CP v2

Tag: Autogazas

  • LPG vėl ant bangos: paskaičiavo, po kiek kilometrų atsipirks dujos ir kada sutaupysite daugiausia

    LPG vėl ant bangos: paskaičiavo, po kiek kilometrų atsipirks dujos ir kada sutaupysite daugiausia

    Augančios degalų kainos vėl sugrąžino vairuotojams klausimą, ar verta montuoti LPG įrangą benzininiame automobilyje. Nors pastaraisiais metais dalis pirkėjų rinkosi dyzelius ar hibridus, ekonominis skaičiavimas dažnai veda prie autogazo, ypač kai rida per metus didesnė.

    Dažniausias argumentas yra kainų skirtumas tarp benzino ir LPG, tačiau vien jo nepakanka. Realią naudą lemia ir tai, kad važiuojant dujomis sąnaudos paprastai išauga maždaug 10–20 proc., o dalis variklių, ypač su tiesioginiu įpurškimu, gali papildomai naudoti benziną ir važiuojant.

    Kas lemia atsipirkimo laiką?

    Atsipirkimą iš esmės nulemia trys dalykai: įrangos kaina, automobilio sąnaudos ir metinė rida. Populiariems benzininiams automobiliams su netiesioginiu įpurškimu montavimas dažniausiai kainuoja apie 900–1 400 eurų, o sudėtingesniems sprendimams suma gali būti didesnė.

    Prie investicijos reikia pridėti eksploatacinius niuansus: periodinę įrangos priežiūrą, filtrų keitimą ir reguliavimą. Taip pat svarbu prisiminti, kad dauguma automobilių užsiveda benzinu, todėl visiškai atsisakyti benzino nepavyksta net ir su kokybiška sistema.

    Skaičiai: kiek sutaupoma kas 100 kilometrų?

    Vertinant tipinį scenarijų, kai benzinas kainuoja apie 1,70 euro už litrą, o LPG apie 0,72 euro už litrą, skirtumas atrodo įspūdingas. Tačiau tiksliausia lyginti kainą už 100 kilometrų, įskaičiuojant didesnes dujų sąnaudas.

    Pavyzdžiui, jei automobilis benzinu vidutiniškai naudoja 6,8 litro 100 kilometrų, o su LPG sąnaudos išauga iki 7,8 litro, kelionės kaina mažėja maždaug nuo 11,56 euro iki 5,62 euro. Tokiu atveju sutaupymas siekia apie 5,94 euro kas 100 kilometrų, o 1 160 eurų investicija gali atsipirkti maždaug po 19 500 kilometrų.

    Kai benzinu sunaudojama daugiau, pavyzdžiui, 7,5 litro 100 kilometrų, o su LPG apie 8,6 litro, skirtumas dar ryškesnis. Kaina gali kristi nuo maždaug 12,75 euro iki 6,20 euro, tad sutaupymas siekia apie 6,55 euro kas 100 kilometrų, o atsipirkimas priartėja prie 17 700 kilometrų.

    Kam LPG tinka labiausiai, o kam verčiau palaukti?

    Daugiausia laimi vairuotojai, kurie per metus nuvažiuoja 15 000–30 000 kilometrų ar daugiau, ypač jei automobilis mieste sunaudoja nemažai degalų. Tokiu atveju investicija dažnai atsiperka per vienerius ar dvejus metus, o vėliau kiekvienas nuvažiuotas kilometras tiesiog mažina eksploatacijos kainą.

    Mažai važinėjantiems, kurie per metus surenka kelis tūkstančius kilometrų, atsipirkimas gali užtrukti pernelyg ilgai, o papildoma priežiūra sumažins finansinį efektą. Taip pat būtina įvertinti variklio tipą: paprastesniems benzininiams varikliams su daugiataškiu įpurškimu LPG sprendimas paprastai yra sklandžiausias, o tiesioginio įpurškimo atvejais sutaupymai gali būti mažesni dėl papildomo benzino naudojimo.

    Prieš apsisprendžiant svarbu pasitikrinti konkretaus variklio suderinamumą su LPG, realius montavimo kaštus ir būsimas priežiūros išlaidas. Esant dideliam benzino ir LPG kainų skirtumui, autogazas išlieka vienu paprasčiausių būdų sumažinti kasdienės eksploatacijos sąnaudas, tačiau tik tada, kai automobilis parinktas ir prižiūrimas atsakingai.

  • Nuo gegužės 25 dienos degalinėse laukia pokyčiai: analitikai prognozuoja kainų kryptį

    Nuo gegužės 25 dienos prasidedančią savaitę degalinėse tikėtini nuosaikūs visų pagrindinių degalų kainų pokyčiai, o labiausiai tikėtina kryptis – lengvas pigimas. Tokią tendenciją numato Lenkijos rinką stebintys analitikai, vertinantys tiek didmeninių kainų, tiek pasaulinių naftos kotiruočių ir valiutų svyravimų įtaką.

