Tag: Automobilių gamyba

  • „Mercedes-Benz“ stabdo investicijas Vokietijos gamyklose ir svarsto uždarymus

    „Mercedes-Benz“ stabdo investicijas Vokietijos gamyklose ir svarsto uždarymus

    „Mercedes-Benz“ laikinai stabdo visas naujas investicijas savo gamyklose Vokietijoje ir vis konkrečiau svarsto galimus padalinių uždarymus. Bendrovė tai sieja su dideliais darbo kaštais ir įstrigusiomis derybomis su darbuotojų atstovais bei profesine sąjunga IG Metall.

    Apie sprendimą, remdamasis bendrovės vadovų pasisakymais, praneša „Euronews“. Nurodoma, kad įmonė dabar vertins, kurios vietos Vokietijoje ilgainiui dar galėtų veikti pelningai.

    Konflikto epicentre – gamybos sąnaudos ir darbo sąlygos. „Mercedes-Benz“ teigia, kad darbo valanda Vokietijos gamyklose gali kainuoti iki penkių kartų brangiau nei bendrovės padaliniuose Rytų Europoje.

    Dėl to vadovybė prašo nuolaidų: tarp svarstomų idėjų minima galimybė ilginti darbo laiką nedidinant atlygio. Taip pat aptariama, kad galėtų būti mažinamos specialios išmokos – pelno dalybos, atostoginiai ir Kalėdų premijos, o tai jau sukėlė darbuotojų protestus.

    Kurios gamyklos gali atsidurti rizikoje?

    Gamybos vadovas Michaelis Schiebe dar prieš kelias savaites buvo perspėjęs, kad jei nepavyks pasiekti reikšmingo kaštų sumažinimo, Vokietijoje galėtų būti uždarytos dvi gamyklos. Dabartiniuose svarstymuose minimas scenarijus, kad tai būtų viena automobilių surinkimo ir viena vadinamoji jėgos agregatų (powertrain) gamykla.

    Tarp „Mercedes-Benz“ surinkimo gamyklų Vokietijoje minimos Sindelfingeno, Rastatto ir Brėmeno aikštelės. Jėgos agregatų padalinių bendrovė turi, be kita ko, Štutgarte-Untertürkheime, Affalterbache, Berlyne, Hamburge ir Kamenze, taip pat Tiuringijoje.

    Kol kas neįvardijama, kurios konkrečios gamyklos galėtų būti paliestos, jei bendrovė nuspręstų imtis uždarymų. Derybos su darbuotojų atstovais apibūdinamos kaip įstrigusios, o greito susitarimo šiuo metu nesitikima.

    Spaudimas jaučiamas visoje Vokietijos automobilių pramonėje

    Kaštų mažinimas siejamas ne tik su didelėmis veiklos sąnaudomis Vokietijoje, bet ir su „Mercedes-Benz“ ekonominiais sunkumais: pastaraisiais metais bendrovė susidūrė su mažėjančiais pardavimais ir smunkančiu pelnu.

    Panašaus masto taupymo programas skelbia ir kiti gamintojai – „Volkswagen“ bei jai priklausanti „Audi“. Automobilių ekspertas Ferdinandas Dudenhöfferis šiuos procesus sieja su seniai aptariamomis Vokietijos, kaip automobilių gamybos šalies, konkurencingumo problemomis.

    Tuo pat metu profesinės sąjungos ir darbuotojų tarybos siekia apsaugoti darbo vietas bei kolektyvinėse sutartyse numatytas garantijas. Kol kas kompromisas, kuris suteiktų apčiuopiamų sutaupymų ir kartu būtų socialiai priimtinas, lieka nepasiektas.

  • „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau pradėjo leisti nuo gamybinės linijos pirmuosius elektrinio pikapo „Fathom“ automobilius – jie skirti gamybos proceso patikrai, o ne klientams.

    Apie tai per ketvirčio rezultatų pristatymą pranešė bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra, kurio teigimu, apie 90 proc. validavimo bandymų jau atlikta.

    Anot jo, Luizvilio surinkimo gamykloje jau pagaminti pirmieji automobiliai tikrojoje gamybos linijoje. Tai svarbus etapas, nes naujas modelis kuriamas ant naujos „Universal Electric Vehicle Platform“ (UEV) platformos.

