Tag: Aušinimo sistema

  • Parduodate automobilį? Sukčiai taiko naują triuką „ant piršto“: kaina gali kristi perpus

    Parduodate automobilį? Sukčiai taiko naują triuką „ant piršto“: kaina gali kristi perpus

    Naudotų automobilių rinkoje pirkėjai vis dažniau bando apgauti ne mažiau nei pardavėjai. Be klasikinių schemų, kai slepiami defektai ar „atsukama“ rida, plinta naujas triukas, kuriuo siekiama dirbtinai numušti kainą ir vėliau automobilį perparduoti brangiau.

    Schema dažniausiai nukreipta į privačius skelbimus ir žmones, turinčius mažiau techninių žinių. Telefonu pirkėjas stengiasi užmigdyti budrumą, kartais net siūlo kiek didesnę kainą, kad susitikimas įvyktų greičiau ir pardavėjas mažiau tartųsi su kitais.

    Į apžiūrą neretai atvyksta 3–4 asmenų grupė, kad sukeltų sumaištį ir spaudimą. Kol vienas žmogus kalbina pardavėją ir nukreipia dėmesį, kitas prie variklio skyriaus atsuka aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio dangtelį ir į aušinimo skystį įpila šiek tiek variklio alyvos.

    Kita šio triuko versija dar klastingesnė: apsimetama, kad alyva jau yra sistemoje. Sukčiai gali pademonstruoti alyva suteptą pirštą ar net naudoti ant piršto užmaunamą antgalį su alyva, kad „įrodymas“ atrodytų įtikinamai ir būtų sunku suprasti, kada jis atsirado.

    Kaip kuriamas „rimto gedimo“ įspūdis

    Po kelių minučių vienas iš „pirkėjų“ garsiai pareiškia radęs alyvos pėdsakus aušinimo sistemoje ir teigia, kad tai esą įrodo rimtą variklio gedimą. Iš tiesų alyva aušinimo skystyje gali rodyti, pavyzdžiui, galvutės tarpinės nesandarumą, o tai daugeliui skamba kaip brangus remontas.

    Toliau prasideda psichologinis spaudimas: skubinama priimti sprendimą čia ir dabar, keliami balsai, kartais įžeidinėjama. Taip siekiama, kad pardavėjas, pasimetęs dėl tariamos problemos ir įtampos, sutiktų smarkiai sumažinti kainą, kai kuriais atvejais net perpus.

    Ką daryti, kad nepakliūtumėte

    Pagrindinė taisyklė yra nepasiduoti spaudimui ir nepriimti sprendimų emocijų akimirkomis. Jei „pirkėjas“ nurodo rimtą gedimą, racionaliausia nutraukti derybas ir pasiūlyti nepriklausomą patikrą servise, nes sąžiningas pirkėjas tam paprastai neprieštarauja.

    Į susitikimą verta vykti ne vienam, ypač jei automobilio techninė būklė kelia klausimų. Taip pat pravartu iš anksto susitarti, kad variklio skyrių apžiūrinėsite patys arba būsite šalia, o po apžiūros pasitikrinsite, ar bakelio dangtelis užsuktas ir ar niekas nelietė skysčių.

    Rizika po „apžiūros“ gali likti jums

    Jei alyva į aušinimo sistemą iš tiesų įpilama, problema neišnyksta net ir tada, kai sandoris neįvyksta. Alyvos pašalinimas iš aušinimo sistemos gali pareikalauti laiko ir pinigų, nes dažnai tenka kruopščiai praplauti visą sistemą.

    Dar viena grėsmė atsiranda jau sudarius sandorį, jei pirkėjas pateikia neteisingus duomenis ir vėliau automobilio neperregistruoja. Tokiu atveju buvusiam savininkui gali pradėti plaukti baudos už pažeidimus, todėl prieš pasirašant sutartį svarbu patikrinti pirkėjo tapatybę ir tiksliai suvesti duomenis.

    Ekspertai taip pat pataria saugoti dokumentų duomenis ir nesiųsti jų nuotraukų neaiškiems asmenims. Registracijos liudijimo ar kitų dokumentų kopijos gali būti panaudotos nesąžiningiems tikslams, todėl geriausia informaciją pateikti tik tiek, kiek būtina sandoriui.

    Naudotų automobilių rinkoje tokie triukai išnaudoja ne techniką, o žmogaus stresą ir skubą. Kuo ramiau reaguosite, tuo mažesnė tikimybė, kad „gedimas“ staiga atsiras ten, kur jo nebuvo.

