Lenkijos miškuose vis dažniau randamas lieknasis auksabaravykis, grybautojų pramintas amerikonų. Ši valgoma rūšis kilusi iš Šiaurės Amerikos, o Europoje plinta jau kelis dešimtmečius ir vis dažniau fiksuojama skirtinguose regionuose.
Mokslinis grybo pavadinimas yra Aureoboletus projectellus. Nors jis panašus į baravykus, grybautojai jį vertina nevienodai: dalis teigia, kad skonis malonus ir tinka virtuvei, kiti tikina, kad aromatas pernelyg blankus, todėl rinkti neapsimoka.
Atpažinti šią rūšį padeda keli požymiai: kepurėlė dažniausiai būna tamsiai ruda ar rusva, matinė, gali užaugti iki maždaug 20 centimetrų skersmens. Kotas lieknas, iki maždaug 15 centimetrų, su išilginėmis vagelėmis, dažnai gelsvų ar persikinių atspalvių.
Amerikonas siejamas su spygliuočiais, ypač pušimis, nes su jomis sudaro mikorizę. Dėl to jo dažniau ieškoma pušynuose, ypač ten, kur vyrauja smėlinga dirva ir sausesnė miško paklotė.
Skonio vertinimai išsiskiria. Vieni grybautojai apibūdina jį kaip lengvai salstelėjusį, su riešutine nata ir teigia, kad grybas tinka padažams, įdarams ar marinavimui, o kiti mano, kad kvapas menkas ir geriau rinktis labiau vertinamas rūšis.
Specialistai primena pagrindinę taisyklę: jei kyla abejonių dėl rūšies, grybų geriau nerinkti ir neragauti. Prireikus, surinktus grybus galima parodyti specialistams, pavyzdžiui, sanitarinėse tarnybose, kad būtų įvertinta, ar radinys tikrai saugus.
Šios rūšies plitimas domina ir mokslininkus, nes invazinės ar sparčiai plintančios svetimžemės rūšys gali keisti vietines ekosistemas. Vis dažniau pasitelkiama piliečių mokslinė veikla, kai radę neįprastą grybą žmonės jį fotografuoja ir fiksuoja radavietę, taip prisidėdami prie paplitimo žemėlapių sudarymo.