Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgime jau kelis dešimtmečius dominuoja Rytų Afrikos atletai, ypač iš Kenijos ir Etiopijos. Tyrimų apžvalgos rodo, kad nuo 1980-ųjų pabaigos didelę dalį svarbiausių tarptautinių varžybų nugalėtojų sudaro būtent šio regiono sportininkai.
Šio reiškinio simboliais tapo olimpinis čempionas Abebe Bikila, 1960 metais Romoje maratoną laimėjęs basomis, ir Kenijos bėgikas Kipchoge Keino, 1968 metais Meksike sukrėtęs 1 500 metrų rungtį. Jų pergalės padėjo suformuoti supratimą, kad bėgimas gali tapti realiu socialinio mobilumo keliu.
Aukštikalnių efektas ir fiziologija
Viena svarbiausių priežasčių siejama su gyvenimu ir treniruotėmis 2 000–3 000 metrų aukštyje, pavyzdžiui, Kenijos Didžiajame lūžyje ar Etiopijos aukštikalnėse. Mažesnis deguonies kiekis ore skatina organizmo adaptacijas, tarp jų raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir efektyvesnį deguonies pernešimą.
Vis dėlto vien gimimas aukštai virš jūros lygio automatiškai nepadaro žmogaus elitiniu maratonininku. Specialistai pabrėžia, kad tai tik vienas dėlionės elementas, kuris geriausiai veikia kartu su kitais veiksniais.
Kasdienis judėjimas ir ilga aerobinė bazė
Daugybėje Kenijos ir Etiopijos regionų vaikai nuo mažens kasdien įveikia didelius atstumus pėsčiomis ar bėgte, dažnai keliaudami į mokyklą ir atlikdami ūkio darbus. Toks nuolatinis judėjimas anksti sukuria ištvermės pagrindą, kurio neįmanoma greitai „pasidaryti“ vien pradėjus profesionalias treniruotes.
Sporto treneriai ir tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tvirta aerobinė bazė paprastai formuojama metų metus. Kai jaunuolis į klubą ateina jau turėdamas ilgo, natūralaus fizinio krūvio patirtį, vėlesnės specializuotos treniruotės duoda didesnį efektą.
Kultūra, konkurencija ir ekonominė motyvacija
Tokiose vietovėse kaip Itenas ar Kaptagatas bėgimas yra bendruomenės gyvenimo dalis: sportininkai treniruojasi grupėmis, dalijasi kasdienybe ir turi aiškius sėkmės pavyzdžius. Kai olimpinių prizininkų istorijos matomos čia pat, o sporto uždarbis gali pakeisti šeimos gyvenimą, atsiranda stipri motyvacija.
Šis modelis kuria uždarą ratą: didelė dalyvių masė reiškia itin aukštą konkurenciją, konkurencija kelia rezultatų lygį, o pasiekimai pritraukia dar daugiau talentų. Dėl to pasaulio maratonų ir stadiono rungčių elitas dažnai turi ne vieną ryškų lyderį, o visą grupę sportininkų, galinčių bėgti itin aukštu tempu.
Mokslas ilgai ieškojo vieno genetinio paaiškinimo, tačiau kol kas nėra rasta vieno „lemiančio“ geno, kuris paaiškintų Rytų Afrikos dominavimą. Naujesni darbai leidžia manyti, kad genetinės ypatybės gali suteikti dalį potencialo, tačiau lemiamas tampa aplinkos, treniruočių, mitybos, kultūros ir motyvacijos derinys.
Galiausiai Rytų Afrikos fenomenas labiausiai išryškėja ne pavienėse pergalėse, o rezultatų gylyje. Kai vienas čempionas pasitraukia, jo vietą neretai iš karto užima kitas, o už jų stovi dar dešimtys labai aukšto lygio bėgikų.