CP v2

Tag: Autobusai

  • Lenkija plečia e-TOLL: mokamų kelių tinklas gali pailgėti dar apie 880 km nuo 2027 metų

    Lenkijoje ruošiami pokyčiai, kurie gali reikšmingai išplėsti mokamų kelių geografiją. Infrastruktūros ministerijos parengtame projekto apraše numatyta, kad elektroninių rinkliavų sistema e-TOLL būtų papildyta maždaug 880 kilometrų automagistralių, greitkelių ir valstybinės reikšmės kelių atkarpų.

    Šiuo metu e-TOLL mokestis taikomas maždaug 5 870 kilometrų kelių. Po planuojamo plėtros etapo bendras apmokestintų ruožų ilgis galėtų siekti apie 6 750 kilometrų, todėl vežėjams maršrutų planavimas Lenkijoje taptų dar jautresnis kaštams.

    Pagal pateikiamą tvarkaraštį naujos nuostatos galėtų įsigalioti 2027 metų kovo 16 dieną. Numatoma, kad sprendimas būtų tvirtinamas Vyriausybėje, o projektą planuojama priimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ministerija aiškina, kad plėtra siejama su valstybės transporto politikos kryptimis ir papildomomis pajamomis kelių infrastruktūrai. Pabrėžiama, jog surinktos lėšos turėtų papildyti Kelių fondą, iš kurio finansuojama kelių plėtra ir priežiūra, taip pat tikimasi geresnio krovinių srautų paskirstymo tarp kelių ir geležinkelių.

    Pastarasis sistemos išplėtimas įvyko 2026 metų vasario 1 dieną, kai e-TOLL aprėptis padidėjo dar apie 645 kilometrais. Tuo pačiu buvo padidinti tarifai transporto priemonėms, kurių leistina bendra masė viršija 3,5 tonos, bei autobusams, o tarifų augimas priklausė nuo transporto kategorijos.

    Vertinant planuojamas biudžeto pajamas, nurodoma, kad e-TOLL įplaukos 2026 metais turėtų siekti apie 1,5 milijardo eurų. Tai rodo, kad kelių apmokestinimas Lenkijoje išlieka viena svarbiausių priemonių, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį kelių finansavimą.

    Praktinė šių pokyčių reikšmė aktuali ne tik Lenkijos vežėjams. Lietuvos transporto įmonėms ir tarptautinius maršrutus planuojantiems vairuotojams tai gali reikšti didesnes kelionės sąnaudas ir poreikį iš anksto tiksliau vertinti, kuriomis trasomis važiuoti apsimokės labiausiai.

  • Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Svarbūs pokyčiai Vilniuje nuo spalio 3 dienos: keičiasi troleibusų ir autobusų tvarkaraščiai

    Nuo spalio 3 dienos Vilniuje įsigalioja dalies viešojo transporto tvarkaraščių pakeitimai. Korekcijos daromos pagal keleivių srautus ir siekiant tikslesnio bei sklandesnio eismo mieste.

    Pirmasis pokytis palies 3 maršruto troleibusus savaitgaliais. Nuo spalio 3 dienos jie nebevažiuos iki Valakampių II paplūdimio, o visi reisai bus organizuojami iki Povilo Lukšio stotelės, kaip ir darbo dienomis.

    Nuo spalio 5 dienos numatomi autobusų tvarkaraščių patikslinimai. Jie apims šiuos maršrutus: 3, 5, 12, 16, 19, 24, 30, 39, 40, 42, 43, 54, 57, 61, 63, 66, 68, 69, 78, 82, 88, 114 ir 115.

    Tokie atnaujinimai paprastai reiškia pakoreguotus išvykimo laikus, pritaikytus realiam kelionių intensyvumui skirtingomis savaitės dienomis ir paros valandomis. Keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti konkretaus maršruto laikus, ypač jei į darbą, mokslus ar persėdimus važiuojama pagal įprastą rutiną.

