CP v2

Tag: Aukštasis mokslas

  • DI keičia mokslo žaidimo taisykles: universiteto rektorius įspėja dėl priklausomybės ir ragina veikti

    Dirbtinis intelektas sparčiai keičia akademinę aplinką, o universitetams vien gynybinės pozicijos nebeužtenka. Tokią žinutę viešoje diskusijoje akcentavo Silezijos universiteto rektorius prof. dr. hab. Ryszardas Koziołekas, ragindamas mokslo bendruomenę DI matyti ne tik kaip riziką, bet ir kaip realų pagalbininką tyrimuose bei studijose.

    Pasak jo, šiuolaikinių DI sistemų proveržis neatsiejamas nuo didelės apimties kokybiškų duomenų, sukauptų dar analoginėje epochoje. Kartu tai kelia klausimų, kam iš tiesų atitenka atvirosios mokslo praktikos sukurta vertė, jei tie patys duomenys naudojami komercinių modelių treniravimui.

    Kibernetinės grėsmės universitetams

    Diskusijos fone išryškėjo ir kita problema – kibernetinis saugumas, nes aukštosios mokyklos yra patrauklūs taikiniai dėl jautrios informacijos ir plataus vartotojų tinklo. Silezijos politechnikos ir Silezijos universiteto inicijuota programa „Cyberedu“ siekia kelti vadovų, dėstytojų, doktorantų ir studentų kompetencijas, apimančias praktinius mokymus ir edukacines priemones.

    Programai numatytas finansavimas viršija 1 400 000 eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama mokymų organizavimui, o dalis – turinio kūrimui, kuris turėtų padėti universitetų bendruomenei atpažinti incidentus, stiprinti atsparumą socialinei inžinerijai ir gerinti kasdienę skaitmeninę higieną.

    Ar artėja naujas mokslo lūžis?

    Rektorius atkreipė dėmesį į pastarųjų savaičių diskusijas apie DI gebėjimą spręsti itin sudėtingas matematikos ir fizikos užduotis, įskaitant ir ilgai spręstus teorinius klausimus. Vis dėlto, šalia optimizmo iškyla ir patikimumo tema: akademinėje bendruomenėje vis dažniau klausiama, ar modeliai problemų „neišmoksta“ iš iš anksto egzistuojančių, bet ne visuomet aiškiai identifikuotų šaltinių.

    Koziołeko teigimu, universitetų pareiga yra racionaliai įvertinti, kur DI gali pagreitinti pažintinius procesus, o kur būtina užtikrinti aiškias taisykles, skaidrumą ir atsakomybę. Jis pabrėžė, kad DI gali tapti realia pagalba tiek mokslui, tiek didaktikai, tačiau tik tuomet, jei bus kuriamas ir naudojamas atsakingai.

    „Kalbėdami apie kibernetinį saugumą, dažniausiai susitelkiame į grėsmes ir baimes, bet neturime pamiršti ir teigiamų pokyčių, kurie gali sustiprinti pažinimo procesus“, – sakė Ryszardas Koziołekas.

    Atviro mokslo paradoksas ir priklausomybės rizika

    Rektorius apibūdino paradoksą, su kuriuo šiandien susiduria universitetai: atvirasis mokslas remiasi laisvu dalijimusi tyrimų rezultatais, bet kartu auga nerimas, kad šie duomenys naudojami pažangių DI modelių tobulinimui, o akademinė bendruomenė ne visuomet žino, kas ir kokiu tikslu iš to gauna naudą.

    Dar didesnė rizika, pasak jo, yra priklausomybė nuo privačių kompanijų kuriamų modelių. Jei prieiga prie įrankių gali būti apribota ar pakeista mokamu režimu per labai trumpą laiką, universitetai rizikuoja prarasti kritiškai svarbius procesus palaikančias priemones, o kartu ir planavimo stabilumą tyrimuose bei studijų organizavime.

    Todėl, rektoriaus vertinimu, būtina stiprinti teisinę ir technologinę bazę, kuri leistų DI plėtrą vykdyti saugiai ir atsakingai. Jis taip pat akcentavo valstybės vaidmenį – siekį, kad pažangūs sprendimai, darantys įtaką švietimui ir mokslui, nebūtų palikti vien privačių interesų logikai.

  • Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija artėja prie grįžimo į „Horizon Europe“: valdžia žada atverti įšaldytas ES mokslo lėšas

    Vengrija skelbia pašalinusi teisinius barjerus, kurie pastaraisiais metais ribojo šalies dalyvavimą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon Europe“. Šis žingsnis galėtų atverti kelią vėl naudotis ES finansuojamais projektais ir tarptautinėmis partnerystėmis.

    Vengrijos mokslo ir technologijų ministras Zoltán Tanács teigė, kad šalis pakeitė aukštojo mokslo valdymo modelį taip, kad jis atitiktų su Europos Komisija suderintus techninius kriterijus. Pasak jo, pertvarka turėjo panaikinti struktūras, kėlusiais interesų konflikto rizikas.

    „Teisiškai mes jau sugrįžome“, – sakė Zoltán Tanács.

    Europos Komisijos atstovas nurodė, kad Briuselis dar nėra oficialiai gavęs pranešimo apie užbaigtus pokyčius. Tai reiškia, kad sprendimai dėl praktinio dalyvavimo ir finansavimo atnaujinimo priklausys nuo formalaus vertinimo ir administracinių procedūrų.

    Vengrijos galimybės pilnai dalyvauti „Horizon Europe“ buvo apribotos 2022 metais, kai ES institucijos išreiškė susirūpinimą dėl vadinamųjų viešojo intereso patikos fondų, per kuriuos buvo valdoma dalis universitetų. Šios struktūros, pasak ES, galėjo sudaryti sąlygas interesų konfliktams ir nepakankamai skaidriam sprendimų priėmimui, todėl Vengrija buvo iš dalies atskirta nuo daugelio ES finansuojamų mokslinių konsorciumų.

    „Horizon Europe“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų programa 2021–2027 metų laikotarpiui, kurios bendra biudžeto apimtis siekia apie 95 milijardus eurų. Programoje finansuojami tiek fundamentiniai tyrimai, tiek taikomieji projektai, orientuoti į pramonės konkurencingumą, sveikatą, klimatą, energetiką ir skaitmeninę transformaciją.

    Ministro teigimu, dėl apribojimų Vengrijos mokslo institucijos patyrė didelių nuostolių, nes buvo prarastos galimybės dalyvauti bendruose Europos projektuose, pritraukti tarptautines komandas ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Jis prognozavo, kad lėšų atlaisvinimas galėtų įvykti iki metų pabaigos, jei administracinės procedūros bus užbaigtos sklandžiai.

    Vengrija taip pat sieja sugrįžimą į ES programas su ambicijomis stiprinti dirbtinio intelekto kryptį. Pasak Zoltán Tanács, šalis svarsto steigti šimtus naujų profesūrų ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, kad DI tyrimai ir kompetencijos vystymas vyktų kartu su Europos partneriais.

    Politinis kontekstas taip pat svarbus: po premjero Péter Magyar pergalės 2026 metais Budapeštas viešai deklaruoja siekį normalizuoti santykius su Briuseliu ir susigrąžinti užstrigusį finansavimą. ES signalizuoja, kad progresas vertinamas per realiai įgyvendinamas reformas, o ne vien viešus pažadus, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pakeitimai bus laikomi tvariais ir įgyvendintais praktikoje.

  • 2027 metų mokslo biudžetas augs, bet universitetai perspėja: didžioji dalis lėšų jau suplanuota

    Lenkijos 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas mokslo ir aukštojo mokslo finansavimo didinimas. Valdžia skelbia apie 7,5 proc. augimą, tačiau akademinė bendruomenė ragina žiūrėti į skaičius atsargiau.

    Pagal biudžeto projekto skaičiavimus papildomos lėšos mokslo ir aukštojo mokslo sistemai siektų apie 620 000 000 eurų, lyginant su 2026 metais. Dalis politikų tai vadina derybiniu laimėjimu, bet universitetai pabrėžia, kad reali laisvai panaudojamų pinigų dalis gali būti gerokai mažesnė.

    Vyriausybė: augimas turėtų padengti sąnaudas

    Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos atstovai teigia, kad didesnis finansavimas padės institucijoms ne tik indeksuoti atlyginimus, bet ir kompensuoti augančias veiklos sąnaudas. Taip pat planuojama daugiau lėšų skirti konkursinėms programoms ir projektams.

