CP v2

Tag: Autizmas

  • Oro pavojaus situacijos ir autistiški vaikai: „Lietaus vaikai“ parengė vizualias istorijas šeimoms

    Oro pavojaus situacijos ir autistiški vaikai: „Lietaus vaikai“ parengė vizualias istorijas šeimoms

    Priemonė vaikams, tėvams ir specialistams

    Autistiškiems vaikams ir vaikams, kuriems sunkiau susidoroti su netikėtais pokyčiais, garsais ar nežinomybe, oro pavojaus situacijos gali kelti itin didelį nerimą. Tokiose akimirkose svarbiausia aiškumas ir nuspėjamumas, todėl vis dažniau taikomos struktūruotos, vizualiai pateiktos instrukcijos.

    Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, bendradarbiaudama su Lietuvos įtraukties švietime centru, parengė metodinę priemonę apie oro pavojų. Ji skirta vaikams, šeimoms ir specialistams, kurie ieško praktiškų būdų, kaip iš anksto pasiruošti galimoms grėsmės situacijoms.

    Kas pateikiama metodinėje medžiagoje

    Priemonėje pateikiamos vizualios istorijos, padedančios vaikui suprasti, kas vyksta oro pavojaus metu ir ko tikėtis skirtingose aplinkose. Numatyti scenarijai apima mokyklą, dienos centrą ir namus, kad vaikas galėtų lengviau perkelti išmoktus žingsnius į realias situacijas.

    Medžiaga parengta keliais sudėtingumo lygiais: nuo paprasto teksto iki simboliais paremtų sprendimų su minimaliu tekstu. Toks pritaikymas leidžia pasirinkti formatą pagal vaiko amžių, kalbinius gebėjimus ir tai, kaip jam lengviausia apdoroti informaciją.

    Nusiraminimo būdai ir praktinis pritaikymas

    Be istorijų, priemonėje pateikiamos idėjos, kaip vaikas gali padėti sau, kai jaučia nerimą ar baimę. Tai svarbu, nes stresas gali stiprėti ne tik dėl pačios grėsmės, bet ir dėl intensyvių garsų, skubos, žmonių susitelkimo ar pasikeitusios rutinos.

    Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiausia pagalba yra prevencinė: priemones verta peržiūrėti iš anksto, aptarti žingsnius ramiu metu ir, jei įmanoma, trumpai „parepetuoti“ saugius veiksmus. Tuomet realios situacijos metu mažėja nežinomybės, o kartu ir sensorinės bei emocinės perkrovos rizika.

    Metodinę priemonę numatyta naudoti plačiai: namuose, ugdymo įstaigose, dienos centruose ir kitose vietose, kur vaikas gali atsidurti oro pavojaus metu. Organizatoriai pabrėžia, kad aiški, vizuali ir nuosekli informacija padeda ne tik vaikui, bet ir suaugusiesiems greičiau susitarti dėl vienodų veiksmų.

  • Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Naujas Nagojaus universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimas rodo, kad emocijų atpažinimas ir įvardijimas gali būti svarbi strategija, padedanti lengviau suvaldyti nerimą, ypač tada, kai situacija neapibrėžta.

    Daugiausia naudos, pasak autorių, gali patirti žmonės, kuriems būdingi ryškesni autistiški bruožai, nes jie dažniau patiria vadinamąjį neapibrėžtumo netoleravimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Scientific Reports“. Jame analizuota, kaip suaugusieji tvarkosi su nemaloniais jausmais, kai trūksta aiškumo, plano ar nuspėjamumo.

    Mokslininkai apklausė 505 Japonijos gyventojus, kurių amžius buvo nuo 20 iki 39 metų, ir vertino autistiškų bruožų raišką, nerimą dėl neapibrėžtumo bei polinkį įvardyti emocijas.

    Kodėl svarbu įvardyti emocijas?

    Autistiški bruožai apima socialinės komunikacijos ypatumus ir didesnį poreikį rutinai, struktūrai bei nuspėjamumui. Tyrėjai pabrėžia, kad šie bruožai egzistuoja spektre ir skirtingu laipsniu pasireiškia visoje populiacijoje.

    Tyrimo duomenys parodė, kad ryškesni autistiški bruožai siejosi ir su didesniu nerimu neprognozuojamose situacijose, ir su didesniu polinkiu emocijas išreikšti žodžiais.

    Mokslininkų aiškinimu, emocijų įvardijimas gali veikti kaip savireguliacijos mechanizmas: kai žmogus tiksliau nusako, ką jaučia, patirtis tampa aiškesnė, lengviau pasirenkamas kitas žingsnis, mažėja vidinis chaosas.