    Atnaujintus tvarkaraščius keleiviai gali rasti JUDU ir „stops.lt“ sistemose, taip pat viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku stebėti JUDU švieslentėje ir programėlėje. Tai padeda įvertinti faktinį atvykimo laiką, galimus vėlavimus ir pasirinkti patogiausią maršrutą.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje prieš rugsėjį – darbų finišas: štai gatvės, kuriose eismas netrukus keisis

    Vilniuje artėjant naujiems mokslo metams tęsiami intensyvūs gatvių ir susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad dalį objektų planuojama užbaigti dar iki rugsėjo pradžios, kad rudenį mieste būtų mažiau trikdžių.

    Pasak miesto atstovų, rudens pradžioje eismo srautai sostinėje tradiciškai padidėja, todėl rangovų pajėgos sutelktos pagrindinėse arterijose. Kartu primenama, kad dalis projektų apima ne tik asfaltą, bet ir nuotekų tinklus bei kitą infrastruktūrą, tad kai kurių darbų pabaigos teks palaukti.

    „Rudens pradžia Vilniuje tradiciškai reiškia didesnius transporto srautus, todėl siekiame dalį darbų užbaigti kuo greičiau“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Savivaldybės duomenimis, šiemet jau baigta apie 20 km gatvių remonto darbų. Tarp sutvarkytų ruožų minimos Subačiaus, Žaliųjų Ežerų, Kirtimų, M. K. Paco gatvės, Abiejų Tautų Respublikos plentas ir dalis Laisvės prospekto.

    Darbus rangovai tęsia maždaug 14 km gatvių atkarpų, o technika vis dar matoma Švitrigailos, P. Lukšio, A. Goštauto gatvėse, Kalvarijų gatvės ruože nuo Ozo gatvės iki K. Ulvydo gatvės, taip pat S. Konarskio, Jogailos, Džiaugsmo ir kitur.

    Iki rugsėjo pradžios važiuojamosios dalies įrengimo darbus planuojama pabaigti Geležinio Vilko, Kalvarijų, P. Lukšio, Kareivių, Šilo, Bieliūnų, S. Batoro, A. Goštauto, L. Sapiegos, Lentvario gatvėse, taip pat Laisvės prospekte. Didesnės apimties projektai tęsiami ir kitose centrinėse gatvėse, kur darbai apima rekonstrukciją bei inžinerinių tinklų atnaujinimą.

    Tikslinama eismo sistema

    Mieste kartu atnaujinami šviesoforai, diegiami eismo jutikliai ir kiti sprendimai, kurie leidžia geriau valdyti srautus piko metu. Savivaldybė nurodo, kad eismo intensyvumas rudens pradžioje gali išaugti apie 9–20 proc., todėl eismo organizavimas derinamas prie sezono pokyčių.

    Kol vyksta darbai, vairuotojams rekomenduojama piko valandomis rinktis alternatyvius maršrutus ir, jei įmanoma, vengti Švitrigailos, Žirmūnų, Ozo ir Ukmergės, Gariūnų, Džiaugsmo, Trakų ir Vokiečių, T. Narbuto, V. Kudirkos ir Rinktinės gatvių.

    Viešasis transportas dažnės

    Siekiant sumažinti spūstis ir pasiūlyti alternatyvą automobiliams, nuo rugsėjo pradžios sostinės maršrutuose numatomas didesnis viešojo transporto intensyvumas. Skelbiama, kad į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės.

    Gyventojams primenama prieš keliones pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir planuoti išvykimo laiką su atsarga, ypač ryto ir vakaro piko metu. Savivaldybė taip pat ragina atkreipti dėmesį į laikinus eismo ribojimus bei kelio ženklus šalia darbų zonų.

  • Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Mieste kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės, kad geriau aptarnautų augančius rajonus ir rudenį didėjančius srautus.