    Vienas akcentuojamų pokyčių – didesnis finansavimas Narodowe Centrum Nauki, kuris Lenkijoje yra vienas pagrindinių mokslo grantų skirstytojų. Skelbiama, kad šiam centrui numatoma papildomai apie 92 000 000 eurų, o kartu tikimasi padidinti paraiškų sėkmės rodiklį konkursuose.

    Universitetai: dalis sumos – jau prisiimti įsipareigojimai

    Konferencijos Rektorów Uniwersytetów Polskich atstovai teigia, kad viešai pristatomas augimas nėra „nauji pinigai“ universitetams visa apimtimi. Jų argumentas paprastas: reikšminga dalis biudžeto padidinimo skirta bendriems viešojo sektoriaus sprendimams, o ne papildomoms aukštojo mokslo reikmėms.

    Didžiausia eilutė – apie 345 000 000 eurų, numatyta 3 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui. Universitetai pabrėžia, kad tai horizontali priemonė, kuri taikoma visai biudžetinei sferai, todėl jos nereikėtų laikyti išskirtiniu papildomu finansavimu aukštajam mokslui.

    „Iš esmės tai yra pliusas, bet kartu ir daug viešųjų ryšių“, – sakė akademinės bendruomenės atstovas.

    Programa IDUB ir klausimas dėl realios subvencijos

    Kita reikšminga dalis siejama su programa Inicjatywa doskonałości – uczelnia badawcza, kuri remia mokslinių universitetų konkurencingumą ir jų tarptautiškumą. Akademikai primena, kad programos taisyklėse numatyti automatiniai priedai, ypač konkurso metais, todėl ir šios lėšos iš anksto „užprogramuotos“.

    Pagal universitetų skaičiavimus, su IDUB susijęs privalomas augimas gali sudaryti apie 138 000 000 eurų. Dėl to akademinė bendruomenė daro išvadą, kad didžioji dalis deklaruojamo bendro padidinimo atitenka jau egzistuojantiems įsipareigojimams, o realus bazinės subvencijos augimas gali būti kuklus.

    Universitetai taip pat atkreipia dėmesį į struktūrinę problemą: net ir didėjant finansavimui, dalis pinigų nukreipiama į tikslines programas arba grantus, kurie ne visada sprendžia kasdienes institucijų išlaikymo ir studijų kokybės užtikrinimo problemas. Todėl, jų vertinimu, 2027 metais pagrindinis klausimas bus ne vien biudžeto augimas, o tai, kiek jo dalies universitetai galės panaudoti lanksčiai ir pagal realius poreikius.

  • Portugalijoje kambarių nuoma studentams sprogo: Lisabonoje jau apie 550 eurų per mėnesį

    Portugalijoje kambarių nuoma studentams sprogo: Lisabonoje jau apie 550 eurų per mėnesį

    Artėjant naujiems mokslo metams Portugalijoje aštrėja studentų būsto krizė: kambarių nuomos paklausa šoktelėjo, o pasiūla traukiasi. Dėl to nuomos kainos išlieka aukštos, o brangiausia kryptis ir toliau yra Lisabona.

    Portugalijos aukštojo mokslo sistemoje 2026 metais į pirmąjį nacionalinio priėmimo etapą buvo priimta 49 991 studentas. Tai 6 092 daugiau nei prieš metus, o augimas siekia 13,9 proc., todėl daliai jaunuolių neišvengiamai tenka kraustytis į kitus miestus.

    Nekilnojamojo turto portalas „Idealista“ skelbia, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį kambarių paklausa šalyje augo 27 proc. Labiausiai ji šovė Bežoje, kur, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, fiksuotas apie 160 proc. padidėjimas.

    Ryškūs šuoliai užfiksuoti ir didžiuosiuose studentų miestuose: Koimbroje paklausa augo apie 120 proc., Porte – apie 104 proc. Lisabonoje augimas buvo nuosaikesnis, tačiau vis tiek reikšmingas – apie 17 proc.

