CP v2

Tag: Aušinimo bokštai

  • Lodzėje griaus buvusios elektrinės EC-2 aušinimo bokštus: investuotojas atskleidė, kas atsiras jų vietoje

    Lenkijos Lodzės mieste planuojama nugriauti du buvusios kogeneracinės elektrinės EC-2 aušinimo bokštus. Investuotojas sprendimą aiškina prasta konstrukcijų būkle ir pabrėžia, kad jų išsaugoti saugiai nebeįmanoma.

    Šie darbai tęsia teritorijos demontavimo procesą, kuris pastaruoju metu tapo ypač matomas miestiečiams. Neseniai iš miesto panoramos pašalinti trys aukšti elektrinės kaminai, o dabar atėjo eilė didiesiems aušinimo statiniams.

    Sprendimas dėl saugumo

    Pasak projekto vystytojų, aušinimo bokštų konstrukcijos yra smarkiai pažeistos. Dėl techninės būklės ir galimų rizikų teritorijoje pasirinktas kelias yra ne konservavimas ar pritaikymas, o visiška griovimo procedūra.

    Skirtingai nei kaminų griovimas, kuris buvo atliktas itin greitai, aušinimo bokštus planuojama ardyti etapais. Toks būdas paprastai pasirenkamas tada, kai siekiama tiksliau kontroliuoti procesą, triukšmą ir dulkėtumą tankiau apgyvendintoje aplinkoje.

    Ką planuojama statyti vietoje?

    Atlaisvintoje teritorijoje numatoma nauja urbanistinė plėtra, kurios pagrindinė kryptis – gyvenamoji statyba. Vystytojas nurodo, kad architektūrinė idėja turėtų atsispirti nuo buvusios industrinės vietos charakterio ir formomis priminti aušinimo bokštų siluetus.

    Kartu planuojamos ir komercinės funkcijos: paslaugų, prekybos bei sporto paskirties patalpos. Taip pat numatytos viešosios erdvės, žaliosios zonos ir poilsio infrastruktūra, kad teritorija taptų patraukli ne tik naujakuriams, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams.

    EC-2 istorija ir teritorijos transformacija

    EC-2 objektas buvo galutinai išjungtas 2015 metais, užbaigiant kelis dešimtmečius trukusį jo vaidmenį miesto energetikoje. Nuo tada teritorija palaipsniui keičia paskirtį, o pramoninius statinius keičia gyvenamosios ir mišrios paskirties projektai.

    Griovimo procesas buvo pradėtas anksčiau, tačiau vėliau sustojo dėl procedūrinių klausimų. Šiuo metu darbai tęsiami atnaujintu planu, o tikslas – kuo greičiau parengti teritoriją naujai statybai ir viešųjų erdvių įrengimui.

  • Mirtina legioneliozės židinys Bazelyje: aiškėja, kas galėjo užkrėsti dešimtis žmonių

    Mirtina legioneliozės židinys Bazelyje: aiškėja, kas galėjo užkrėsti dešimtis žmonių

    Bazelyje fiksuojamas legioneliozės protrūkis: vienas žmogus mirė, o 25 pacientai buvo paguldyti į ligonines. Kantonas Bazelis-Miestas apie išaugusį susirgimų skaičių paskelbė rugpjūčio 3 dieną, daugiausia atvejų nustatyta centrinėje Kleinbaselio dalyje.

    Skelbimo metu devyni pacientai dar buvo gydomi ligoninėje, vienas jų – intensyvios terapijos skyriuje. Kadangi atvejai susitelkė palyginti nedidelėje teritorijoje, tyrėjai labiau koncentravosi į galimą bendrą infekcijos šaltinį, o ne į atskiras gyvenamųjų būstų sistemas.

    Įtariama, kad bakterijos galėjo plisti per viešoje erdvėje susidarantį vandens aerozolį. Pareigūnai ėmė mėginius iš dešimties aušinimo bokštų, esančių protrūkio zonoje, ir aštuoniuose jų nustatė leistinų Legionella bakterijų normų viršijimą.

    Dar dviejose sistemose aptikta padidėjusi Legionella pneumophila koncentracija – būtent ši rūšis dažniausiai siejama su žmonių susirgimais. Abi instaliacijos įrengtos ant biurų pastato Rebgasse gatvėje stogo, jos buvo visiškai išjungtos ir pradėtos valyti dar liepos 31 dieną.

    Likę šeši įrenginiai, kuriuose aptiktos kitos Legionella rūšys, vietos valdžios vertinimu, žmogui paprastai nėra pavojingi. Vis dėlto patikros tęsiamos, nes siekiama atmesti papildomų taršos šaltinių galimybę ir užtikrinti, kad bakterijos neplistų toliau.

    Legionella bakterijos natūraliai aptinkamos vandenyje ir drėgnoje dirvoje, tačiau nedidelė jų koncentracija dažniausiai grėsmės nekelia. Rizika išauga, kai jos patenka į dirbtines vandens sistemas ir randa palankias sąlygas daugintis, ypač esant maždaug 25–45 laipsnių temperatūrai, vandens sąstoviui ir nuosėdoms.

    Dėl to bakterijos gali daugintis karšto vandens sistemose, dušuose, talpyklose, sūkurinėse voniose, fontanuose, drėkintuvuose ir aušinimo bokštuose. Vien bakterijų aptikimas vandenyje dar nereiškia, kad žmogus susirgs – esminė sąlyga yra aerozolio susidarymas ir jo įkvėpimas.

    Dažniausias užsikrėtimo kelias yra mikroskopinių užkrėsto vandens lašelių įkvėpimas, kai bakterijos patenka į plaučius ir sukelia uždegimą. Rečiau infekcija siejama su užspringimu vandeniu, kai skystis patenka į kvėpavimo takus.

    Užkrėsto vandens gėrimas paprastai nesukelia legioneliozės, nes bakterijos neplinta virškinamuoju keliu. Liga taip pat paprastai neperduodama nuo žmogaus žmogui, todėl kontaktas su sergančiuoju nėra laikomas tipiniu užsikrėtimo šaltiniu.

    Lengvesnė forma yra vadinamoji Pontiac karštinė, primenanti gripą ir dažniausiai praeinanti savaime. Sunkesnė – legionierių liga, galinti sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą ir, retais atvejais, mirtį, todėl dažnai reikalingas gydymas antibiotikais ir kartais intensyvi priežiūra.

    Legionierių ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 2–10 dienų nuo kontakto su bakterijomis. Pradžioje vargina karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, apetito stoka, stiprus silpnumas, vėliau gali atsirasti sausas kosulys, dusulys ir kiti plaučių uždegimui būdingi požymiai.

    Kai kuriems pacientams pasireiškia ir virškinamojo trakto simptomai, pavyzdžiui, viduriavimas, pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmai, taip pat sumišimas. Kadangi požymiai nėra specifiniai, diagnozei patvirtinti būtini laboratoriniai tyrimai.

    Specialistai pabrėžia, kad protrūkiai dažniausiai susiję su netinkamai prižiūrimomis vandens ir aušinimo sistemomis, todėl svarbi nuolatinė jų kontrolė, valymas ir dezinfekcija. Šiuolaikinė praktika vis dažniau remiasi rizikos vertinimu pastatuose, reguliaria mikrobiologine stebėsena ir aiškiomis eksploatavimo procedūromis, ypač ten, kur susidaro vandens aerozolis.