    Kaip skelbia JUDU, sprendimai priimti įvertinus keleivių srautus ir prognozuojamą kelionių poreikį, kuris po vasaros šuoliais auga dėl sugrįžtančių moksleivių, studentų ir į įprastą ritmą grįžtančių darbuotojų. Šiemet prognozuojama, kad Vilniaus viešuoju transportu bus atlikta apie 226 mln. kelionių.

    Rudens sezonu transporto priemonių skaičius bus 18 proc. didesnis nei vasarą. Palyginti su vasaros grafiku, į gatves papildomai išriedės 46 autobusai ir 49 troleibusai, todėl intensyviausiu metu turėtų mažėti laukimo laikas ir perpildymas populiariausiuose maršrutuose.

    Paslaugas užtikrins trys vežėjai: 512 transporto priemonių valdys UAB „Vilniaus viešasis transportas“, o likusią dalį – „Kautra“ ir „Transrevis“. Didžiausias dėmesys skiriamas tankiai apgyvendintiems rajonams, kur rudenį srautai tradiciškai šokteli – tarp jų minimos Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Baltupiai, Šiaurės miestelis ir Lazdynėliai.

    „Rugsėjis Vilniuje visada reiškia augantį judėjimą – į miestą grįžta moksleiviai ir studentai, po atostogų į įprastą ritmą grįžta gyventojai, todėl išauga ir viešojo transporto poreikis“, – sakė Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.

    JUDU teigia, kad tvarkaraščiai rengiami ne tik pagal kalendorių, bet ir pagal realią paklausą skirtingu paros metu. Praktikoje tai reiškia dažnesnį kursavimą piko metu ir korekcijas ten, kur maršrutai nebeatitinka naujų kelionės kryptžių dėl miesto plėtros.

    „Tikslas – kad didėjantis viešojo transporto poreikis keleiviui reikštų ne didesnį laukimą, o dažnesnį ir patikimesnį susisiekimą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Rugsėjį atskiras dėmesys skiriamas moksleivių kelionėms: reisų laikai derinami prie mokyklų darbo ritmo, kad rytais būtų patogiau atvykti į pamokas, o po jų – grįžti namo. Papildomai vertinami ir laikini pokyčiai, kai dėl renovacijų dalis ugdymo įstaigų persikelia į kitas patalpas, o tai keičia kasdienius srautus.

    Pagal rudens tvarkaraščius greitieji maršrutai vidutiniškai kursuos kas 5–10 minučių, pagrindiniai – kas 10–25 minutes, o privežamieji – kas 25–65 minutes. Mieste taip pat tęsiamas elektrinių laivų kursavimas – jie rugsėjį planuojami kasdien nuo 9 iki 20 valandos.

    Naktinis susisiekimas išlieka ir rudenį: naktiniai autobusai kursuos naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį, nuo vidurnakčio kas 30 minučių. Skelbiama, kad 2025 metais naktiniais reisais vidutiniškai keliavo apie 120 tūkst. keleivių, o savaitgaliais per vieną naktį – apie 2,6 tūkst. keleivių.

    Pokyčius turėtų papildyti ir infrastruktūros sprendimai: mieste toliau plečiamas A juostų tinklas, kuris viešajam transportui leidžia apvažiuoti dalį spūsčių. Taip pat toliau koreguojami šviesoforų režimai ir diegiamos išmanesnės eismo valdymo priemonės, siekiant geresnio sankryžų pralaidumo ir didesnio eismo saugumo.

  • Šveicarijos Badenas pristatė Liniją nulis: autobusas be maršruto ir tvarkaraščio kviečia lėtėti

    Šveicarijos Badenas pristatė Liniją nulis: autobusas be maršruto ir tvarkaraščio kviečia lėtėti

    Linija nulis: kas tai?

    Netoli Ciuricho esantis Badenas pradėjo neįprastą viešojo transporto eksperimentą – mieste į gatves išriedėjo Linija nulis, autobusas, važiuojantis be iš anksto nustatyto maršruto ir be tvarkaraščio. Savivaldybė projektą pristato ne kaip įprastą reisą, o kaip judančią meninę instaliaciją.