    Didėjant paklausai, rinkoje mažėja kambarių pasiūla. „Idealista“ duomenimis, pasiūla antrąjį 2026 metų ketvirtį sumenko 11 proc., o didžiausi kritimai fiksuoti Porte ir Koimbroje, kur rinkoje pasiūlomų kambarių skaičius traukėsi atitinkamai apie 43 proc. ir 48 proc.

    Kainos išlieka aukštos

    Nors skirtinguose miestuose situacija nevienoda, bendra kryptis studentams išlieka nepalanki. Platforma nurodo, kad kambarių nuoma brango 13-oje iš 20 analizuotų savivaldybių, o ryškiausi augimai fiksuoti Funšalyje ir Vila Reale.

    Lisabona išlaiko brangiausio miesto titulą – čia vidutinė kambario nuomos kaina siekia apie 550 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Funšalis su maždaug 500 eurų, o Portas – apie 450 eurų per mėnesį.

    Pigesnių variantų iki 300 eurų per mėnesį dažniau randama Leirijoje, Vila Reale, Bežoje, Viseu, Kastelu Branku ir Portalegrėje. Prieinamiausiais miestais įvardijami Gvarda ir Bragansa, kur vidutinės kainos siekia apie 210–220 eurų per mėnesį.

    Kambarių ieško ne tik studentai

    Portugalijos nuomos rinka keičiasi taip, kad kambario nuoma vis dažniau tampa ne laikinu sprendimu, o realia alternatyva. Augant būsto nuomos kainoms ir išliekant sudėtingoms galimybėms įsigyti būstą, kambarių ieško ir jauni dirbantieji, taip pat vieniši ar išsiskyrę žmonės.

    „Šie duomenys rodo, kad kambario nuoma nebėra tik studentų pasirinkimas – ją vis dažniau renkasi ir jauni žmonės, pradedantys darbo rinkoje, o kartais ir vėliau“, – teigiama „Idealista“ apžvalgoje.

    Bendrabučių vietų trūksta

    Studentai Portugalijoje gali rinktis tiek privačią nuomą, tiek viešąsias ar privačias rezidencijas, tačiau vietų skaičius atsilieka nuo realių poreikių. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės CBRE PBSA ataskaita skaičiuoja, kad viešosiose ir privačiose studentų rezidencijose iš viso yra apie 27 700 vietų.

    Vertinant bendrą vaizdą, per praėjusius mokslo metus nuo tėvų namų gyveno apie 147 000 Portugalijos studentų, o dar apie 80 000 sudarė studentai iš užsienio. Tai reiškia, kad studentų apgyvendinimo infrastruktūroje gali trūkti daugiau nei 100 000 vietų.

    Portugalijos Nacionalinis apgyvendinimo planas aukštajam mokslui 2026 metų birželį nurodė, kad valstybinių aukštųjų mokyklų rezidencijose yra 17 974 vietos. Vartotojų organizacija DECO Proteste taip pat pristatė sprendimus, padedančius studentams greičiau susirasti institucijų siūlomą apgyvendinimą ir savivaldybių paramos priemones.

  • Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Kas nutiko Kembridže?

    Kembridžo universitetą supurtė skandalas, susijęs su sociologijos ir švietimo srities profesoriumi Jasonu Arday. Universitetas pradėjo tyrimą dėl jo akademinių kvalifikacijų ir garbės paskyrimų, o pats profesorius pasitraukė iš pareigų.

    Kembridžas viešai patvirtino, kad vertina naujai gautą informaciją ir kol procesas nebaigtas, išsamesnių komentarų neteikia. Kartu nurodyta, kad nagrinėjami ir atskiri skundai dėl galimo akademinio nusižengimo pagal universiteto tyrimų etikos taisykles.

    Kaltinimai plagijavimu ir vieša reakcija

    Skandalas įsiplieskė po viešai paskelbtų įtarimų, kad Arday daktaro disertacijoje galėjo būti daug su kitais darbais sutampančių fragmentų. Žiniasklaidoje aptarta, kad plagiato požymių ieškota pasitelkus teksto sutapimų aptikimo programinę įrangą.

    Įtarimai iškart tapo platesnės diskusijos dalimi: vieni akcentavo akademinės etikos standartus ir universitetų pareigą tikrinti darbus, kiti atkreipė dėmesį į tai, kaip tokios istorijos išnaudojamos kultūriniuose karuose apie įvairovę, lygybę ir įtrauktį.

