Tag: Automagistralė A1

  • S46 „Szlak Staropolski“: savivaldybės spaudžia valdžią dėl naujos greitkelio jungties tarp A1 ir A4

    Lenkijoje vis daugiau savivaldybių viešai remia naujos greitkelio trasos S46, vadinamos Senuoju lenkų keliu, idėją. Vietos politikai ragina Vyriausybę duoti žalią šviesą projektui ir įtraukti jį į valstybinį kelių investicijų planą iki 2030 metų su perspektyva iki 2033 metų.

    Pagal svarstomą sumanymą S46 turėtų tapti strategine jungtimi, sujungiančia automagistralę A1 ir greitkelį S11 su automagistrale A4. Tikimasi, kad tai palengvintų eismą tarp pietvakarių ir šalies centro bei šiaurės, o daliai transporto srautų sudarytų alternatyvą dabar apkrautoms atkarpoms.

    Kas numatoma ir kodėl tai svarbu

    Preliminariai S46 trasa būtų planuojama nuo Lenkijos ir Čekijos pasienio ties Kudova-Zdroju per Opolę, Čenstachovą, Kielcus, Krašniką ir Liubliną iki Vlodavos, prie rytinės valstybės sienos. Praktikoje didžiausią dėmesį savivaldybės skiria ruožui, kuris sukurtų patogesnį ryšį tarp A4 ir A1 per Opolės regioną ir S11 koridorių.

    Šalininkai akcentuoja, kad naujas koridorius galėtų sutrumpinti kelionių laiką ir sumažinti spūstis, ypač ten, kur dabartiniai maršrutai yra jautrūs remontams ar intensyviam krovininiam transportui. Savivaldybėms tai taip pat yra argumentas dėl regionų konkurencingumo, investicijų pritraukimo ir logistikos grandinių patikimumo.

    Savivaldybių spaudimas ir parlamentinė iniciatyva

    Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais daugėja vietos tarybų priimtų kreipimųsi, raginančių nacionalinę valdžią pradėti oficialias procedūras ir numatyti finansavimą. Tarp aktyviai idėją palaikančių minimos Čenstachova, Opolė ir Klučborkas, taip pat eilė aplinkinių miestų ir apskričių.

    „Mums svarbiausia yra atkarpa nuo Opolės, nuo A4 iki Čenstachovos, iki A1, nes ji leistų gerokai greičiau pasiekti Varšuvą, o vėliau ir Gdanską“, – sakė Klučborko aktyvistas Andrzejus Gbur.

    Politiniame lygmenyje iniciatyvą sustiprino ir parlamente suburta darbo grupė, skirta S46 projekto klausimams. Joje dalyvauja keliolika narių, o diskusijose jau dalyvavo ir Infrastruktūros ministerijos atstovai.

    „Norime paremti visuomenininkų darbą ir siekiame, kad ši trasa atsirastų šalies kelių investicijų sąraše“, – sakė senatorius Beniaminas Godyła.

    Ką sako valdžia ir kokie realūs terminai

    Infrastruktūros ministerija kol kas pabrėžia, kad S46 šiuo metu nėra įtraukta į pagrindinę programą, kuri apibrėžia prioritetinius valstybės kelių projektus iki 2030 metų. Ministerijos pozicija tokia, kad platesnės diskusijos dėl naujų įtraukimų realiai įsibėgėtų tik užbaigus dalį jau patvirtintų darbų.

    Ekspertinėje praktikoje tokie projektai paprastai juda etapais: pirmiausia reikalingas oficialus įtraukimas į programą, tada rengiami koridoriaus ir poveikio aplinkai vertinimai, vėliau atliekamas techninis projektavimas ir žemės paėmimo procedūros. Tai reiškia, kad net ir gavus politinį pritarimą, iki realių statybų dažniausiai praeina keleri metai.

    Vis dėlto augantis savivaldybių ir parlamentarų spaudimas rodo, kad S46 gali tapti vienu ryškesnių artimiausių metų infrastruktūros debatų objektų. Galutinį atsakymą, ar greitkelis taps oficialiu prioritetu, lems Vyriausybės sprendimai dėl investicijų eilės ir finansavimo galimybių.

  • Du smūgiai A1 ir A2 parodė tiesą: štai kas kelio darbuose iš tiesų gelbsti gyvybes

    Vasarą Lietuvos keliuose eismas tampa intensyvesnis, o kartu daugėja ir remonto bei priežiūros darbų. Dėl to vairuotojai vis dažniau susiduria su laikinai susiaurintomis juostomis, greičio ribojimais, nukreiptu eismu ir šalia važiuojamosios dalies dirbančia technika.

    AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad kelio darbų zonose svarbiausia ne spėti, o laiku prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tokiose atkarpose lemiamą reikšmę turi dėmesingumas, kelio ženklų laikymasis ir saugaus atstumo išlaikymas.

    Pastarosiomis dienomis du incidentai magistraliniuose keliuose A1 ir A2 priminė, kokią realią funkciją atlieka papildomos apsaugos priemonės. Abiem atvejais transporto priemonės atsitrenkė į kelio darbų zonose naudojamus mobiliuosius apsauginius smūgio slopintuvus, o įrenginiai buvo smarkiai apgadinti, tačiau sušvelnino smūgį.

