CP v2

Tag: Automatizavimas

  • DI pramonėje: mažiau triukšmo, daugiau naudos – kodėl rezultatą lemia duomenys, žmonės ir technologija

    Dirbtinis intelektas pramonėje vis dažniau vertinamas ne kaip madinga naujovė, o kaip konkretus įrankis aiškioms problemoms spręsti. Gamybos įmonės DI taiko anomalijų aptikimui, prognozinei kokybės kontrolei ir įrenginių būklės stebėsenai, kai tai tiesiogiai mažina nuostolius ir prastovas.

    Praktika rodo, kad didžiausią grąžą DI duoda ten, kur procesai generuoja daug patikimų matavimų, o sprendimo sėkmę galima pamatuoti eurais, laiku ar broko sumažėjimu. Tokiais atvejais DI padeda greičiau pastebėti nukrypimus, sumažinti energijos švaistymą ir tiksliau prognozuoti, kada įrenginiui reikės priežiūros.

    Trys ramsčiai: duomenys, žmonės, technologija

    Efektyvų DI diegimą dažniausiai nulemia trys dalykai: duomenys, žmonės ir tinkamai parinkta technologija. Jei duomenys renkami nenuosekliai, jutikliai nesukalibruoti, o istorijoje daug spragų, net ir pažangiausias modelis duos abejotinus rezultatus.

    Pramonės skaitmenizacijos tyrimuose dažnai kartojasi ta pati problema: įmonės panaudoja tik dalį turimų duomenų, nes jie būna išbarstyti skirtingose sistemose arba netinkami analizei. Todėl dar prieš DI projektą neretai tenka sutvarkyti duomenų srautus, susitarti dėl rodiklių apibrėžimų ir užtikrinti kokybės kontrolę.

    „Dirbtinis intelektas yra toks geras, kokie geri yra duomenys, kuriais jis remiasi“, – sakė Marek Zamojski.

    Ne mažiau svarbus ir žmonių vaidmuo. Patyrę operatoriai bei procesų inžinieriai dažnai pastebi artėjančius gedimus iš garso, vibracijos ar darbo ritmo dar prieš tai, kai tai aiškiai užfiksuoja rodikliai, o DI sprendimams jų žinios reikalingos interpretacijai ir teisingam sprendimų priėmimui.

    Kada prognozinė priežiūra atsiperka?

    Prognozinė priežiūra dažnai įvardijama kaip vienas patraukliausių DI scenarijų, tačiau ji ne visada ekonomiškai pagrįsta. Jei įranga paprasta, o gedimų kaina maža, užtenka būkle paremto aptarnavimo arba įprastų planinių patikrų be sudėtingų modelių.

    Kai kuriuose projektuose didžiausia kliūtis yra ne programinė įranga, o matavimo infrastruktūros kaina. Jei norint sukurti patikimą prognozę reikia brangiai apmatuoti visą mazgą, investicija gali prilygti alternatyvai, pavyzdžiui, atsarginės įrangos įsigijimui ar kritinių dalių sandėliavimui.

    „DI diegimas nėra principas pirkau ir jis išspręs visas problemas. Reikia scenarijaus ir aiškaus klausimo, į kurį norime atsakyti“, – sakė Marek Zamojski.

    Darbuotojų baimės ir pokyčių valdymas

    Diegiant DI pramonėje dažnai išryškėja ir žmogiškasis faktorius: dalis darbuotojų nerimauja, kad sprendimai nuvertins jų patirtį arba ilgainiui pakeis jų vaidmenį. Todėl įmonėms svarbu nuo pradžių aiškiai komunikuoti, kad DI yra pagalbinė priemonė, o ne automatinis darbo vietų mažinimo planas.

    Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad geriausiai veikia projektai, kuriuose operatoriai ir inžinieriai įtraukiami į problemos formulavimą. Kartais būtent cecho darbuotojai pirmieji įvardija paprastus, bet lemiamus parametrus, pavyzdžiui, drėgmę ar temperatūrą, o DI vėliau padeda šią patirtį paversti skaičiais ir taisyklėmis, tinkančiomis visai gamybai.

    Galiausiai DI pramonėje tampa brandesnis tada, kai jis vertinamas pragmatiškai: ne pagal pažadus, o pagal matuojamą efektą. Jei tikslas aiškus, duomenys patikimi, o komanda supranta procesą, DI gali tapti konkurencinio pranašumo dalimi, tačiau kai kuriais atvejais racionaliausias sprendimas yra jo atsisakyti.

  • „Amazon“ vėl mažina darbuotojų skaičių: apie 1 000 etatų atiteks DI sprendimams

    „Amazon“ patvirtino naują darbuotojų mažinimo bangą padalinyje, kuris atsakingas už elektroninės prekybos aptarnavimą. Bendrovė nurodo, kad dalis funkcijų bus perorganizuota, o kai kuriuos kasdienius procesus planuojama vis plačiau automatizuoti pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus.

    Skelbiama, kad apie 1 000 darbuotojų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Indijoje jau gavo pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą iki spalio pabaigos. Tai liečia biuro pozicijas pagrindinėje „Amazon“ mažmeninės prekybos grandyje, dažnai vadinamoje Stores.

    DI perima dalį biuro darbų

    Pasak įmonės, pakeitimai susiję su veiklos modelio peržiūra: siekiama supaprastinti procesus ir greičiau įgyvendinti prioritetus. Praktikoje tai reiškia, kad užduotys, kurios anksčiau būdavo atliekamos rankiniu būdu, vis dažniau perkeliamos į automatizuotas sistemas.