    „Kemsbridžo universitetas pradėjo tyrimą gavęs naujos informacijos apie profesoriaus Arday akademines kvalifikacijas ir garbės paskyrimus. Siekdami užtikrinti sąžiningą procesą, daugiau nekomentuosime, kol tyrimas bus baigtas“, – teigiama universiteto pozicijoje.

    Klausimai dėl biografijos ir atsakomybės

    Vėliau viešojoje erdvėje imta kelti klausimus ir dėl kai kurių Arday biografijoje bei viešuose pasisakymuose minėtų teiginių. Dalį jų žurnalistiniai tyrimai bandė tikrinti dokumentais, institucijų atsakymais ir kitais patvirtinimo šaltiniais, o neatitikimai papildomai padidino spaudimą universitetui.

    Pats Arday viešai tvirtino, kad nepadarė nieko neteisėto, o prieš jį nukreipta kritika esą peržengė įprastų akademinių ginčų ribas. Savo pareiškimuose jis pabrėžė patirtą emocinį krūvį ir teigė atsitraukiantis tam, kad apsaugotų save ir artimuosius.

    „Nuolatiniai kaltinimai, spėlionės ir vieši komentarai man ir mano artimiesiems turėjo labai didelį poveikį“, – rašė Arday aiškindamas sprendimą pasitraukti.

    DI šešėlis ir sistemos spragos

    Skandalą papildė diskusija dėl DI naudojimo: žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad vienas iš viešų tekstų galėjo būti parengtas naudojant dirbtinį intelektą. Net jei tokie vertinimai nebūtinai yra galutinis įrodymas, jie tapo dar vienu klausimu, kaip universitetai turėtų vertinti autentiškumą, autorystę ir atsakomybę.

    Ši istorija taip pat išryškino platesnę problemą: aukšto rango akademinių pareigų atrankose reputacinė rizika dažnai valdomа ne vien dokumentais, bet ir komunikacija. Todėl skaidrūs patikros mechanizmai, aiškūs interesų konfliktų filtrai ir nuoseklūs tyrimų etikos procesai tampa kritiškai svarbūs.

    Kembridžas pranešė, kad tyrimo išvados bus panaudotos peržiūrint vyresniųjų akademinių pareigų skyrimo procesą ir atnaujinant galimo mokslinio nusižengimo nagrinėjimo tvarką. Kol tyrimas tęsiasi, klausimas lieka atviras: ar tai pavienė istorija, ar ženklas, kad prestižinėms institucijoms būtina griežtinti patikrą ir atsparumą reputacinėms manipuliacijoms.

  • Lenkijos universitetus vis dažniau atakuoja kibernetiniai nusikaltėliai: kodėl sektorius taip traukia?

    Lenkijos aukštosios mokyklos vis dažniau atsiduria kibernetinių nusikaltėlių taikinyje: nuo duomenų nutekinimų iki išpirkos reikalaujančių programų ir apgaulingų laiškų. Specialistai pabrėžia, kad universitetai kaupia ne tik studentų ir darbuotojų asmens duomenis, bet ir didelės vertės mokslinių tyrimų rezultatus.

    Ekspertai akcentuoja, kad labiausiai pasirengusios paprastai yra didžiosios mokslinių tyrimų krypties institucijos, kurios investuoja į grėsmių stebėseną ir incidentų analizę. Tuo metu mažesni universitetai dažnai susiduria su ribotu biudžetu, menkesniais IT resursais ir sunkiau pritraukiamais saugumo specialistais.

    „Universitetai išlieka patraukliu taikiniu, nes saugo vertingus tyrimų duomenis, intelektinę nuosavybę ir aukštos vertės technologijas“, – sakė Silezijos technologijos universiteto rektoriaus įgaliotinis kibernetiniam saugumui Jarosławas Homa.

    Dažniausi scenarijai aukštajame moksle panašūs į verslo sektorių, tačiau mastas išskirtinis: tūkstančiai vartotojų, daug skirtingų sistemų, atviri tinklai ir nuolatinė kaita dėl studijų ciklų. Phishing atakos siekia perimti paskyras, o sėkmės atveju užpuolikai gali pasiekti vidines sistemas, tyrimų aplankus ar el. pašto dėžutes.

