CP v2

Tag: Aušinimo sistemos

  • DI centrų bumas kelia kainas: transformatorių ir aušinimo tiekėjai skaičiuoja užsakymus metams į priekį

    Dirbtinio intelekto centrų bumas keičia ne tik lustų rinką: didžiausią naudą ima ir tie, kurie tiekia energijos bei aušinimo infrastruktūrą. Augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui, spartėja investicijos į duomenų centrus, o kartu auga paklausa transformatoriams, generatoriams ir aušinimo sistemoms.

    Analitikai prognozuoja, kad iki 2030 metų pasaulinės investicijos į duomenų centrus gali siekti trilijonus eurų. Vis dažniau pabrėžiama, kad DI plėtra bus ribojama ne vien procesorių pasiūlos, bet ir fizinės infrastruktūros: elektros įvadų, pastočių, kabelių bei šilumos šalinimo sprendimų.

    Kur stringa nauji projektai?

    Duomenų centrų statytojai tikisi greitų terminų, tačiau vien prisijungimas prie elektros tinklų kai kuriose rinkose gali vėluoti iki 24 mėnesių. Brandžiose, didelę paklausą turinčiose rinkose laukimo eilės kai kuriais atvejais vertinamos dar ilgesnės, nes tinklų plėtra ir leidimų procesai ne visada spėja paskui paklausą.

    Skaitmeninės infrastruktūros tiekėjai pastebi, kad pramonės viduje vis dažniau diskutuojama ne apie DI lustų trūkumą, o apie transformatorių ir generatorių pristatymo terminus. Ilgėjant tiekimo grandinėms, įmonės siekia iš anksto rezervuoti gamybinius pajėgumus ir fiksuoti tiekimo apimtis ilgesniam laikotarpiui.

    Transformatorių gamintojų eilės ilgėja

    Transformatorių ir elektros įrangos gamintojai skelbia apie sparčiai augantį užsakymų portfelį, ypač susijusį su DI infrastruktūros projektais Šiaurės Amerikoje. Dalis gamintojų nurodo, kad užsakymų apimtys jau dengia kelių metų gamybą, o klientai derasi dėl pristatymų iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „Šiuo metu turime užsakymų portfelį, apimantį daugiau nei trejus metus, o reikšminga gamybos pajėgumų dalis pagrindinei energetikos įrangai rezervuota dar trejiems metams“, – nurodė „HD Hyundai Electric“.

    Augant elektros poreikiui, gamintojai taip pat investuoja į efektyvesnes technologijas, kurios mažintų energijos sąnaudas ir aplinkosauginį pėdsaką. Duomenų centrų sektoriui vis dažniau tenka atremti visuomenės ir reguliuotojų klausimus dėl didelio elektros bei vandens vartojimo, todėl efektyvumas tampa ne tik kaštų, bet ir reputacijos klausimu.

  • Prancūzijos Gravelines atominė elektrinė mažino galią dėl medūzų antplūdžio jūros vandens filtruose

    Prancūzijos šiaurėje, tarp Kalė ir Diunkerko, esanti Gravelines atominė elektrinė laikinai ribojo gamybą po to, kai į jūros vandeniu aušinamų siurblių filtrus masiškai pateko medūzų. Dėl to operatoriui teko stabdyti dalį įrenginių ir mažinti kelių reaktorių galią, kol aušinimo grandinėje bus atkurta normali vandens apytaka.

    Gravelines yra viena didžiausių Europos atominių elektrinių: joje veikia šeši reaktoriai, o bendra įrengtoji galia siekia apie 5,4 gigavato. Kai tokio masto objektas priverstas mažinti gamybą, net ir trumpalaikis sutrikimas tampa juntamas visai elektros sistemai, ypač vasarą, kai dėl karščio dažniau išauga vartojimas.

    Kaip medūzos sustabdo reaktorius?

    Pakrančių atominės elektrinės dažnai naudoja jūros vandenį aušinimui, todėl vanduo nuolat tiekiamas per siurblių stotis ir filtravimo sistemas. Kai į jas vienu metu patenka didelis kiekis medūzų, jos gali užkimšti filtrus, sumažinti vandens srautą ir priversti elektrinę automatiškai riboti galią arba išjungti bloką dėl saugos reikalavimų.