  • Aušinimo skystis kitokios spalvos? Štai kada galima maišyti, o kada rizikuojate varikliu

    Aušinimo skystis kitokios spalvos? Štai kada galima maišyti, o kada rizikuojate varikliu

    Aušinimo skysčio keitimas daugeliui vairuotojų lieka paraštėse, kol variklis pradeda kaisti. Tačiau būtent pavasarį ir vasarą, kylant temperatūroms bei didėjant apkrovoms, aušinimo sistemos būklė tampa kritiškai svarbi.

    Aušinimo skystis paprastai yra vandens ir etilenglikolio mišinys su priedais, kuris cirkuliuoja variklyje ir radiatoriuje. Jo užduotis yra surinkti šilumos perteklių nuo variklio ir perduoti jį radiatoriui, kur šiluma išsklaidoma į aplinką.

    Šaltuoju sezonu skystis saugo sistemą nuo užšalimo, o tai gali baigtis itin brangiais gedimais, pavyzdžiui, įtrūkusiu variklio bloku. Be to, įkaitęs skystis maitina salono šildymą, todėl nuo jo priklauso ir komfortas, ir matomumas, kai reikia greitai nusausinti ar atitirpinti langus.

    Kada keisti aušinimo skystį?

    Intervalai nėra vienodi visiems automobiliams, tačiau bendra praktika aiški: naujesniuose modeliuose gamintojai dažnai numato pirmą keitimą maždaug po 5 metų arba nuvažiavus iki 250 000 kilometrų. Vis dėlto konkretų terminą reikėtų tikrinti automobilio gamintojo dokumentacijoje.

    Senesniuose automobiliuose aušinimo skystį paprastai rekomenduojama keisti dažniau, pavyzdžiui, kas 2–3 metus arba kas 60 000 kilometrų. Jei automobilis pirktas naudotas ir nėra patikimos istorijos, saugiausia skystį pakeisti artimiausio aptarnavimo metu.

    Laikui bėgant skystis praranda apsaugines savybes ir gali tapti rūgštesnis, todėl prasčiau saugo nuo korozijos. Korozijos dalelės cirkuliuodamos gali gadinti vandens pompą, kimšti siaurus kanalus ir galiausiai sukelti variklio perkaitimą.

    Ar spalva iš tiesų ką nors reiškia?

    Vairuotojai dažnai vadovaujasi taisykle, kad maišyti galima tik tokios pačios spalvos skysčius, tačiau tai nėra patikimas kriterijus. Spalva pirmiausia padeda lengviau pastebėti nuotėkius ir atskirti produktus, o ne apibrėžia cheminį suderinamumą.

    Reali rizika slypi technologijoje ir priedų pakete, nes skirtingos formulės gali tarpusavyje sureaguoti, sumažinti apsaugą nuo korozijos arba suformuoti nuosėdas. Dėl to svarbiausia ne spalva, o tai, kokios specifikacijos skystis numatytas konkrečiam varikliui ir aušinimo sistemai.

    Jei tiksliai nežinote, koks skystis supiltas automobilyje, saugiausias sprendimas yra pilnas keitimas, o ne papildymas iš akies. Kai kuriais atvejais pasirenkami universalūs produktai, tačiau net ir tada verta įsitikinti, kad jie atitinka gamintojo reikalavimus.

    Koncentratas, proporcijos ir saugumas

    Rinkoje parduodami ir paruošti mišiniai, ir koncentratai, kuriuos reikia skiesti distiliuotu vandeniu. Dažna praktika yra 50 ir 50 santykis, o per didelė koncentracija nebūtinai pagerina apsaugą, nes neskiestas koncentratas gali užšalti jau apie minus 16 laipsnių.

    Lietuvos klimato sąlygomis įprastai verta rinktis produktus, kurių deklaruojama apsauga siekia bent apie minus 35 laipsnius. Tačiau dar svarbiau, kad skystis būtų kokybiškas ir tinkamas konkrečiai aušinimo sistemos medžiagoms.

    Aušinimo skystį galima pasikeisti ir patiems, bet būtina laikytis saugos: niekada neatidarykite sistemos iš karto po važiavimo, kai skystis karštas ir po slėgiu. Taip pat svarbu teisingai nuorinti sistemą, o panaudotą skystį, kuriame yra glikolio, priduoti utilizavimui.

    Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl nuorinimo, nuotėkių ar termostato, radiatoriaus bei vandens pompos būklės, praktiškiausia kreiptis į servisą. Perkaitintas variklis dažnai reiškia daug didesnes išlaidas nei profilaktinė priežiūra.