    Ransomware atakos šiame sektoriuje ypač pavojingos todėl, kad jos dažnai derina du veiksmus: iš pradžių išvilioja ar išsineša duomenis, o vėliau juos užšifruoja ir reikalauja išpirkos. Net ir atkūrus sistemas iš kopijų, nutekintų duomenų žala gali likti ilgalaikė, ypač jei paveikiami tyrimai, partnerystės ar patentuotina informacija.

    „Didžiausias iššūkis ne visada yra technologija: silpnoji vieta dažnai tampa kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų trūkumas“, – sakė Jarosławas Homa.

    Dar viena ryškėjanti tendencija susijusi su priklausomybe nuo išorinių tiekėjų. Universitetai plačiai naudoja debesijos paslaugas, komercines platformas studijoms, karjeros paslaugoms, tapatybės valdymui ar dokumentų apsikeitimui, todėl tiekėjo spraga gali tiesiogiai virsti incidentu universitete.

    Pastarųjų mėnesių incidentai Vakarų Europoje priminė, kad pažeidžiamumas gali atsirasti ne universiteto serveryje, o trečiosios šalies sistemoje, kurioje saugomi studentų ar absolventų duomenys. Tokiais atvejais rizika išauga, nes incidento valdymas priklauso nuo kelių organizacijų greičio ir bendradarbiavimo.

    Specialistų teigimu, praktinė gynyba prasideda nuo bazinių dalykų: greitų saugumo atnaujinimų, nuoseklaus pažeidžiamumų valdymo ir aiškių prieigos teisių. Ne mažiau svarbu ir kibernetinė higiena bendruomenėje, nes socialinė inžinerija vis dar išlieka vienu pigiausių ir efektyviausių būdų patekti į sistemas.

    Universitetams, kurių veikla grindžiama atvirumu ir plačia prieiga, tenka sudėtinga užduotis suderinti akademinę laisvę su griežtesniais saugumo standartais. Dėl to vis dažniau diegiamos nuolatinės stebėsenos priemonės, stiprinamas tapatybės valdymas ir peržiūrimi susitarimai su paslaugų tiekėjais, kad atsakomybės dėl incidentų būtų apibrėžtos aiškiai.

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.

  • DI aktas ateina į universitetus: nuo darbuotojų mokymų iki auditų – kokių pokyčių laukti

    DI aktas paliečia ir aukštąsias mokyklas

    Europos Sąjungos DI aktas vis dažniau tampa ne technologijų bendrovių, o ir universitetų bei kolegijų kasdienybės tema. Aukštosios mokyklos naudoja įvairius DI sprendimus nuo pokalbių robotų administravime iki įrankių, padedančių apdoroti duomenis ar rengti studijų medžiagą.

    Tačiau DI naudojimas švietime reiškia ne vien patogumą. Kartu atsiranda pareigos dėl darbuotojų kompetencijų, naudojamų įrankių įvertinimo, skaidrumo ir rizikų valdymo, ypač kai DI daro įtaką priėmimui ar studentų vertinimui.

    Kokie terminai svarbiausi?

    DI aktas yra Europos Sąjungos reglamentas, todėl taikomas tiesiogiai, be atskiro perkėlimo į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad reikalavimai aktualūs ir Lietuvos aukštosioms mokykloms, kai jos diegia ar naudoja DI sistemas studijose, administravime ar atrankose.

    Viena iš ankstyvųjų pareigų susijusi su kompetencijomis: organizacijos turi užtikrinti, kad DI sistemomis besinaudojantys žmonės turėtų pakankamai žinių ir supratimo apie šių įrankių galimybes, ribas bei rizikas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia vidinius mokymus, taisykles ir atsakomybės paskirstymą.

    Kitas svarbus etapas siejamas su platesniu reglamento reikalavimų taikymu, kai daugiau nuostatų pradeda veikti pilna apimtimi. Aukštosioms mokykloms tai signalas nelaukti paskutinės minutės, nes procesai viešuosiuose pirkimuose, IT valdyme ir akademinėje veikloje paprastai keičiasi lėtai.

    Ką universitetams reikės padaryti praktiškai?

