Tag: Automatizavimas

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    DI vadovas valdyboje: tyrimas rodo, kodėl įmonės kuria naują C lygio postą

    Nuo tada, kai 2022 metais plačiai išpopuliarėjo „OpenAI“ pokalbių robotas „ChatGPT“, dirbtinis intelektas iš esmės pakeitė ne tik kasdienį darbą, bet ir sprendimų priėmimą vadovų kabinetuose. Vis daugiau įmonių svarsto, kas organizacijoje turi „valdyti“ DI: IT, duomenų, inovacijų ar atskiras vadovas.

    Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalia tradicinių pareigybių vis dažniau atsiranda naujas C lygio vaidmuo, DI vadovas. IBM apklausoje skelbiama, kad tokį postą jau yra įsteigusios 76 proc. iš daugiau nei 2 000 apklaustų organizacijų, kai 2025 metais tokių buvo 26 proc.

    Kam reikalingas DI vadovas?

    Ekspertai pabrėžia, kad DI atsakomybės ribos valdyboje dažnai išsitrina, nes dalis funkcijų jau dabar priklauso technologijų, informacijos ir duomenų vadovams. Vis dėlto DI diegimas kelia specifinių klausimų: nuo infrastruktūros ir duomenų valdymo iki rizikų kontrolės, procesų pertvarkos ir darbuotojų darbo eigos modernizavimo.

    Tokiose situacijose DI vadovo mandatas paprastai apima praktinį DI taikymą visoje įmonėje: kur ir kaip automatizuoti procesus, kaip išmatuoti naudą, kaip užtikrinti valdymo taisykles ir aiškias ribas. IBM akcentuoja, kad tokia rolė gali padėti organizacijai „rizikuoti apskaičiuotai“ ir greitinti pokyčius neperžengiant kontrolės.

    Vis dėlto konsultacijų bendrovės ir analitikai atkreipia dėmesį, kad DI vadovo pareigybė nebūtinai taps universaliu standartu. Naujas C lygio postas kainuoja, o kai kurioms įmonėms gali pakakti centralizuotos koordinacijos, net jei pareigybės pavadinimas skirtingas arba atsakomybė paskirstyta keliems vadovams.

    Didžiausia kliūtis dažnai ne technologijos

    Valdymo praktika rodo, kad DI diegimo sėkmę dažnai riboja ne įrankiai, o organizacijos kultūra ir žmonių pasirengimas. Kituose vadovų tyrimuose dažnai kartojasi ta pati išvada: pagrindinis barjeras yra pokyčių valdymas, kompetencijų trūkumas ir neaiškūs procesai, o ne pati technologija.

    Čia išryškėja ir personalo vadovo vaidmuo. Analitikai pastebi, kad būtent personalo vadovai gali tapti kertiniais žaidėjais sprendžiant, kaip kelti DI raštingumą, kaip peržiūrėti atrankas, mokymus ir pareigybių aprašus, bei kaip amortizuoti darbo vietų pokyčius.

    Atleidimų fonas ir spaudimas didinti našumą

    DI plėtra vyksta technologijų sektoriuje tvyrant atleidimų bangoms ir spaudimui didinti produktyvumą. Tokios tendencijos skatina įmones agresyviau ieškoti automatizavimo scenarijų, ypač ten, kur daug koordinavimo ir pasikartojančių biuro užduočių.

    „Dirbtinis intelektas skatina tai, kas gali tapti didžiausiu organizaciniu pokyčiu nuo pramonės ir skaitmeninės revoliucijų“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Vivek Lath.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI vadovo klausimas neretai tampa ne apie titulą, o apie atsakomybę ir atskaitomybę: kas nustato prioritetus, kas prisiima riziką, kas užtikrina duomenų ir sprendimų skaidrumą. Daliai bendrovių DI vadovas gali būti pereinamas etapas, vėliau funkcijas integruojant į kitas vadovų roles, tačiau trumpuoju laikotarpiu poreikis aiškiam „šeimininkui“ tik auga.