    Vis dėlto klientų pristatymų dar teks palaukti: bendrovė neplanuoja šių pikapų pristatyti maždaug metus, tad artimiausias laikotarpis bus skirtas gamybos ir tiekimo grandinės „įsivažiavimui“.

    Nauja schema: „surinkimo medis“

    „Fathom“ „Ford“ ketina gaminti ne tradicine konvejerio logika, o vadinamuoju „surinkimo medžiu“. Vietoj nuoseklaus surinkimo vienoje linijoje atskirai būtų komplektuojamos priekinė, vidurinė ir galinė dalys, o vėliau jos sujungiamos proceso pabaigoje.

    Bendrovė tikisi, kad toks metodas padės automobilius surinkti greičiau ir efektyviau, o kartu – pagerins ergonomiką darbuotojams.

    Šis principas primena „Tesla“ pristatytą „unboxed“ gamybos idėją, taikomą „Cybercab“ projektui, nors „Ford“ apie savo metodą kalba atskirai ir su sava terminologija.

    Didelės liejinės ir supaprastinta konstrukcija

    Bandymų darbai vyksta ne vien Luizvilyje. „Ford“ Shelbyville techniniame centre taip pat gamina dideles liejines, kurios naudojamos šio elektrinio pikapo konstrukcijoje.

    Šios liejinės kuriamos panašiu principu kaip „Tesla“ „Gigacasting“ – siekiama sumažinti gamybos sudėtingumą ir kaštus. Tekste nurodoma, kad 146 skirtingos detalės čia sujungiamos į dvi dideles liejines.

    Pasak K. Galhotros, „Ford“ jau pagamino 5 000 tokių „unicastings“ ir taip iš esmės patvirtino, jog naują technologiją gali įgyvendinti dideliu tempu.

    Didžiausias iššūkis – tiekimo grandinė

    Bendrovės operacijų vadovas pabrėžė, kad artimiausių mėnesių uždavinys – įsitikinti, jog tiekėjai gali stabiliai tiekti reikiamos kokybės detales reikiamu greičiu. Jo teigimu, tai įprastas etapas ruošiantis modelio startui.

    Nors validavimo darbai juda į priekį, masinė gamyba ir patikimas „įsibėgėjimas“ dažnai tampa sunkiausia užduoties dalimi – ypač kai diegiama visiškai nauja platforma ir gamybos metodai.

  • Lenkijos elektromobilių projektas įgauna pagreitį: EMP artėja prie sutarties su „Foxconn“, aiškėja grafikas

    Lenkijos bendrovė ElectroMobility Poland (EMP) skelbia esanti arti susitarimo su Taivano technologijų milžine „Foxconn“ dėl elektromobilių projekto Jaworzno mieste. Nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, abiejų pusių komentarai rodo, kad sutartis galėtų būti pasirašyta dar šiais metais.

    Jei susitarimas būtų patvirtintas artimiausiu metu, praktiniai darbai galėtų prasidėti anksčiau nei planuota, nelaukiant pavasario. Infrastruktūros parengiamieji veiksmai teritorijoje jau vyksta, o vietos valdžia tvarko privažiavimus ir inžinerinius tinklus.

    Gamybos terminas ir modeliai

    EMP vadovas Cyprian Gronkiewicz pristatė orientacinį gamybos grafiką: pirmasis automobilis nuo konvejerio turėtų nuriedėti 2029 metų pabaigoje. Vėliau per maždaug dvejus metus planuojama į gamybą paleisti tris skirtingus elektrinių automobilių modelius.

    Projekto ambicija nėra apsiriboti vien vietos rinka. EMP signalizuoja apie planus taikytis ir į Vakarų Europos pirkėjus, įskaitant tiek įmonių parkus, tiek privačius klientus, o šalia automobilių numatomas ir paslaugų ekosistemos vystymas.

    „Esame arti susitarimo, tačiau jis dar nėra galutinai sudarytas, todėl šiame etape nereikėtų skelbti tvirtų ir galutinių deklaracijų“, – sakė „Foxconn“ atstovas Jun Seki.

