CP v2

Tag: Austro-Vengrija

  • Nusekus Dniestras atvėrė netikėtą radinį: aptiktas Austro-Vengrijos laikų navigacinis ženklas

    Ukrainoje, Dniestrui smarkiai nusekus, upės vagos seklumose aptiktas istorinis radinys – tašyto akmens stulpas su cilindrine viršūne ir iškaltu numeriu 147. Jį netoli Beremianų kaimo Ternopilio srityje pastebėjo nacionalinio gamtos parko Dniestrų kanjonas darbuotojai, vykdę kompleksinius upės tyrimus.

    Pasak parko specialistų, šią vasarą Dniestras pasiekė itin žemus vandens lygius, todėl susiformavo didelės seklumos, o įprastai po vandeniu esanti pakrantės vagos dalis tapo prieinama apžiūrai. Tokios sąlygos ne tik keičia ekosistemas, bet ir atveria galimybę rasti objektus, kurie dešimtmečiais buvo paslėpti dugne.

    Stulpas buvo iškeltas iš upės ir pastatytas kaip būsimos ekologinės-edukacinės trasos elementas. Kraštotyrininkas Vladimiras Dobrianskis spėja, kad tai gali būti vienas iš navigacinių stulpų, naudotų Austro-Vengrijos imperijos laikais, kai Dniestras buvo svarbi transporto arterija ir pakrantės ženklinimas padėjo orientuotis laivybai.

    Parko darbuotojai tyrimų metu fiksavo ir platesnes nusekimo pasekmes: seklumos sparčiai apželia vandens augalija, o kartu keičiasi buveinės paukščiams ir kitiems gyvūnams. Dniestru jau pradeda formuotis žieminiai paukščių sambūriai, nors tuo pat metu vis dar vyksta rudeninė migracija.

    Hidrologai šią situaciją sieja su užsitęsusia sausra ir neįprastai mažu kritulių kiekiu baseine, dėl ko upė praranda įprastą debito atsargą. Nacionalinio parko atstovai anksčiau yra nurodę, kad 2026 metais Dniestrą maitinančių upių baseine vandeningumas vasarą vietomis siekė tik 10–40 proc. normos, o kai kuriuose ruožuose – dar mažiau, todėl reiškinys vadinamas hidrologine sausra.

    Be mokslinių stebėjimų, parko komanda tęsia ir paveldo bei infrastruktūros darbus: pranešta, kad prie Dniestrų krantų ties Krasna Hora buvo sutvarkytas šaltinis-koplytėlė. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis upių nusekimas kelia rizikų ne tik gamtai ir turizmui, bet ir vandens tiekimui bei žemės ūkiui, todėl būtina nuosekliai stebėti situaciją ir planuoti prisitaikymo priemones.

  • Stryjaus centre rastas požeminis tunelis iš Austro-Vengrijos laikų: per jį iki šiol teka vanduo

    Ukrainos Lvivo srityje esančiame Stryjaus mieste, remontuojant Nepriklausomybės gatvę istoriniame centre, komunalininkai aptiko įėjimą į požeminį tunelį. Vietos valdžios teigimu, radinys siejamas su Austro-Vengrijos laikotarpiu, o tunelio dugnu kai kur teka švarus vanduo.

    Apie netikėtą atradimą pranešė Stryjaus miesto taryba, pabrėžusi, kad po gatve aptikta ertmė iki šiol išlaikė inžinerinius elementus. Pasak vietos kraštotyrininkų, šioje vietoje prieš daugiau nei šimtą metų tekėjo Mlynovkos upė, per kurią buvo įrengti ir nedideli tiltai.

    „Remonto metu darbininkai atsitiktinai aptiko įėjimą į seną tunelį, kuriuo šiandien vis dar teka vanduo“, – sakė Stryjaus miesto tarybos atstovai.

    Radinys sudomino miesto vicemerą Mychailą Žuravčaką, kuris į Stryjų pakvietė du požemių tyrinėtojus Andrejų Ryštuną ir Vladą Vergaz. Jie yra žinomi dėl detalių Lvivo požemių tyrimų ir požeminės infrastruktūros dokumentavimo.

    Tyrinėtojų teigimu, 1861 metų žemėlapiuose Mlynovkos vaga buvo pažymėta būtent dabartinės Nepriklausomybės gatvės vietoje, o šalia veikė malūnas. Vėliau, plečiantis miestui, vandens kelias buvo nukreiptas ir uždengtas, suformuojant požeminį kanalą, kuris galėjo būti tęsiamas iki tuometinių miesto pakraščių.

    Požemiuose tyrinėtojams pavyko nueiti apie 300 metrų. Tunelis, jų vertinimu, mūrytas iš raudonų plytų, vietomis sustiprintas betonu, o kai kur matyti ir stambūs akmens luitai.

    Skelbiama, kad tunelio aukštis skirtingose vietose nevienodas: dalyje atkarpų galima eiti išsitiesus, kitur tenka judėti pasilenkus ar net klūpant. Konstrukcijos matmenys apibūdinami kaip maždaug 2 metrų aukščio ir apie 1 metro pločio, o gylis nuo kelio dangos siekia maždaug metrą.

    Per dešimtmečius vanduo tunelyje sunešė daug smėlio, todėl pralaidumas galėjo sumažėti. Tyrinėtojai taip pat atkreipė dėmesį į taršos problemą: vienoje atkarpoje, netoli Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, aptikta daug purvo ir šiukšlių, nes į tunelį, kaip teigiama, patenka dalis aplinkinių namų buitinių nuotekų.

    Pasak tyrinėtojų, tęsti darbus planuojama po to, kai tunelio atkarpos bus išvalytos ir įvertintos saugumo sąlygos. Miesto atstovai kol kas neįvardija, ar požeminis kanalas ateityje galėtų tapti kultūros paveldo objektu ar turistine traukos vieta, tačiau pabrėžia, kad pirmiausia būtina atlikti inžinerinius ir aplinkosauginius vertinimus.