    Didžiausia rizika slypi ne pavieniame dėstytojo naudojamame teksto generavimo įrankyje, o sistemose, kurios gali nulemti studento galimybes. DI aktas numato, kad aukštos rizikos sritimis švietime gali tapti sprendimai, skirti kandidatų atrankai, studentų priskyrimui programoms, mokymosi pasiekimų vertinimui ar ugdymo lygio nustatymui.

    Jei aukštoji mokykla naudoja tokias sistemas, jai gali atsirasti pareigos užtikrinti žmogaus priežiūrą, stebėti sistemos veikimą, fiksuoti incidentus ir turėti aiškias procedūras, kaip reaguoti į klaidas ar šališkumą. Tai ypač svarbu, kai sprendimai daro tiesioginę įtaką priėmimui, pažymiams ar studijų keliui.

    Praktinis pasirengimas dažniausiai prasideda nuo inventorizacijos: kokie DI įrankiai naudojami fakultetuose, administracijoje, bibliotekose ar priėmimo skyriuose. Tuomet atliekamas vertinimas, ar kuri nors sistema patenka į aukštos rizikos kategorijas, ir ar universitetas yra tik naudotojas, ar faktiškai tampa sprendimo tiekėju.

    Pastarasis klausimas ypač jautrus, kai institucija pritaiko sprendimą savo poreikiams, integruoja į vidines sistemas arba pateikia jį su savo ženklu. Tokiais atvejais pareigų apimtis gali išaugti, nes atsiranda daugiau atitikties, dokumentavimo ir atsakomybės reikalavimų.

    Kiek tai gali kainuoti?

    DI akto įgyvendinimas aukštosioms mokykloms pirmiausia reikalaus laiko ir kompetencijų, o ne vien naujų pirkinių. Tikėtinos išlaidos siejamos su naudojamų įrankių auditu, vidaus tvarkų ir dokumentacijos parengimu, darbuotojų mokymais bei atsakingų asmenų paskyrimu priežiūrai.

    Dalis šių darbų gali persidengti su kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinės valdymo praktika, ypač jei institucija jau turi brandesnius procesus rizikų valdymui, tiekėjų vertinimui ir darbuotojų švietimui. Tokiu atveju DI akto reikalavimai tampa ne visiškai nauju projektu, o esamų procesų išplėtimu.

    Kodėl delsimas gali brangiai kainuoti?

    Universitetams sudėtingiausia yra koordinacija: DI įrankiai dažnai naudojami decentralizuotai, skirtinguose padaliniuose, o sprendimai perkami ar pasirenkami „iš apačios“. Dėl to be ankstyvo pasirengimo sunku greitai nustatyti, kas naudojama, kokiais tikslais ir kokias rizikas tai sukuria studentams bei institucijai.

    Kuo anksčiau pradedamas darbas, tuo lengviau suplanuoti biudžetus, suderinti pirkimus, ištestuoti sprendimus ir parengti aiškias taisykles dėstytojams bei administracijai. DI aktas aukštosioms mokykloms tampa ne vien teisiniu dokumentu, o praktiniu reikalavimu sutvarkyti DI naudojimą taip, kad jis būtų skaidrus, atsakingas ir kontroliuojamas.

  • Tūkstančiams lenkų palengvėjimas: „mObywatel“ telefone atsiras diplomai, o nuo 2027 privalės visiems

    Tūkstančiams lenkų palengvėjimas: „mObywatel“ telefone atsiras diplomai, o nuo 2027 privalės visiems

    Lenkijos skaitmeninės valstybės programėlė „mObywatel“ plečiasi: joje pradedami diegti mDyplomy, leidžiantys telefone turėti oficialų aukštojo mokslo diplomo skaitmeninį atitikmenį. Naujovė pristatyta specialioje konferencijoje, o pokyčius įgalino Vyriausybės patvirtinti teisės aktų pakeitimai.

    Nuo dabar Lenkijos aukštosios mokyklos gali išduoti skaitmeninius diplomus naujiems absolventams pereinamuoju laikotarpiu. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos tokia tvarka taps privaloma visoms aukštosioms mokykloms.

    Kaip veiks mDyplomy?