    Toks scenarijus nėra unikalus vien Gravelines: panašūs biologiniai „užkimšimai“ pasaulyje fiksuojami ir kitose pakrančių elektrinėse. Šių incidentų rizika didėja, kai sutampa sezoniniai medūzų antplūdžiai, šiltesnis vanduo ir tam tikros srovės, atnešančios organizmus tiesiai į vandens paėmimo kanalus.

    Ką daro operatorius ir ko gali prireikti ateityje?

    Elektrinių operatoriai paprastai taiko kelias priemones: tankesnius mechaninius sietus, papildomas šiukšlių gaudykles, filtrų valymo režimo optimizavimą ir siurblių darbo koregavimą. Tokie sprendimai padeda sumažinti riziką, tačiau dažnai reikalauja investicijų ir išankstinio sezoniškumo planavimo.

    Įvykis Prancūzijoje vėl primena, kad energetikos infrastruktūrai grėsmes kelia ne tik techninės avarijos ar kuro tiekimo rizikos, bet ir gamtiniai veiksniai. Lietuvai planuojant branduolinės energetikos projektus regione, diskusijose dėl vietos parinkimo ir aušinimo sprendimų vis dažniau akcentuojama, kad reikia vertinti ir biologines, ir klimato tendencijas Baltijos jūroje.

  • Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Karščiai stabdo Europos atomą: Lenkija aušins jėgainę Baltija, bet kyla nauja rizika

    Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos tampa rimtu išbandymu atominei energetikai, nes reaktoriams ir kitoms šiluminėms elektrinėms būtini dideli vandens kiekiai aušinimui. Kai upės nuseka, o vanduo įkaista, daliai elektrinių tenka mažinti galią ar net laikinai stabdyti darbą.

    Vanduo elektrinėse atlieka dvi esmines funkcijas: kondensuoja garą turbinos cikle ir užtikrina saugos sistemų darbą. Tipinėje elektrinėje tik apie trečdalis šilumos paverčiama elektra, o likusi dalis turi būti patikimai pašalinta, kad įrenginiai veiktų stabiliai.

    Klimato kaita šį balansą griauna: kylant temperatūrai, mažėja aušinimo efektyvumas, o aplinkosaugos reikalavimai riboja galimybę į vandens telkinius grąžinti per šiltą vandenį. Ekspertų vertinimu, vienu laipsniu pakilusi aušinimo vandens temperatūra gali sumažinti reaktoriaus efektyvumą apie 0,2 proc.

    Pastaraisiais metais tai jau buvo matoma praktikoje skirtingose Europos šalyse. Kai kur reaktorių galia ribota dėl per šilto upių vandens, o kitur problemų kelia ilgos sausros ir sumažėję debitai, ypač ten, kur naudojamos senesnės atviro ciklo aušinimo sistemos.

    Energetikos įmonės ir reguliuotojai vis dažniau ieško sprendimų: diegia uždaresnes aušinimo sistemas, investuoja į tikslesnį hidrologinį prognozavimą ir planuoja naujos kartos reaktorius su didesniu termodinaminiu efektyvumu. Tačiau tokie pokyčiai kainuoja brangiai ir užtrunka, todėl karščiai tampa ne tik techniniu, bet ir elektros tiekimo patikimumo klausimu.

    Šiame kontekste Lenkija planuoja pirmąją atominę elektrinę statyti Kopalino kaime, Choczewo savivaldybėje, Pamario regione, netoli Baltijos jūros. Viešai skelbiamuose planuose minima, kad statybų pradžia siejama su 2028 arba 2029 metais, o teritorija jau ruošiama infrastruktūrai ir statybvietei.

    Svarbiausias projekto akcentas – pasirinktas atviro tipo aušinimas jūros vandeniu, atsisakant aukštų aušinimo bokštų. Toks sprendimas, projekto rengėjų vertinimu, mažina riziką, kad karščių ir sausrų metu pritrūks aušinimo vandens, kaip tai nutinka elektrinėms, priklausomoms nuo upių ar vidaus telkinių.

    Numatoma, kad jūros vanduo neturės tiesioginio kontakto su reaktoriaus zona: šiluma būtų perduodama per šilumokaičius, o vėliau vanduo grąžinamas į jūrą. Skaičiuojama, kad išleidžiamo vandens temperatūra gali būti maždaug 7–10 laipsnių aukštesnė, todėl pagrindinės diskusijos krypsta į vietos ekosistemos apsaugą.