    Jaworzno gamykla ir tiekimo grandinė

    Pagal dabartines gaires Jaworzno gamykloje būtų surenkami baterijų paketai, o elementai būtų tiekiami iš kitų gamintojų. EMP nurodo tikslą didelę dalį komponentų pirkti Europoje, kad tiekimo grandinė būtų arčiau galutinių rinkų ir mažiau priklausoma nuo tolimesnių logistikos maršrutų.

    Vienas kertinių projekto klausimų yra programinė įranga ir elektronika, kuri elektromobiliuose tampa tokia pat svarbi kaip ir mechanika. „Foxconn“ pozicionuojamas kaip partneris, galintis pasiūlyti standartizuotą platformą ir centralizuotą elektronikos architektūrą, o dalis kompetencijų būtų vystoma vietoje.

    Mokesčiai ir tyrimai bei plėtra

    Abi pusės viešai akcentuoja, kad kuriama struktūra turėtų užtikrinti ekonominę naudą Lenkijoje, įskaitant sprendimų priėmimo centrą ir apmokestinimą šalyje. Tai svarbu ne tik reputaciškai, bet ir derybose dėl ilgalaikės valstybės bei regiono paramos.

    „Būsime naujos įmonės sprendimų priėmimo centras. Pajamos, kurias sugeneruosime, bus apmokestintos Lenkijoje, nes „Foxconn“ investuoja vietoje“, – sakė Cyprian Gronkiewicz.

    Rinkos kontekste toks projektas vertinamas ir per Europos Sąjungos pramonės politikos prizmę: regionas siekia didinti baterijų, komponentų ir programinės įrangos kompetencijas, kad elektromobilių gamyba mažiau priklausytų nuo trečiųjų šalių. EMP ir „Foxconn“ partnerystė gali tapti vienu iš bandymų Lenkijoje sukurti pilnesnį elektromobilių vertės grandinės segmentą, tačiau galutinis lūžis priklausys nuo sutarties sąlygų, finansavimo ir realių gamybos terminų laikymosi.

  • „Audi“ susitarė su Trumpu: 3,7 mlrd. eurų gamykla JAV ir 4 500 darbo vietų

    „Audi“ susitarė su Trumpu: 3,7 mlrd. eurų gamykla JAV ir 4 500 darbo vietų

    Vokietijos premium automobilių gamintoja „Audi“ paskelbė apie planus pirmą kartą įkurti nuosavą automobilių gamyklą JAV. Į naują objektą Džordžijos valstijoje ketinama investuoti apie 3,7 mlrd. eurų, o projektas siejamas su siekiu stiprinti pozicijas vienoje svarbiausių pasaulio premium rinkų.

    Apie projektą viešai pranešta politinio renginio Džordžijoje metu, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis akcentavo, kad muitų ir prekybos politika skatina gamintojus perkelti dalį gamybos į JAV, o nauja investicija pristatyta kaip tokios krypties pavyzdys.

    Gamyba planuojama nuo 2031 metų

    Numatoma, kad gamykla iškils Middle Georgia Megasite teritorijoje Peach apygardoje, netoli Macon miesto. Skelbiama, jog metinis pajėgumas galėtų siekti iki 200 000 automobilių, o tiesiogiai būtų sukurta apie 4 500 darbo vietų.

    Parengiamieji darbai turėtų prasidėti 2027 metais, o serijinė gamyba planuojama ankstyvaisiais 2030-aisiais. Džordžijos valdžios institucijos kaip realistinį pilnos apimties starto tikslą mini 2031 metus.

    Orientacija į didelius SUV

    „Audi“ nurodo, kad JAV gamykla daugiausia būtų orientuota į didelius, aukštesnės klasės sportinius visureigius, pritaikytus Šiaurės Amerikos pirkėjų poreikiams. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų rinkos tendencijas, kai SUV segmentas JAV išlieka vienas pelningiausių ir stabiliausių.

    Iki šiol „Audi“ automobilius JAV rinkai daugiausia tiekė importuodama iš Europos ar Meksikos, todėl nauja gamykla reikštų esminį tiekimo grandinės pokytį. Vietinė gamyba leistų mažinti priklausomybę nuo tarptautinės logistikos, valiutų svyravimų ir reguliacinių rizikų.