    „Pakeitėme kai kurias Stores veiklos dalis, nes manome, kad tokia struktūra leis geriau įgyvendinti mūsų prioritetus“, – sakė „Amazon“ atstovas.

    Įmonė pabrėžia, kad mažinimas nėra vienkartinis sprendimas, o platesnės transformacijos dalis. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija optimizuoti komandų dydį ir investuoti į automatizavimą, ypač ten, kur daug pasikartojančių užduočių.

    Ką sako vadovybė ir kas laukia toliau

    „Dirbtinis intelektas laikui bėgant turės įtakos užimtumui, ir viskas rodo, kad ateinančiais metais įmonė veiks su mažesniu darbuotojų skaičiumi“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Tuo pačiu „Amazon“ pabrėžia, kad dalyje rinkų ir padalinių samda tęsiasi, ypač logistikos grandyje, kur sezoniškumas ir pirkėjų srautai lemia didesnį laikinų darbuotojų poreikį. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos logiką: biuro funkcijos dažniau automatizuojamos, o fizinės operacijos sandėliuose išlieka mišrios, derinant žmones ir robotizaciją.

    Lenkijoje pateiktais duomenimis, „Amazon“ šalyje veikia nuo 2014 metų ir turi 12 logistikos centrų bei korporacinius biurus. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad paraleliai su procesų automatizavimu toliau investuoja į infrastruktūrą, tačiau administracinių funkcijų modelis keičiamas sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI diegimas dažniausiai pirmiausia paliečia klientų aptarnavimo, vidinių operacijų koordinavimo, turinio aprašymų kūrimo ir rutininių analitinių užduočių sritis. Tokiuose procesuose automatizavimas leidžia didinti našumą, bet kartu kelia spaudimą darbuotojų skaičiui ir reikalauja naujų kompetencijų.

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    Nuo tada, kai 2022 metais plačiai išpopuliarėjo „OpenAI“ pokalbių robotas „ChatGPT“, dirbtinis intelektas iš esmės pakeitė ne tik kasdienį darbą, bet ir sprendimų priėmimą vadovų kabinetuose. Vis daugiau įmonių svarsto, kas organizacijoje turi „valdyti“ DI: IT, duomenų, inovacijų ar atskiras vadovas.

    Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalia tradicinių pareigybių vis dažniau atsiranda naujas C lygio vaidmuo, DI vadovas. IBM apklausoje skelbiama, kad tokį postą jau yra įsteigusios 76 proc. iš daugiau nei 2 000 apklaustų organizacijų, kai 2025 metais tokių buvo 26 proc.

    Kam reikalingas DI vadovas?

    Ekspertai pabrėžia, kad DI atsakomybės ribos valdyboje dažnai išsitrina, nes dalis funkcijų jau dabar priklauso technologijų, informacijos ir duomenų vadovams. Vis dėlto DI diegimas kelia specifinių klausimų: nuo infrastruktūros ir duomenų valdymo iki rizikų kontrolės, procesų pertvarkos ir darbuotojų darbo eigos modernizavimo.

    Tokiose situacijose DI vadovo mandatas paprastai apima praktinį DI taikymą visoje įmonėje: kur ir kaip automatizuoti procesus, kaip išmatuoti naudą, kaip užtikrinti valdymo taisykles ir aiškias ribas. IBM akcentuoja, kad tokia rolė gali padėti organizacijai „rizikuoti apskaičiuotai“ ir greitinti pokyčius neperžengiant kontrolės.

    Vis dėlto konsultacijų bendrovės ir analitikai atkreipia dėmesį, kad DI vadovo pareigybė nebūtinai taps universaliu standartu. Naujas C lygio postas kainuoja, o kai kurioms įmonėms gali pakakti centralizuotos koordinacijos, net jei pareigybės pavadinimas skirtingas arba atsakomybė paskirstyta keliems vadovams.

    Didžiausia kliūtis dažnai ne technologijos

    Valdymo praktika rodo, kad DI diegimo sėkmę dažnai riboja ne įrankiai, o organizacijos kultūra ir žmonių pasirengimas. Kituose vadovų tyrimuose dažnai kartojasi ta pati išvada: pagrindinis barjeras yra pokyčių valdymas, kompetencijų trūkumas ir neaiškūs procesai, o ne pati technologija.

    Čia išryškėja ir personalo vadovo vaidmuo. Analitikai pastebi, kad būtent personalo vadovai gali tapti kertiniais žaidėjais sprendžiant, kaip kelti DI raštingumą, kaip peržiūrėti atrankas, mokymus ir pareigybių aprašus, bei kaip amortizuoti darbo vietų pokyčius.

    Atleidimų fonas ir spaudimas didinti našumą

    DI plėtra vyksta technologijų sektoriuje tvyrant atleidimų bangoms ir spaudimui didinti produktyvumą. Tokios tendencijos skatina įmones agresyviau ieškoti automatizavimo scenarijų, ypač ten, kur daug koordinavimo ir pasikartojančių biuro užduočių.

    „Dirbtinis intelektas skatina tai, kas gali tapti didžiausiu organizaciniu pokyčiu nuo pramonės ir skaitmeninės revoliucijų“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Vivek Lath.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI vadovo klausimas neretai tampa ne apie titulą, o apie atsakomybę ir atskaitomybę: kas nustato prioritetus, kas prisiima riziką, kas užtikrina duomenų ir sprendimų skaidrumą. Daliai bendrovių DI vadovas gali būti pereinamas etapas, vėliau funkcijas integruojant į kitas vadovų roles, tačiau trumpuoju laikotarpiu poreikis aiškiam „šeimininkui“ tik auga.