    Platforma integruota į „mObywatel“, todėl diplomą galima turėti visada po ranka, kaip ir kitus skaitmeninius dokumentus. Tai aktualu tais atvejais, kai popierinis diplomas pametamas, sugadinamas arba jo reikia skubiai pateikti darbdaviui ar institucijai.

    mDyplomy apima kelias kvalifikacijų rūšis: pirmos ir antros pakopos studijų bei vientisųjų magistrantūros studijų baigimo diplomus, taip pat daktaro ir habilitacijos diplomus. Siekiama, kad skaitmeniniai įrodymai taptų įprasta edukacinių pasiekimų patvirtinimo forma.

    Ką tai keičia absolventams?

    Dokumentų pridėjimas programėlėje turėtų būti panašus į kitų skaitmeninių pažymėjimų aktyvavimą, kai tapatybė patvirtinama sistemoje ir į telefoną įkeliamas skaitmeninis dokumentas. Skaitmeninius diplomus taip pat numatyta atsisiųsti ir per valstybinę švietimo platformą.

    Lenkijos aukštosios mokyklos kasmet išduoda apie 300 000 diplomų, todėl skaitmeninimas gali reikšmingai sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti procesus. Kartu tai atveria kelią nuoseklesnėms elektroninėms studijų byloms, kai pažymos ir kiti akademiniai dokumentai tvarkomi vieningai.

    Skaitmenizavimo banga Europoje

    Skaitmeniniai dokumentai Europoje tampa vis dažnesne praktika, ypač kai siekiama patogesnių paslaugų gyventojams ir saugesnio duomenų valdymo. Tokie sprendimai paprastai remiasi centralizuotomis registrų sistemomis, skaitmeniniais parašais ir patikrinamais elektroniniais įrašais, kad dokumento autentiškumas būtų patvirtinamas be papildomų kopijų.

    Įvedant privalomą skaitmeninių diplomų išdavimą, svarbiausiu klausimu tampa suderinamumas tarp aukštųjų mokyklų sistemų ir vienoda dokumentų patikros tvarka. Būtent nuo to priklausys, ar absolventams tai taps kasdiene, sklandžia paslauga, o darbdaviams ir institucijoms padės greičiau patikrinti kvalifikaciją.

  • Anykščių rajonas skelbia studentų stipendijų konkursą: kam skirta parama ir iki kada teikti prašymus

    Anykščių rajonas skelbia studentų stipendijų konkursą: kam skirta parama ir iki kada teikti prašymus

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė studentų skatinimo konkursą, skirtą studijuojantiems savivaldybei reikalingas specialybes. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų rugpjūčio 27 dienos iki 2026 metų rugsėjo 15 dienos 17 valandos.

    Kvietimas adresuotas studentams, kurie nuolatine forma studijuoja Lietuvos arba užsienio aukštosiose mokyklose ir yra pasirengę po studijų dirbti Anykščių rajono savivaldybės įstaigose. Tokiu būdu savivaldybė siekia pritraukti jaunus specialistus į viešąjį sektorių ir užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Norint dalyvauti konkurse, savivaldybės administracijos direktoriui reikia pateikti motyvuotą prašymą dėl stipendijos skyrimo. Kartu būtina pridėti aukštosios mokyklos pažymą apie studijas, patvirtinančią studento statusą, o ne pirmo kurso studentams ir informaciją apie studijų kryptį, programą bei paskutinio semestro rezultatus.

    Pirmo kurso studentai papildomai turi pateikti brandos atestato ir jo priedo kopiją. Taip pat privalomas pasirašytas susitarimas su Anykščių rajono savivaldybės įstaiga dėl būsimo įdarbinimo po studijų baigimo.

    Dokumentus teikiant popierine forma, jie turi būti užpildyti kompiuteriu, pasirašyti, o lapai sunumeruoti. Dokumentai priimami Anykščių rajono savivaldybės administracijoje Vieno langelio principu adresu J. Biliūno g. 23, Anykščiai, o siunčiant paštu terminas vertinamas pagal pašto antspaudą ant voko.

    Tokio tipo stipendijų konkursai savivaldybėms tampa vis svarbesniu įrankiu konkuruojant dėl specialistų, ypač ten, kur ryškesnis darbuotojų kaitos ar trūkumo spaudimas. Studentams tai galimybė gauti finansinę paramą studijų metu ir aiškiau suplanuoti pirmąsias karjeros pakopas regione.