    Muitai ir konkurencinis spaudimas

    Trumpas ilgą laiką ragino užsienio gamintojus daugiau gaminti JAV, o automobiliams ir jų dalims taikomi papildomi muitai importą daro brangesnį. Žiniasklaidoje skelbta, kad dėl muitų „Audi“ finansinė našta pastaraisiais metais galėjo siekti apie 1,2 mlrd. eurų, tad gamybos lokalizavimas tampa ir ekonominiu argumentu.

    Vis dėlto įmonės sprendimą lemia ne vien muitai: svarbūs ir logistiniai pranašumai, esama tiekėjų bazė, transporto infrastruktūra bei kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Džordžija pastarąjį dešimtmetį aktyviai pritraukia automobilių pramonę, o regionas stiprinamas uostų ir magistralių tinklu.

    Sprendimas neišvengiamai kelia klausimų ir Europoje, ypač dėl ateities investicijų balanso „Volkswagen“ grupės viduje. „Audi“ pabrėžia, kad Vokietija ir Europa išlieka pramonės pagrindas, o JAV objektas turėtų papildyti esamus pajėgumus ir priartinti gamybą prie didžiausios užsienio rinkos.

  • „Audi“ A2 e-tron gamyba Vokietijoje: mažiau detalių, daugiau robotų ir instrukcijos debesijoje

    „Audi“ pristatė, kaip siekia mažinti A2 e-tron gamybos kaštus Vokietijoje: supaprastina automobilio konstrukciją, didina automatizaciją ir daugiau procesų perkelia į skaitmeninę infrastruktūrą. Gamintojas pabrėžia, kad tikslas yra išlaikyti konkurencingą ir pelningą gamybą savo šalies gamyklose.

    Vienas pagrindinių žingsnių – mažesnis detalių skaičius ir paprastesnė gaminio sandara, kuri leidžia sumažinti tarpinių surinkimo mazgų poreikį šalia konvejerio. Tai reiškia ne tik mažiau darbo operacijų, bet ir mažesnį logistikos sudėtingumą pačioje gamykloje.

    Gamybos logika „karolių vėrinys“

    „Audi“ gamyboje taiko principą, kurį pati vadina „karolių vėriniu“: klientų užsakymų seka nustatoma likus šešioms dienoms iki surinkimo pradžios, o tuomet ši tvarka taikoma visose gamybos grandyse. Taip, gamintojo teigimu, mažinama proceso įvairovė ir lengviau užtikrinamas ritmingas srautas.

    Šio modelio esmė – dalį seka paremtų veiklų perkelti tiekėjams: komponentai gali būti pagaminami iš anksto numatyta tvarka ir iškart supakuojami į konkrečioms stotims skirtus konteinerius. Tokiu būdu gamykloje galima mažinti sandėliavimo ir vidinio sekvenavimo zonas, nors reali darbo dalis dažniau atsiduria tiekimo grandinėje.

    Lygiagrečiai „Audi“ stengėsi taupyti ir per įrangos pakartotinį panaudojimą: dalis mašinų ir įrankių pritaikyta ir A3 gamybai toje pačioje vietoje. Gamintojas nurodo, kad pakartotinai panaudojo ar pakeitė paskirtį daugiau kaip 1 200 gamybos komponentų, įskaitant robotizuotus suvirinimo įrankius ir apie 250 robotų.

    Daugiau robotų ir mažiau kompiuterių

    Automatizacija apėmė ne tik pagalbines operacijas: visiškai automatizuotas ratų montavimo procesas ir varžtų prisukimas priekinės bei galinės ašies mazgų išankstiniame surinkime. Tokie sprendimai leidžia tikėtis stabilesnės kokybės ir trumpesnio ciklo laiko, ypač kai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

    Robotizacija plėtojama ir detalių paruošime: taikomas vadinamasis bin picking, kai robotas, pasitelkdamas kamerų vaizdo analizę ir valdymo sistemą, atpažįsta elementus netvarkingame konteineryje ir juos paima. „Audi“ teigia, kad tai mažina ergonomiškai sudėtingas užduotis ir leidžia automatizuoti veiksmus, kurie anksčiau dažnai būdavo laikomi per smulkiais robotams.

