Rasojantys automobilio langai atsiranda tuomet, kai drėgnas salono oras susiduria su šaltu stiklu ir ant jo kondensuojasi smulkiais lašeliais. Rudenį ir žiemą drėgmės į vidų atnešame su batais, drabužiais, o ją didina ir keleivių kvėpavimas.
Todėl lengvas langų aprasojimas įsėdus keliems žmonėms į šaltą automobilį nebūtinai reiškia gedimą. Tačiau tvarkinga ventiliacija ir šildymas tokią drėgmę turėtų gana greitai pašalinti.
Norint greitai nuvalyti priekinį stiklą, oro srautą verta nukreipti tiesiai į jį ir įjungti didesnę ventiliatoriaus galią. Jei automobilyje yra kondicionierius, jį naudinga įjungti ir žiemą, nes jis sausina orą.
Taip pat svarbu išjungti vidinę oro recirkuliaciją: be šviežio oro drėgmė salone tik auga. Kartais padeda ir trumpam (keliolikai sekundžių) praverti šoninį langą, kad į vidų patektų sausesnio lauko oro.
Kaip greitai pagerinti matomumą
Jei variklis dar šaltas ir pūtimas nespėja sušildyti oro, stiklą galima trumpam nuvalyti mikropluošto šluoste. Geriausia tai daryti vienu tvirtu judesiu, nes „trinant“ rasą per visą stiklą dažnai lieka dryžių.
Verta prisiminti, kad vien oro srautas iš grotelių dar nereiškia, jog sistema efektyviai sausina. Jei langai ima rasoti vis dažniau ar valosi lėčiau nei anksčiau, priežastis gali būti ne temperatūroje, o prastesniame oro pralaidume.
Dažna bėda – užsikimšęs salono filtras, ribojantis oro patekimą net esant didžiausioms ventiliatoriaus apsukoms. Jei filtras sudrėkęs, situacija dar prastėja, o salone gali atsirasti pelėsio ar užsistovėjusio kvapo.
Kur ieškoti tikrosios drėgmės priežasties
Jei langai smarkiai rasoja kasdien, net kai automobilyje važiuoja tik vairuotojas, tikėtina, kad salone yra užsilikusios drėgmės. Ieškoti jos patariama pradėti nuo to, kas po kojomis.
Šlapias kilimas, kilimėliai ir po grindimis esantis garsą slopinantis sluoksnis gali sukaupti stebėtinai daug vandens ir ilgai jį garinti į saloną. Svarbu neapsiriboti vien pažiūrėjimu po guminiu kilimėliu: viršus gali būti sausas, o medžiaga po juo – permirkusi.
Drėgmės verta paieškoti ir bagažinėje, ypač atsarginio rato nišoje. Vanduo į vidų gali patekti per pažeistas durų, langų, bagažinės dangčio ar stoglangio tarpines, taip pat per nesandarumus po ankstesnių remonto darbų.
Kita dažna priežastis – užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai. Pavyzdžiui, lapams užkimšus kanalėlius, vanduo gali kauptis po priekiniu stiklu ir per ventiliacijos sistemą patekti į saloną.
Kada reikia meistro, o ne šluostės
Drėgną dangą būtina išdžiovinti: tam tinka kelios valandos sausą dieną palikus automobilį pravertomis durimis arba laikant jį šildomame garaže. Kasdienybėje padeda guminiai kilimėliai ir drėgmės sugėrikliai su silikageliu.
Atsargiai reikėtų naudoti buitinius drėgmės sugėriklius plastikiniuose indeliuose: juose besikaupiantis skystis yra ėsdinantis, o išsiliejęs gali pažeisti apmušalus ir metalines detales.
Yra ir gedimų, kurių vien ventiliacija neišspręs. Per šildytuvo radiatorių teka aušinimo skystis, o jei pats mazgas ar jo jungtys nesandarūs, skystis gali patekti į saloną ir sukelti staigų, labai intensyvų langų rasojimą.
Tokiu atveju dažnai juntamas aušinimo skysčio kvapas, drėksta danga, mažėja skysčio lygis bakelyje, o ant vidinės stiklo pusės gali atsirasti riebus apnašas. Tuomet problemą turi spręsti mechanikas.
Galiausiai rasojimą sustiprina ir nešvarumai ant stiklo: cigarečių dūmai bei riebios apnašos lemia, kad drėgmė nusėda greičiau ir netolygiai. Švariai nuvalytas stiklas paprastai rasoja lėčiau, o prireikus galima naudoti ir nuo rasojimo saugančias priemones.