    „Keliuose ir darbų zonose nuolat diegiame saugumo priemones, o pastarieji įvykiai parodė, kad jos gali apsaugoti eismo dalyvius nuo skaudžiausių pasekmių. Tačiau jokia saugumo priemonė neatstoja vairuotojo budrumo“, – sakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

    Pasak jos, artėjant prie kelio darbų zonos būtina sumažinti greitį, atidžiai stebėti kelio ženklus ir pasikeitusias eismo sąlygas, taip pat gerbti kelyje dirbančius žmones. Kelių sektoriuje pabrėžiama, kad būtent šiose vietose dažniausiai išryškėja įprotis važiuoti „autopilotu“ ir per vėlai pastebėti pasikeitusią situaciją.

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo, kad kelio darbų zonose taikoma visa saugos priemonių sistema: laikini ženklai, laikinasis ženklinimas, nukreipiamosios priemonės, atitvarai ir kiti sprendimai. Smūgio slopintuvai yra viena paskutinių grandžių, kuri suveikia tada, kai vairuotojas vis dėlto įvažiuoja į darbo zoną.

    Smūgio slopintuvai montuojami prie sunkiosios kelių priežiūros technikos ir skirti sugerti dalį susidūrimo energijos. Tokiu būdu mažinamas smūgio poveikis automobiliui ir jo keleiviams, o kartu geriau apsaugomi ir kelio darbų zonoje dirbantys darbuotojai.

    „Suprantame, kad šie metai yra išskirtiniai automagistralių tvarkymo darbų mastu, todėl vairuotojams reikia prie pasikeitusių eismo sąlygų priprasti. Tačiau svarbiausia visuomet laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė AB „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kelių sektoriaus atstovai akcentuoja, kad saugumas darbų zonose nėra vienas ženklas ar viena tvorelė. Tai iš anksto suplanuota priemonių seka, kurios tikslas yra kuo anksčiau perspėti vairuotoją ir maksimaliai apsaugoti žmones darbo vietoje, o prireikus sumažinti susidūrimo pasekmes.

    „Mums svarbiausia žmogaus gyvybė. Kiekvienas darbuotojas po darbo turi saugiai grįžti namo pas savo šeimą“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė primena, kad artėjant prie kelio darbų zonos verta iš anksto mažinti greitį, laikytis saugaus atstumo, nesiblaškyti telefonu ar multimedija ir būti pasirengus staigiems eismo pokyčiams. Praktikoje būtent dėmesio stoka ir per didelis greitis dažniausiai paverčia laikinus ribojimus pavojingais.

  • Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių rajone jau vykdoma „Via Lietuva“ inicijuota „Dešiniojo rato“ kelių tvarkymo programa. Ji apima tiek regioninius kelius, tiek intensyviausias šalies magistrales, todėl vairuotojai artimiausiu metu turėtų planuoti daugiau laiko kelionėms.

    Pagal programą šiuo metu tvarkomas kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ruožas tarp Vilainių ir Aristavos. Savivaldybė informuoja, kad vėliau bus atnaujinta ir atkarpa Cinkiškių kryptimi nuo sankryžos į Kunionis.

    Numatyti darbai ir kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, kur dangos atnaujinimas planuojamas per Dotnuvos miestelį, už Akademijos bei už Mantviliškio. Savivaldybė taip pat primena, kad tame pačiame kelyje jau vyksta kapitalinio remonto darbai ruože nuo Nociūnų Jonavos kryptimi.

    Darbai persikelia į magistrales

    Kartu su kelio dangos atnaujinimu „Via Lietuva“ skelbia planuojanti tvarkyti ir į remontuojamus ruožus patenkančius prastos būklės tiltus bei viadukus. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas paprastasis remontas, kad eismo sauga būtų užtikrinta greičiau.

    Kėdainių rajone darbai numatyti ir kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, atnaujinant ruožą nuo 32,75 iki 46,82 kilometro ties Kėdainiais. Šiame kelyje eismo srautai išauga vasaros metu, todėl vairuotojams verta sekti laikinus ribojimus ir ženklinimą.

    Didelės apimties darbai suplanuoti ir automagistralėje A1: tvarkomas ruožas turėtų siekti apie 38 kilometrus nuo Babtų iki pravažiavus Ariogalą dešinėje kelio pusėje. Papildomai numatytas remontas ir kairėje pusėje atkarpoje nuo 146,16 iki 147,9 kilometro.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Prasidėjus masiškesniems kelių remonto etapams, eismas dažniausiai organizuojamas susiaurinant juostas, įvedant laikinuosius greičio ribojimus ar nukreipiant srautus į apylankas. Dėl to kelionės per Kėdainių rajoną, ypač tranzitiniais maršrutais, gali pailgėti.

    „Kėdainių rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina vairuotojus laikytis saugaus eismo reikalavimų“, – sakė meras Valentinas Tamulis.

    Keliai, kuriuose vyksta darbai, yra svarbūs tiek kasdieniam vietos gyventojų susisiekimui, tiek krovinių ir tranzito srautams. Todėl laikinų nepatogumų tikimasi trumpuoju laikotarpiu, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiama geresnės dangos būklės ir saugesnio eismo.