    Dalies specialistų ir vietos bendruomenių nuogąstavimai siejami su tuo, kad šiltesnis vanduo gali prisidėti prie spartesnių biologinių procesų ir bloginti Baltijos būklę jautriose vietose. Daug dėmesio skiriama tam, kaip bus parinkta vandens paėmimo ir išleidimo vieta, kokie bus srautai, kaip bus užtikrinama žuvų apsauga ir kokie monitoringai bus taikomi eksploatacijos metu.

    Bendra Europos tendencija aiški: net ir laikant atominę energetiką vienu svarbiausių mažų emisijų elektros šaltinių, jos priklausomybė nuo vandens resursų tampa vis didesniu planavimo veiksniu. Todėl sprendimai, kur ir kaip aušinti reaktorius, šiandien jau yra ne mažiau svarbūs nei paties bloko galia ar pasirinkta technologija.

  • Vasarą iš po automobilio bėgantis vanduo gąsdina daugelį: dažniausiai tai visiškai normalu

    Vasarą iš po automobilio bėgantis vanduo gąsdina daugelį: dažniausiai tai visiškai normalu

    Karštomis dienomis vairuotojai neretai pastebi balą po stovinčiu automobiliu ar vandens lašėjimą sustojus. Nors vaizdas gali priminti nuotėkį, dažniausiai tai yra įprastas reiškinys, susijęs su oro kondicionieriaus darbu ir drėgmės šalinimu iš salono oro.

    Įjungtas kondicionierius ne tik vėsina, bet ir sausina orą: drėgmė kondensuojasi ant garintuvo ir per drenažą išleidžiama į lauką. Todėl po automobiliu gali atsirasti skaidrus, bekvapis vanduo, ypač po ilgesnės kelionės ar stovėjimo kamštyje, kai sistema dirba intensyviai.

    Įtarimų turėtų kelti ne pats lašėjimas, o skysčio spalva ir kvapas. Jei po automobiliu atsiranda žalsvas, rausvas, melsvas ar rudas skystis, arba juntamas saldus, degėsių ar aitrus kvapas, tai gali rodyti aušinimo skysčio, vairo stiprintuvo, stabdžių skysčio ar alyvos nuotėkį.

    Kitas vasarą pasitaikantis reiškinys, kuris atrodo grėsmingai, yra balti garai iš ventiliacijos angų ką tik užvedus automobilį. Dažniausiai tai vandens garai, susidarantys, kai drėgnas, karštas oras staigiai atvėsinamas, o kondicionierius dar nespėja stabiliai pašalinti visos drėgmės.

    Jei „dūmas“ nekanda ir greitai išnyksta, tai paprastai nėra gedimas. Tačiau jei garai tęsiasi ilgai, juntamas pelėsio kvapas ar ima rasoti langai, verta patikrinti salono filtrą ir kondicionieriaus būklę, nes dėl bakterijų ir užsikimšusio drenažo gali prastėti oro kokybė.

    Karštyje vairuotojus kartais nustebina ir po kapotu atsirandantis ūžesys, ypač lėtai judant spūstyse. Tai dažniausiai radiatoriaus ventiliatorius, kuris įsijungia tik tada, kai aušinimo skysčio temperatūra pakyla, o važiuojant greičiau jį pakeičia natūralus oro srautas.

    Vasarą gali pasirodyti, kad automobilis tapo vangesnis, ypač su mažesniu varikliu. Karštas oras yra retesnis, todėl į cilindrus patenka mažiau deguonies, o dalį galios papildomai „pasiima“ kondicionieriaus kompresorius, kuriam tenka didesnė apkrova vėsinant įkaitusį saloną.

    Dar viena sezoniška problema yra po medžiais ant kėbulo ir stiklų nusėdanti lipni derva. Palikta ilgesniam laikui ji gali sukietėti ir pažeisti laką, todėl ją patariama kuo greičiau nuplauti gausiu kiekiu vandens ir automobilių šampūnu, o stiklams vasarą verta turėti pakankamai kokybiško langų plovimo skysčio.

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.