    Psichologijoje šis principas dažnai siejamas su emocijų žymėjimu ir sąmoningu įsisąmoninimu, kai jausmas iš miglotos įtampos virsta konkrečiu apibrėžimu, pavyzdžiui, nerimu, susierzinimu ar bejėgiškumu.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad tai gali būti pritaikoma mokyklose, terapijoje ir šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, žmogui gali padėti paprastas, tikslus siūlymas įvardyti būseną: ar tai nerimas, ar perkrova, ar įtampa.

    Tokios užuominos ypač svarbios tada, kai žmogui sunku pačiam aiškiai pasakyti, kas vyksta viduje, ir dėl to emocinis diskomfortas dar labiau sustiprėja.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad išvadų nereikėtų perkelti tiesiogiai visiems autistiškiems žmonėms. Tyrimo dalyviai neturėjo klinikinės autizmo spektro sutrikimo diagnozės, todėl rezultatai labiau atspindi bruožų variacijas bendroje populiacijoje.

    Komanda praneša tęsianti darbą su diagnozuotais suaugusiaisiais, kad patikrintų, ar tie patys ryšiai išlieka ir klinikinėse grupėse.

  • Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Susitikimas dienos centre

    Artėjant Vaiko dienai ir Tarptautinei šeimos dienai, gegužės 14 dieną Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ dienos centre įvyko susitikimas, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinių paslaugų prieinamumą ir realius kasdienius iššūkius Vilniaus rajone.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevičius su savivaldybės administracijos komanda aptarė, kokios pagalbos formos šeimoms šiuo metu veikia, o kur dar juntamos spragos. Akcentuota, kad paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo žmogiškųjų išteklių bei paslaugų tinklo geografinio išdėstymo.

    Ką pabrėžė meras

    Meras išskyrė, kad tiesioginis dialogas su bendruomenėmis leidžia tiksliau įvertinti poreikius ir planuoti sprendimus, kurie veiktų praktikoje, o ne tik dokumentuose. Jo teigimu, savivaldybei svarbu, kad pagalba šeimas pasiektų kuo arčiau jų kasdienės aplinkos.

    „Artėjant Vaiko ir Tarptautinei šeimos dienoms norėjome būti būtent čia, kur kasdien kuriama saugi aplinka vaikams ir jų šeimoms, ir išgirsti, ko labiausiai reikia realiame gyvenime“, – sakė Robert Duchnevičius.

    Taip pat akcentuotas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo: jos dažnai pirmosios identifikuoja problemas, reaguoja greitai ir pasiūlo sprendimus, kuriuos vėliau gali perimti ar išplėsti viešasis sektorius. Savivaldybė žada ieškoti būdų, kaip šią partnerystę stiprinti, kad paslaugų kokybė augtų, o laukimo eilės trumpėtų.

    Centro veikla ir situacija rajone

    Dienos centro vadovė Beata Veselienė pristatė centro veiklą, aprodė patalpas ir papasakojo, kaip kuriama įtrauki, individualius poreikius atliepianti aplinka. Susitikimo metu aptarta, kad tokiose erdvėse itin svarbi paslaugų tęstinumo grandinė: nuo ankstyvosios pagalbos ir ugdymo iki dienos užimtumo ir atokvėpio šeimai.

    Šiuo metu dienos centrą lanko 14 vaikų iš Vilniaus rajono, o veiklos apima ergoterapiją, dailės ir judesio terapijas, socialinių įgūdžių grupes. Tokios paslaugos šeimoms svarbios ne tik dėl vaikų raidos, bet ir dėl tėvų galimybių derinti darbą, poilsį ir emocinę gerovę.

    „Lietaus vaikai“ pagalbą autistiškiems vaikams ir jų artimiesiems teikia nuo 2019 metais, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir rajone. Organizacija pabrėžia, kad augant poreikiui didėja ir užduotis savivaldai: užtikrinti paslaugų prieinamumą, padėti plėstis iniciatyvoms ir kurti nuoseklią pagalbos sistemą, kuri nebūtų priklausoma tik nuo pavienių projektų.

  • Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Nacionalinė autizmo konferencija Gargžduose: beveik 500 dalyvių ieško sprendimų įtraukiajam ugdymui

    Gargžduose praėjusią savaitę surengta Nacionalinė autizmo konferencija subūrė švietimo bendruomenę iš visos Lietuvos. Penktą kartą vykęs renginys, pirmąsyk organizuotas Gargžduose, pritraukė beveik 500 dalyvių, dalis jų dalyvavo gyvai, kiti jungėsi nuotoliu.