    Skaitmeninėje dalyje „Audi“ daugiau instrukcijų operatoriams perkėlė į debesiją, o kai kurias su valdymo blokais susijusias funkcijas vykdo nuotoliniu principu. Pasak gamintojo, tai leido sumažinti pramoninių kompiuterių skaičių surinkimo linijoje daugiau kaip 450 vienetų.

    Dar vienas akcentas – produkto kūrimo ciklas: „Audi“ skelbia, kad A2 e-tron kelias nuo projekto iki parengties serijinei gamybai sutrumpėjo 21 mėnesiu, palyginti su ankstesniais automobilio projektais. Bendrovė tai sieja su sukaupta patirtimi, standartizuotesniais procesais ir didesniu skaitmeninimo lygiu priešserijinėje fazėje.

    „Audi“ vadovybė šiuos sprendimus pristato kaip įrodymą, kad aukštų sąnaudų aplinkoje, tokioje kaip Vokietija, dar įmanoma išlaikyti pelningą automobilių gamybą. Kartu signalas aiškus: mažiau kompleksiškumo, daugiau automatizacijos, daugiau skaitmeninių sprendimų ir daugiau atsakomybės tiekimo grandinei tampa nauju gamybos standartu.

    „A2 e-tron rodo „Audi“ gamybos transformaciją: ji mažiau sudėtinga, dar efektyvesnė ir pasižymi aukštu skaitmeninimo bei automatizacijos lygiu“, – sakė „Audi“ valdybos narys, atsakingas už gamybą ir logistiką, Gerd Walker.

  • Trumpas apie Kinijos automobilių gamyklas JAV: gamyba vietoje – taip, kiniškų automobilių importas – ne

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox News“ pareiškė neprieštarautų, jei Kinijos automobilių gamintojai Jungtinėse Valstijose statytų gamyklas ir čia gamintų automobilius. Pasak jo, svarbiausia sąlyga yra darbo vietos amerikiečiams ir gamyba šalies viduje.

    Trumpas kartu pabrėžė, kad nesutiktų su scenarijumi, kai Kinijoje pagaminti automobiliai būtų masiškai importuojami į JAV rinką. Toks atskyrimas tarp vietinės gamybos ir importo atspindi platesnę jo poziciją dėl prekybos politikos ir pramonės apsaugos.

    Vietinė gamyba vietoje importo

    Interviu metu Trumpas Kinijos planus gaminti JAV palygino su Japonijos įmonių praktika, kai užsienio gamintojai kuria gamyklas Amerikoje ir samdo vietos darbuotojus. Jo teigimu, toks modelis leidžia išlaikyti pramonę šalyje ir stiprinti tiekimo grandines.

    „Jei Kinija norėtų ateiti ir atidaryti gamyklą, kad čia gamintų savo automobilius, aš tam neprieštaraučiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis požiūris dera su pastarųjų metų JAV politika, kai valdžia siekia mažinti priklausomybę nuo importo, skatinti gamybą Šiaurės Amerikoje ir stiprinti kritinių technologijų bei pramonės šakų atsparumą. Automobilių sektoriuje tai ypač aktualu dėl elektromobilių, akumuliatorių ir puslaidininkių grandinių.

    Paneigė kalbas apie kiniškų automobilių įleidimą

    Trumpas taip pat paneigė demokratų politikų kartotas kalbas, esą jis galėtų sutikti įleisti kiniškus automobilius į JAV rinką kaip platesnio susitarimo su Kinija dalį. Prezidentas tai pavadino išgalvotu gandų naratyvu ir tikino apie tokį planą nieko negirdėjęs.

    JAV automobilių pramonės centrais laikomose valstijose, ypač Mičigane, politikai ir pramonės atstovai dažnai įspėja, kad didesnis kiniškų automobilių srautas galėtų smarkiai padidinti konkurenciją ir spaudimą vietos gamintojams. Trumpas pritarė argumentui, jog nekontroliuojamas importas galėtų pakenkti šalies įmonėms.

    Kodėl tema vėl tapo jautri?

