. Šiuo metu čia kuriamas modernus laboratorijų kompleksas – Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras, kurio atidarymas planuojamas rudenį.

    Numatoma, kad centre bus vystomi taikomieji tyrimai, inovacijos ir kompetencijų ugdymas maisto, mitybos bei sveikos gyvensenos srityse. Kauno kolegijos teigimu, tokia infrastruktūra gali tapti praktinių sprendimų platforma, kurioje bendradarbiautų studentai, dėstytojai, verslo atstovai ir viešasis sektorius.

    „Čia bus vykdomi tyrimai nuo tvarių produktų kūrimo ir naujų augalų veislių plėtojimo iki robotizuotų sistemų integravimo“, – sakė dr. Andrius Brusokas.

    Alytaus fakultete vykdomos profesinio bakalauro studijos apima sveikatos, socialinių, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, inžinerijos, informatikos ir technologijų mokslus. Savivaldybė ir Kauno kolegija sutaria, kad ilgalaikė partnerystė galėtų apimti ne tik jaunimo pritraukimą į studijas, bet ir platesnes suaugusiųjų švietimo bei kompetencijų kėlimo iniciatyvas regione.

    Komunikacijos skyriaus informacija