    Idėjos autoriai – menininkai Frankas ir Patrikas Riklinai, o iniciatyvą įgyvendina kartu su vietos viešojo transporto operatoriumi RVBW ir miesto valdžia. Ant autobuso švieslentės aiškiai rodoma Linija nulis, kad keleiviai suprastų: tai ne greičiausias būdas iš taško A į tašką B.

    Kodėl miestas tai daro?

    Projekto sumanytojai siekia pakeisti įprastą požiūrį į viešąjį transportą, kuriame dominuoja greitis, punktualumas ir kuo trumpesnė kelionė. Linija nulis siūlo kitą patirtį – kelionę kaip bendrą buvimą, lėtesnį miesto pažinimą ir galimybę sąmoningai ištrūkti iš nuolatinio skubėjimo.

    Tokia koncepcija vis dažniau matoma Europos miestuose, kur greta efektyvumo tikslų atsiranda ir gerovės, psichologinio komforto bei bendruomeniškumo dimensija. Viešasis transportas čia tampa ne vien infrastruktūra, bet ir viešąja erdve, kurioje kuriama patirtis.

    Kuo ši kelionė skiriasi nuo įprastos?

    Skirtingai nei standartiniai autobusų maršrutai, Linija nulis nežada aiškaus atvykimo laiko ar konkrečios galutinės stotelės. Vietoj to keleiviams siūloma pasitikėti pačiu važiavimu ir netikėtumu, o maršrutas virsta kūrybiniu apvažiavimu per miestą.

    Praktine prasme tai reiškia, kad tokia paslauga greičiausiai bus patraukliausia ne tiems, kurie skuba į darbą ar persėdimą, o smalsiems vietos gyventojams ir miesto svečiams. Projektas taip pat iškelia klausimą, ar viešasis transportas gali turėti ir kultūrinę funkciją, o ne tik utilitarinę.

    „Norime, kad žmonės bent trumpam pakeistų įprotį visur vykti kuo greičiau ir kelionę pamatytų kaip patirtį“, – sakė projekto sumanytojai.

    Badenas tikisi, kad Linija nulis paskatins diskusiją apie tai, kaip miestuose planuojamas judumas ir kokią reikšmę kasdienybėje turi laikas. Ar toks modelis prigis ilgesniam laikui, priklausys nuo gyventojų smalsumo, realaus naudojimo ir to, ar eksperimentas bus vertinamas kaip prasminga viešoji paslauga, o ne vien trumpalaikė meninė akcija.

  • Panevėžys Ukrainai perduoda autobusą evakuacijai: kam jis bus naudojamas ir kas koordinuos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui suteikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir neatlygintinai perduoti Panevėžiui priklausantį autobusą „Neoplan N1116“ Zdolbunivo miesto savivaldybei. Autobusas bus skirtas civilių gyventojų evakuacijai iš pavojingų teritorijų į saugesnes vietas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tai nėra simbolinis gestas, o praktinė pagalba, kurios karo sąlygomis nuolat reikia vaikams, moterims ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Zdolbunivo savivaldybės prašymą turėti 40–50 vietų transporto priemonę evakuacijos ir pervežimo užduotims.

    Kas inicijavo pagalbą?

    Į Panevėžio miesto savivaldybę šių metų balandžio viduryje kreipėsi Zdolbunivo miesto meras Vladyslavas Sukhlyakas. Savivaldybė nurodė, kad reikalingas autobusas padėtų organizuoti gyventojų pervežimą iš rizikingų regionų, kai situacija tampa nesaugi.

    Įvertinus poreikį, humanitarinei paramai pasirinktas autobusas, kurį patikėjimo teise valdė Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centras. Nurodoma, kad įstaigos veikloje ši transporto priemonė nebebuvo naudojama, todėl galėjo būti skirta pagalbai.

    Kaip bus užtikrintas perdavimas?