    Prognozuojama, kad benzinas su 95 oktanų skaičiumi gali kainuoti apie 1,49–1,52 euro už litrą. Dyzelino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, turėtų siekti maždaug 1,58–1,61 euro už litrą, o autogazas – apie 0,85–0,87 euro už litrą.

    Vertinant pastarosios savaitės vidurkius, 95 oktanų benzinas brango labiau ir buvo priartėjęs prie maždaug 1,51 euro už litrą ribos. Dyzelino kaina augo nežymiai ir laikėsi apie 1,60 euro už litrą, o autogazas kiek atpigo ir siekė maždaug 0,87 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali keistis?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalinių švieslentėse kainos dažniausiai reaguoja į didmeninių kainų pokyčius su tam tikru vėlavimu. Jei didmeninėje rinkoje brangimas trumpalaikis, degalinės dažniau koreguoja kainas atsargiai, ypač kai konkurencija tarp tinklų didelė.

    Pastarosiomis dienomis didmeninės kainos Lenkijos perdirbimo sektoriuje kilo, todėl pardavėjams išaugo sąnaudos. Kartu pabrėžiama, kad skirtumas tarp 95 oktanų benzino ir dyzelino kainų pastaruoju metu akivaizdžiai sumažėjo, lyginant su pavasarį fiksuotais didesniais atotrūkiais.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Vairuotojams svarbiausia žinia – staigių šuolių artimiausiomis dienomis nesitikima, o kainų pokyčiai greičiausiai bus nedideli. Vis dėlto galutinę kainą konkrečioje degalinėje lems vietinė konkurencija, akcijos ir tinklų sprendimai, todėl skirtinguose miestuose skirtumai gali išlikti juntami.

    Ekspertai taip pat primena, kad degalų kainas trumpuoju laikotarpiu labiausiai veikia naftos rinkos dinamika, perdirbimo maržos ir logistikos kaštai. Dėl to prognozės gali greitai kisti, jei pasaulinėse rinkose pasirodo naujų signalų apie pasiūlos ar paklausos pokyčius.

  • Lenkijoje nuo pirmadienio keisis degalų kainos: kokių benzino ir dyzelino tarifų tikėtis

    Lenkijos degalinėse nuo pirmadienio prognozuojami pastebimi kainų pokyčiai, kuriuos lemia pigesni degalai didmeninėje rinkoje. Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis vairuotojai dažniau matys nedidelius benzino ir dyzelino kainų mažėjimus, o autogazo tendencija turėtų išlikti palanki pirkėjams.

    Remiantis e-petrol.pl skaičiavimais, kitą savaitę vidutinė benzino Pb95 litro kaina gali svyruoti apie 1,46–1,48 euro, Pb98 apie 1,58–1,60 euro. Dyzelinas, jų vertinimu, gali kainuoti maždaug 1,63–1,66 euro už litrą, o autogazas apie 0,86–0,88 euro.

    Didmena pinga, degalinės reaguoja

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad didmeninėje rinkoje kainos pastaruoju metu traukėsi, o tai paprastai po kelių dienų atsispindi ir degalinėse. Pigimas fiksuojamas tiek benzinui, tiek dyzelinui, todėl didėja tikimybė, kad akcijos ir laikini kainų sumažinimai taps dažnesni.

    Vis dėlto degalų kainų kryptis nėra garantuota vien dėl didmenos. Galutinę kainą degalinėje veikia logistika, atsargų papildymo momentas, konkurencija konkrečiame regione ir mokesčių aplinka, todėl skirtinguose miestuose ar tinkluose kainos gali skirtis.

    Artimieji Rytai išlieka rizikos veiksnys

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainoms Europoje vis dar didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susiję naftos bei energijos rinkų svyravimai. Net ir atsiradus politiniams susitarimams, tiekimo atsigavimas dažnai neužtrunka dienų, o gali trukti savaites.

    „Labiausiai tikėtinas scenarijus iki gegužės vidurio yra tolesni nedideli benzino ir dyzelino kainų mažėjimai bei išliekanti autogazo pigimo tendencija“, – sakė e-petrol.pl analitikai.

    Jų teigimu, rinkoje vienu metu susiduria keli veiksniai: vartojamos sukauptos atsargos, artėjant šiltesniam sezonui didėja kelionių ir transporto paklausa, o energijos kainų šuoliai gali didinti logistikos sąnaudas. Dėl to net ir esant pigimo tendencijai kainos gali kisti nevienodai ir su pertraukomis.