    Konferencijos diskusijų centre atsidūrė įtraukusis ugdymas, autizmo spektro sutrikimų supratimas ir praktiniai sprendimai, padedantys mokyklose kurti vaikams saugią bei priimančią aplinką. Renginyje dalyvavo mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklų vadovai ir tėvai.

    Pastaraisiais metais įtraukusis ugdymas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, o mokykloms tenka užduotis suderinti akademinius tikslus su individualiais vaikų poreikiais. Konferencijoje akcentuota, kad autizmo tema reikalauja ne vien žinių apie sutrikimą, bet ir nuoseklių mokyklos kasdienybės sprendimų: nuo aiškesnės klasės struktūros iki efektyvesnio bendradarbiavimo su šeimomis.

    Kodėl svarbus požiūris ir komanda

    Renginio metu daug dėmesio skirta visuomenės nuostatoms ir vis dar pasitaikančiai stigmatizacijai. Pranešimuose ir pokalbiuose pabrėžta, kad priėmimas mokykloje prasideda nuo suaugusiųjų gebėjimo suprasti skirtingą elgesį, sensorinius poreikius ir komunikacijos ypatumus.

    Klaipėdos rajone įtraukusis ugdymas pristatytas kaip kasdienis darbas, apimantis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų partnerystę. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, rajone mokosi 851 specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, iš jų apie 117 vaikų su negalia, o dauguma jų ugdomi bendrojo ugdymo klasėse.

    „Įtraukusis ugdymas prasideda ne nuo dokumentų ar taisyklių, o nuo mūsų požiūrio į vaiką. Nuo gebėjimo matyti ne sunkumus ar diagnozę, o asmenybę, jo stiprybes, poreikius ir galimybes“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.

    Konferencijos dalyviai akcentavo, kad didžiausią poveikį mokyklose dažnai duoda nuoseklumas ir aiškūs susitarimai: vieninga komandos kalba, suderintos pagalbos priemonės, reguliarus grįžtamasis ryšys su tėvais. Toks modelis ypač svarbus vaikams, kuriems pokyčiai aplinkoje ar tvarkaraštyje gali kelti didesnį stresą.

    Ką signalizuoja beveik 500 dalyvių

    Beveik 500 dalyvių skaičius rodo augantį švietimo sistemos ir tėvų susitelkimą autizmo tema. Kartu tai išryškina ir praktinį poreikį: mokykloms reikia ne tik teorinių rekomendacijų, bet ir prieinamų mokymų, konsultacijų bei realiai veikiančios pagalbos infrastruktūros.

    Organizatorių teigimu, Gargžduose vykusi konferencija tapo erdve dalytis patirtimis, aptarti kasdienius iššūkius ir ieškoti sprendimų, kurie leistų skirtingų poreikių vaikams mokytis kartu. Švietimo bendruomenei tai ir priminimas, kad įtrauktis nėra vienkartinė iniciatyva, o ilgalaikis, nuoseklus procesas.

  • Autism communication study finds no effectiveness gap, pointing to a mismatch in styles

    A new study suggests autistic and non-autistic people can communicate information just as effectively, challenging a common assumption that autism inherently limits social connection. Researchers say many real-world difficulties may stem from mismatched communication styles rather than reduced social ability.

    The research was led by the University of Edinburgh and tested how accurately information was passed along between 311 participants. The team assessed groups made up entirely of autistic people, entirely of non-autistic people, and mixed groups.

    How the communication test worked

    In the experiment, the first participant heard a short story from a researcher and then retold it to the next person in a chain. Each person repeated what they remembered, and the final participant recalled the story aloud.

    Researchers scored how much information was retained at each step to measure communication effectiveness. They found no meaningful differences in accuracy between autistic-only, non-autistic-only, and mixed groups.

    Preference, not performance, stood out

    After the task, participants rated how comfortable the interaction felt, including how friendly, easy, or awkward it seemed. Autistic participants tended to prefer learning from other autistic people, while non-autistic participants often preferred interacting with non-autistic peers.

    The study supports the idea that communication challenges frequently arise when autistic and non-autistic people interact without shared expectations. The authors argue the results add weight to viewing autistic communication as a difference in style, not a deficit.

    Dr Catherine Crompton of the University of Edinburgh said the findings could help shift attention away from attempts to fix autistic communication. She added that reducing misconceptions and improving mutual understanding could help create more inclusive spaces.