    Panevėžys skelbia, kad humanitarinės pagalbos perdavimui pritarė Užsienio reikalų ministerija, o pats perdavimo procesas bus koordinuojamas per Ukrainoje registruotą labdaros fondą „Nezlamnist.UA“. Šis fondas yra įtrauktas į Ukrainos humanitarinės pagalbos gavėjų registrą.

    Fondas tarpininkaus organizuojant autobuso pristatymą iš Panevėžio į Zdolbunivą. Tokia schema leidžia aiškiau apibrėžti atsakomybes, supaprastinti logistiką ir užtikrinti, kad transporto priemonė pasiektų konkrečią paskirtį vykdančią savivaldybę.

    Ką leidžia įstatymas?

    Sprendimas perduoti autobusą remiasi Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis. Jose numatyta, kad turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas kitų valstybių institucijoms, savivaldybėms ar viešiesiems juridiniams asmenims.

    Panevėžio savivaldybė pažymi, kad karo Ukrainoje kontekste savivaldybių parama dažnai virsta konkrečiais sprendimais vietoje, kai svarbiausia yra greitas ir saugus žmonių išgabenimas. Tokios transporto priemonės ypač reikalingos organizuojant evakuaciją, kai alternatyvios susisiekimo galimybės yra ribotos arba nesaugios.

  • Autobusas išvažiuoja iš stotelės: daugelis vairuotojų suklysta, o bauda gali siekti 70 eurų

    Autobusas išvažiuoja iš stotelės: daugelis vairuotojų suklysta, o bauda gali siekti 70 eurų

    Situacija pažįstama daugeliui: autobusas uždaro duris, įjungia posūkį ir ruošiasi išvažiuoti iš stotelės. Ne visi vairuotojai žino, kada privaloma jį praleisti, o kada autobusas turi laukti, todėl miestuose tokie konfliktai kyla kasdien.

    Kelių eismo taisyklės numato skirtingą tvarką gyvenvietėse ir už jų ribų. Esminė taisyklė taikoma gyvenvietėje, kai stotelė yra pažymėta kelio ženklu ir autobusas aiškiai signalizuoja ketinimą išvažiuoti įjungtu posūkio signalu.

    Tokiu atveju prie stotelės artėjantis vairuotojas privalo sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti, kad leistų autobusui įsilieti į eismą. Tai nereiškia, kad reikia staigiai stabdyti šalia važiuojant pro stotelę, tačiau vairuotojas turi būti pasirengęs reaguoti, jei autobusas pradeda manevrą.

    Kartu paplitęs mitas, kad vien posūkio signalas automatiškai suteikia autobusui absoliučią pirmenybę. Taisyklės įpareigoja ir autobuso vairuotoją: jis gali išvažiuoti tik įsitikinęs, kad manevras nesukels pavojaus, todėl negali staiga išlįsti prieš pat atvažiuojančio automobilio priekį.

    Už gyvenvietės ribų taisyklė dažniausiai apsiverčia. Autobusas, išvažiuodamas iš stotelės į kelią, paprastai laikomas į eismą įsiliejančia transporto priemone ir privalo praleisti pagrindine kryptimi važiuojančius automobilius.

    Vis dėlto yra svarbi išimtis, kurią vairuotojai neretai pamiršta. Mokyklinis autobusas, atpažįstamas pagal specialų ženklinimą, turi būti praleidžiamas ir už gyvenvietės ribų, jei jis signalizuoja ketinimą pradėti važiuoti.

    Už nepraleidimą gali grėsti administracinė atsakomybė, o praktikoje situacijos vertinamos pagal aplinkybes: ar stotelė buvo pažymėta, ar autobusas signalizavo, koks buvo atstumas ir ar vairuotojas turėjo realią galimybę saugiai sulėtinti. Specialistai pabrėžia, kad konfliktų dažniausiai padeda išvengti paprastas principas: mieste stebėti stoteles iš anksto ir palikti daugiau erdvės, o užmiestyje nepasikliauti prielaida, kad autobusas visada turi pirmenybę.