Tarptautinė mokslininkų komanda aprašė naują ilgakaklės jūrinės roplės rūšį Austronaga minuta, gyvenusią maždaug prieš 245 milijonus metų, ankstyvajame triaso laikotarpyje. Rūšis išskirtinė tuo, kad fosilijoje išliko ne tik skeletas, bet ir didelė dalis virškinimo sistemos.
Radinių rasta pietvakarių Kinijoje, Junanio provincijoje esančioje Luopingo apylinkių Guanlingo formacijoje. Ši vietovė gerai žinoma paleontologams, nes čia aptinkama triaso jūrų gyvūnų fosilijų, susiformavusių sąlygomis, kurios kartais leidžia išlikti ir minkštiesiems audiniams.
Ką pavyko pamatyti fosilijoje
Tyrėjai teigia, kad pasitelkę ultravioletinę fotografiją ir kitus laboratorinius metodus jie galėjo atskirti kelis vidaus organus. Tarp jų minimi skrandis, kepenys ir žarnynas, o kai kuriuose audiniuose aptikta junginių pėdsakų, siejamų su hemoglobino irimu.
„Palyginti su labai specializuota kūno forma, Austronaga vidaus organai atrodo mažiau pakitę: priekyje matyti didelis maišelio pavidalo skrandis, o už jo – kepenys, kuriose dar galima aptikti hemoglobino pėdsakų“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, jūrinių roplių specialistas Wei Wang.
Vienas ryškiausių atradimo aspektų – skrandžio sandara. Autorių vertinimu, Austronaga minuta turėjo vieną skrandžio kamerą, kai tuo tarpu daugelio šiuolaikinių paukščių ir krokodilų skrandis yra dviejų dalių.
„Tai rodo, kad ankstyvieji archozaurai veikiausiai turėjo paprastesnį skrandį, o sudėtingesnė sandara evoliuciškai susiformavo vėliau“, – sakė bendraautoris Nick Fraser iš Škotijos nacionalinio muziejaus.
Kodėl šis radinys svarbus evoliucijai
Minkštųjų audinių išlikimas fosilijose yra retas, todėl tokie pavyzdžiai tampa itin vertingi aiškinantis, kaip gyvūnų vidaus organai kito evoliucijos eigoje. Virškinimo sistemos duomenys leidžia tiksliau vertinti mitybą, medžiagų apykaitą ir prisitaikymą prie aplinkos.
Pasak tyrėjų, Austronaga minuta virškinimo traktas buvo gana trumpas ir nesudėtingas, panašus į šiuolaikinių žuvimis mintančių roplių. Tai dera su prielaida, kad gyvūnas medžiojo smulkesnį grobį jūroje, o jo anatomija buvo pritaikyta aktyviam plaukiojimui.
Austronaga minuta buvo nedidelė – maždaug 60 centimetrų ilgio, tačiau turėjo neįprastai ilgą kaklą ir uodegą. Judėjimui, kaip teigiama, svarbiausia buvo ilga uodega, o priekinės galūnės, panašios į pelekus, labiau tarnavo manevravimui ir stabilizavimui, kai užpakalinės galūnės plaukimui buvo prastesnės.
Netikėta vieta roplių giminės medyje
Mokslininkus nustebino ir šios roplės giminystės ryšiai. Nors kūno forma iš dalies primena kitas jūrines roples, autoriai pažymi, kad Austronaga nėra artimai susijusi su ichtiozaurais ar kitomis gerai žinomomis jūrų roplių grupėmis, kurios dominavo vėlesniais laikotarpiais.
Vietoje to ji siejama su archozaurais ir jų giminaičiais – grupe, iš kurios vėliau išsivystė krokodilai ir dinozaurai. Tai papildo bendrą vaizdą apie tai, kaip įvairiai ropliai po Permo ir Triaso masinio išnykimo bandė užimti naujas ekologines nišas, įskaitant ir jūrą.
„Archozaurai ir jų protėviai dinozaurų laikais sausumoje buvo pati įvairiausia roplių grupė, tačiau ilgai manyta, kad jų prisitaikymas prie jūros buvo ribotas“, – sakė bendraautoris, paleontologas Stephan Spiekman.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti ankstyvąją jūrinių ekosistemų raidą triaso laikotarpiu. Kuo daugiau aptinkama gerai išsilaikiusių fosilijų, tuo tiksliau galima atkurti, kaip sparčiai po didžiųjų išnykimų atsikūrė gyvybė ir kokiais keliais vystėsi roplių prisitaikymai.
