Archeologai Graikijoje pranešė, kad, tikėtina, pagaliau nustatyta senovės šaltiniuose minima Poseidono šventykla Samikone, ilgus šimtmečius laikyta dingusia. Mokslininkų teigimu, kompleksą galėjo paslėpti senovinių pelkių ir lagūnų nuosėdos, palaipsniui užklojusios statinius.
Apie šią šventovę rašė antikos geografas Strabonas, minėjęs Poseidonui skirtą religijos centrą prie Samikono ir laukinių alyvmedžių giraitę. Vis dėlto beveik 2 000 metų niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kur ji buvo, nes vietovės reljefas ir drėgnos žemės smarkiai keitėsi.
Paieškas pakeitė technologijos
Pirmieji rimtesni bandymai lokalizuoti objektą vyko dar XX amžiaus pradžioje, kai vokiečių archeologas Wilhelmas Dörpfeldas Kleidi-Samikono apylinkėse fiksavo monumentalių konstrukcijų pėdsakus. Tačiau tuometines ekspedicijas ribojo pelkėtas gruntas ir buvusių lagūnų likučiai, todėl plačių kasinėjimų atlikti nepavyko.
Lūžis siejamas su nuo 2022 metais vykdomu Graikijos ir Austrijos mokslininkų projektu, kuriame sujungti klasikiniai kasinėjimai ir geofizika. Tyrėjai taikė magnetometriją, elektromagnetinius matavimus ir geologinius gręžinius, kad „pamatytų“ struktūras po žeme ir tiksliau parinktų kasinėjimų vietas.
Kuo išsiskiria rasta šventykla?
Paskelbti rezultatai rodo, kad po nuosėdomis aptiktas statinys atitinka senovės aprašymus ir yra didesnis, nei manyta: apie 28 metrų ilgio ir beveik 9,5 metro pločio. Ypač intriguoja planas, kuris skiriasi nuo įprastų graikų šventyklų modelių.
Archeologai fiksavo dvi greta esančias dideles patalpas, prieš jas buvus bendrą prieangį. Toks išdėstymas archaikinės Graikijos architektūroje sutinkamas retai, todėl kelia klausimų, kaip tiksliai buvo organizuojamos apeigos ir bendruomenės susitikimai.
Religija ir politika vienoje vietoje
Mokslininkai svarsto, kad kompleksas galėjo atlikti ne tik religines, bet ir politines funkcijas. Viena salė galėjo būti tiesiogiai skirta Poseidono kultui, o kita, tikėtina, veikė kaip aplinkinių miestų atstovų susirinkimų vieta, kur buvo derinami bendri sprendimai.
Tokia interpretacija dera su istoriniais pasakojimais, jog šventovė buvo svarbus Trifilijos regiono miestų sąjungos centras. Tai paaiškintų, kodėl objektas minimas kaip išskirtinės reikšmės taškas platesnei apylinkių bendruomenei, o ne vienam miestui.
Kasinėjimų metu aptikta ir radinių, leidžiančių tiksliau įsivaizduoti šventovės gyvenimą: marmurinė ritualinė dubenė, siejama su apsivalymo apeigomis, taip pat dekoruoto indo kantharos fragmentai, datuojami IV amžiumi prieš mūsų erą. Be to, rasta bronzinė lentelė su sunkiai įskaitomu tekstu, kurio iššifravimas ateityje galėtų papildyti žinias apie šventovės veiklą.
Tyrėjai pabrėžia, kad tokie projektai vis dažniau remiasi ne vien kasinėjimais, bet ir neinvaziniais metodais, leidžiančiais tiksliau planuoti darbus ir mažinti pažeidimų riziką. Samikono atvejis rodo, kaip geofizika ir geologija padeda spręsti seniai įstrigusias istorines mįsles.