    Kinijos automobilių gamintojai pastaraisiais metais agresyviai plečia eksporto apimtis, ypač elektromobilių segmente, o kainų konkurencija kelia nerimą Vakarų gamintojams. Ši dinamika sustiprino diskusijas dėl muitų, subsidijų ir sąžiningos konkurencijos.

    Tekste teigiama, kad kiniški automobiliai šiuo metu nėra parduodami Jungtinėse Valstijose, o kai kurios kitos regiono rinkos, įskaitant Meksiką ir Kanadą, yra atviresnės Kinijos gamintojų plėtrai. Toks skirtumas tarp rinkų politikos didina įtampą Šiaurės Amerikos prekybos santykiuose, nes gamybos ir importo sprendimai tiesiogiai veikia darbo vietas ir investicijas.

  • Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po kelerius metus trukusių nukėlimų JAV startuolis „Aptera“ skelbia pagaliau pereinantis nuo prototipų prie pirmųjų klientams skirtų automobilių. Bendrovė teigia užsakiusi kėbulus, rėmus ir pakabos komponentus pirmajai maždaug 40 vienetų partijai.

    Pasak „Aptera“, dalys turėtų pradėti atvykti spalio mėnesį, o saulės elementų sandėlyje esą užtektų iki 100 automobilių. Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad dar reikia kitų svarbių komponentų, todėl galutinis grafikas išlieka miglotas.

    Pinigai ir leidimai dar neišspręsti

    Didžiausia rizika išlieka finansavimas: pati „Aptera“ yra pripažinusi, kad gamybos didinimui dar neturi pakankamai lėšų. Tai reiškia, kad net ir pradėjus komplektuoti pirmuosius automobilius, serijinei gamybai gali prireikti papildomo kapitalo.

    Ne mažiau svarbus ir reguliacinis kelias. Bendrovei dar reikia užbaigti bandymus bei gauti galutinius patvirtinimus prieš pradedant komercinius pardavimus, todėl tvirtos pirmųjų pristatymų datos ji vis dar nenurodo.

    „Užsakėme pagrindines kėbulo ir važiuoklės dalis, tačiau iki realių pristatymų dar turime įveikti kelis kritinius etapus“, – sakė bendrovės atstovas.

    40 automobilių prieš 50 000 užsakymų

    Net jei pirmieji automobiliai pasiektų klientus, 40 vienetų beveik nepajudintų milžiniškos išankstinių užsakymų eilės. „Aptera“ yra minėjusi apie maždaug 50 000 rezervacijų, tad pradinė partija būtų labiau simbolinis žingsnis nei realus proveržis.

    Tokio masto „pilotinis“ paleidimas įprastas automobilių pramonėje: gamintojai pirmiausia tikrina surinkimo procesus, tiekimo grandinę ir kokybės kontrolę. Tačiau būtent čia dažniausiai ir išryškėja brangiausios problemos, dėl kurių terminai gali vėl slinkti.

    Kuo išskirtinis „Aptera“ modelis?

    „Aptera“ kuria triratį elektromobilį, kurio kėbulas dengiamas saulės moduliais. Bendrovė tvirtina, kad toks sprendimas idealiomis sąlygomis gali pridėti dalį kasdienio nuvažiuojamo atstumo be įkrovimo iš tinklo, tačiau realus rezultatas priklausys nuo klimato, sezono ir važiavimo įpročių.

    Startui planuojama priekiniais ratais varoma versija su vienu varikliu, o vėliau žadama ir galingesnė modifikacija. „Launch Edition“ turėtų gauti 44 kilovatvalandžių bateriją, o ateityje minimos ir kitos baterijų bei nuotolio konfigūracijos.

    Prie reguliavimo aspektų prisideda ir tai, kad triračiai JAV dažnai traktuojami kitaip nei įprasti keturratiai lengvieji automobiliai. Tai gali palengvinti kai kuriuos patvirtinimo žingsnius, tačiau vis tiek nepanaikina būtinybės atlikti bandymus ir užtikrinti saugos bei atitikties reikalavimus.

    Artimiausi mėnesiai „Aptera“ bus lemiami: jei spalį iš tiesų pradės plaukti užsakytos dalys, bendrovė turės įrodyti, kad sugeba ne tik surinkti pirmuosius vienetus, bet ir rasti lėšų stabiliai gamybai. Priešingu atveju eilinis pažadas apie gamybos startą vėl gali likti tik planuose.

  • „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pradeda vienas svarbiausių pastarųjų metų derybų: vadovybė su stebėtojų taryba aptaria galimą didžiausią restruktūrizaciją koncerno istorijoje. Darbuotojų atstovai tuo pat metu rengia protestus prie gamyklų Vokietijoje, siekdami užkirsti kelią masinėms atleidimų bangoms.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad svarstomi planai galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje, tai sudarytų maždaug 16 proc. koncerno darbuotojų. Taip pat minima kelių gamyklų Vokietijoje uždarymo arba palaipsnio veiklos nutraukimo galimybė, įskaitant ir „Audi“ padalinio objektus.

    Šie ketinimai reikštų posūkį po ankstesnių susitarimų su profsąjungomis, kai iki dešimtmečio pabaigos buvo siekta išvengti gamyklų uždarymų Vokietijoje. Tačiau koncernas jau yra įsipareigojęs iki 2030 metų mažinti apie 50 000 darbo vietų šalyje, iš jų 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle.

    Kas stumia į naują etapą?

    „Volkswagen“ spaudžia keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, elektros automobilių versle maržos išlieka mažesnės nei tikėtasi, o investicijų poreikis į baterijas, programinę įrangą ir gamybos pertvarką nemažėja.

    Kita kryptis yra Kinija, didžiausia pasaulio automobilių rinka, kur vietos gamintojai agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis. Dėl to Vokietijos gamintojai, tarp jų ir „Volkswagen“, praranda dalį pardavimų ir turi peržiūrėti modelių portfelį bei kaštų struktūrą.

    Trečias smūgis yra prekybos politika: aukštesni importo tarifai automobiliams ir jų dalims JAV, koncerno vertinimu, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų per metus. Ypač pažeidžiami „Audi“ ir „Porsche“, nes šie prekių ženklai neturi gamyklų JAV ir labiau priklauso nuo importo.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Kol kas mažai tikėtina, kad stebėtojų taryba priims galutinį sprendimą iš karto, tačiau posėdis gali tapti ilgų derybų startu. Vokietijos žiniasklaida mini scenarijų, pagal kurį būtų svarstoma uždaryti arba iš esmės perorganizuoti kelias gamyklas, tarp jų Hanoverio, Emdeno ir Zvikau objektus, taip pat „Audi“ gamyklą Nekarsulme.

    Alternatyva visiškam uždarymui galėtų būti gamybos perkėlimas ir naujų modelių priskyrimo stabdymas atskiroms gamykloms, taip palaipsniui mažinant apimtis. Taip pat aptariama galimybė dalį menkiau apkrautų objektų pritaikyti kitai pramonei, įskaitant gynybos sektoriaus gamybos plėtrą, jei atsirastų partnerių ir politinis palaikymas.

    Be gamyklų klausimo, vadovybė vertina ir koncerno struktūros supaprastinimą. Tarp galimų variantų minimas pagrindinio „Volkswagen“ prekės ženklo ir komponentų verslo atskyrimas ar pertvarkymas, kad būtų mažiau dubliavimosi ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Kodėl sprendimus bus sunku prastumti?

    „Volkswagen“ valdymo modelis reiškia, kad darbuotojų atstovai stebėtojų taryboje turi didelę įtaką, todėl masiniai atleidimai ir gamyklų uždarymai gali susidurti su stipriu pasipriešinimu. Situaciją komplikuoja ir Žemutinės Saksonijos žemės dalis akcijų struktūroje, suteikianti galimybę blokuoti strategiškai svarbius sprendimus.

    Profesinės sąjungos jau signalizuoja, kad nesutiks su scenarijais, kurie reikštų staigų pramonės darbo vietų naikinimą.

    „Jei tokie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Koncerno vadovas Oliveris Blume argumentuoja, kad be griežtesnės kaštų kontrolės ir investicijų disciplinos „Volkswagen“ rizikuoja prarasti konkurencingumą. Jo teigimu, ankstesnis dešimtmečių verslo modelis nebeatitinka rinkos realijų, o efektyvumo kartelę kelia tiek Kinijos gamintojai, tiek naujos gamyklos Europoje.

    Kaip baigsis derybos, priklausys ne tik nuo skaičių lentelėse, bet ir nuo politinių sprendimų dėl pramonės konkurencingumo, prekybos barjerų ir transformacijos į elektromobilumą tempo. Šių derybų rezultatas gali nulemti, kaip atrodys didžiausio Europos automobilių koncerno gamyba ir darbo rinka artimiausią dešimtmetį.

  • Lenkija atgaivina elektromobilumo hubą Jaworžne: EMP su „Foxconn“ žada naują pradžią po Izera

    Kas keičiasi po „Izera“?

    Lenkijos valstybinės įmonės ElectroMobility Poland planas kurti elektromobilumo gamybos centrą Jaworžne įgauna naują kryptį po to, kai ankstesnis projektas su prekės ženklu Izera faktiškai buvo sustabdytas. Strateginiu partneriu paskelbtas Taivano technologijų koncernas „Foxconn“, kuris, pasak EMP vadovų, šįkart turėtų įsitraukti ne vien technologiškai, bet ir finansiškai.

    Anksčiau EMP svarstė bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais, tačiau susitarimai nevirto realia gamyba. Dabar akcentuojama, kad naujo formato partnerystė turėtų padėti greičiau pereiti nuo planų prie įgyvendinimo, nors pati gamyba vis dar numatoma tik dešimtmečio pabaigoje.

    Finansavimas ir terminas iki 2029

    EMP teigia turinti stabilesnį finansinį pagrindą nei ankstesniais metais: dalis lėšų siejama su viešuoju finansavimu per Lenkijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, kuris veikia valstybės vardu. Kartu minima ir papildoma kapitalizacija, o taip pat planuojamas paties strateginio partnerio finansinis indėlis, kurio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Pagal dabar komunikuojamą grafiką pirmieji automobiliai iš Jaworžno gamyklos galėtų išriedėti apie 2029 metais. Tokia data rodo, kad projektas išlieka ilgo horizonto, o rizikos susijusios su rinkos ciklais, reguliavimo pokyčiais ir technologijų kaita iki masinės gamybos starto.

    „Pasirašius galutinę bendros įmonės sutartį ir numatant partnerio finansinį indėlį turėsime investicinių lėšų visam sumanymui“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprian Gronkiewicz.

    Rinka pasikeitė: konkurencija ir kainos spaudimas

    Elektromobilių rinka Europoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: pirkėjai turi gerokai platesnį pasirinkimą, o kainų konkurencija auga ir dėl Kinijos gamintojų ekspansijos. Dėl to EMP argumentas, kad projektas dabar turi šansą, remiasi ne vien nacionalinės pramonės ambicija, bet ir bandymu įsiterpti į didesnę, brandesnę paklausą ateityje.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad sieks konkuruoti kaina, tačiau tai priklausys nuo komponentų savikainos, tiekimo grandinės ir gamybos kaštų Europoje. Įmonė teigia, kad jau dabar skaičiuoja, kokia turi būti galutinė automobilio kaina, ir nuo jos „leidžiasi“ iki komponentų bei gamybos išlaidų, kad 2029 metais pasiūlymas būtų konkurencingas.

    Ką realiai reikštų gamyba Jaworžne?

    EMP žada, kad didelė dalis tiekimo grandinės būtų lokalizuota Lenkijoje: nuo kėbulo detalių ir suvirinimo iki dažymo medžiagų, interjero komponentų, ratų, stiklų ir plastikų. Toks modelis leistų didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, tačiau elektronikos srityje natūraliai didesnis vaidmuo tektų „Foxconn“.

    Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Foxconn“ turi patirties didelio masto elektronikos gamyboje ir investuoja į naujas sritis, įskaitant automobilių pramonę. EMP tikisi, kad technologijų partnerio kompetencijos padės sukurti platformą, kurią būtų galima ne tik naudoti, bet ir toliau vystyti, taip mažinant atsilikimo riziką nuo sparčiai besikeičiančių rinkos standartų.