CP v2

Tag: Automobilių gamyba

  • Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po metų vilkinimo „Aptera“ ruošia pirmuosius 40 saulės elektromobilių: kas dar kliūva?

    Po kelerius metus trukusių nukėlimų JAV startuolis „Aptera“ skelbia pagaliau pereinantis nuo prototipų prie pirmųjų klientams skirtų automobilių. Bendrovė teigia užsakiusi kėbulus, rėmus ir pakabos komponentus pirmajai maždaug 40 vienetų partijai.

    Pasak „Aptera“, dalys turėtų pradėti atvykti spalio mėnesį, o saulės elementų sandėlyje esą užtektų iki 100 automobilių. Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad dar reikia kitų svarbių komponentų, todėl galutinis grafikas išlieka miglotas.

    Pinigai ir leidimai dar neišspręsti

    Didžiausia rizika išlieka finansavimas: pati „Aptera“ yra pripažinusi, kad gamybos didinimui dar neturi pakankamai lėšų. Tai reiškia, kad net ir pradėjus komplektuoti pirmuosius automobilius, serijinei gamybai gali prireikti papildomo kapitalo.

    Ne mažiau svarbus ir reguliacinis kelias. Bendrovei dar reikia užbaigti bandymus bei gauti galutinius patvirtinimus prieš pradedant komercinius pardavimus, todėl tvirtos pirmųjų pristatymų datos ji vis dar nenurodo.

    „Užsakėme pagrindines kėbulo ir važiuoklės dalis, tačiau iki realių pristatymų dar turime įveikti kelis kritinius etapus“, – sakė bendrovės atstovas.

    40 automobilių prieš 50 000 užsakymų

    Net jei pirmieji automobiliai pasiektų klientus, 40 vienetų beveik nepajudintų milžiniškos išankstinių užsakymų eilės. „Aptera“ yra minėjusi apie maždaug 50 000 rezervacijų, tad pradinė partija būtų labiau simbolinis žingsnis nei realus proveržis.

    Tokio masto „pilotinis“ paleidimas įprastas automobilių pramonėje: gamintojai pirmiausia tikrina surinkimo procesus, tiekimo grandinę ir kokybės kontrolę. Tačiau būtent čia dažniausiai ir išryškėja brangiausios problemos, dėl kurių terminai gali vėl slinkti.

    Kuo išskirtinis „Aptera“ modelis?

    „Aptera“ kuria triratį elektromobilį, kurio kėbulas dengiamas saulės moduliais. Bendrovė tvirtina, kad toks sprendimas idealiomis sąlygomis gali pridėti dalį kasdienio nuvažiuojamo atstumo be įkrovimo iš tinklo, tačiau realus rezultatas priklausys nuo klimato, sezono ir važiavimo įpročių.

    Startui planuojama priekiniais ratais varoma versija su vienu varikliu, o vėliau žadama ir galingesnė modifikacija. „Launch Edition“ turėtų gauti 44 kilovatvalandžių bateriją, o ateityje minimos ir kitos baterijų bei nuotolio konfigūracijos.

    Prie reguliavimo aspektų prisideda ir tai, kad triračiai JAV dažnai traktuojami kitaip nei įprasti keturratiai lengvieji automobiliai. Tai gali palengvinti kai kuriuos patvirtinimo žingsnius, tačiau vis tiek nepanaikina būtinybės atlikti bandymus ir užtikrinti saugos bei atitikties reikalavimus.

    Artimiausi mėnesiai „Aptera“ bus lemiami: jei spalį iš tiesų pradės plaukti užsakytos dalys, bendrovė turės įrodyti, kad sugeba ne tik surinkti pirmuosius vienetus, bet ir rasti lėšų stabiliai gamybai. Priešingu atveju eilinis pažadas apie gamybos startą vėl gali likti tik planuose.

  • „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pradeda vienas svarbiausių pastarųjų metų derybų: vadovybė su stebėtojų taryba aptaria galimą didžiausią restruktūrizaciją koncerno istorijoje. Darbuotojų atstovai tuo pat metu rengia protestus prie gamyklų Vokietijoje, siekdami užkirsti kelią masinėms atleidimų bangoms.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad svarstomi planai galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje, tai sudarytų maždaug 16 proc. koncerno darbuotojų. Taip pat minima kelių gamyklų Vokietijoje uždarymo arba palaipsnio veiklos nutraukimo galimybė, įskaitant ir „Audi“ padalinio objektus.

    Šie ketinimai reikštų posūkį po ankstesnių susitarimų su profsąjungomis, kai iki dešimtmečio pabaigos buvo siekta išvengti gamyklų uždarymų Vokietijoje. Tačiau koncernas jau yra įsipareigojęs iki 2030 metų mažinti apie 50 000 darbo vietų šalyje, iš jų 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle.

    Kas stumia į naują etapą?

    „Volkswagen“ spaudžia keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, elektros automobilių versle maržos išlieka mažesnės nei tikėtasi, o investicijų poreikis į baterijas, programinę įrangą ir gamybos pertvarką nemažėja.

    Kita kryptis yra Kinija, didžiausia pasaulio automobilių rinka, kur vietos gamintojai agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis. Dėl to Vokietijos gamintojai, tarp jų ir „Volkswagen“, praranda dalį pardavimų ir turi peržiūrėti modelių portfelį bei kaštų struktūrą.

    Trečias smūgis yra prekybos politika: aukštesni importo tarifai automobiliams ir jų dalims JAV, koncerno vertinimu, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų per metus. Ypač pažeidžiami „Audi“ ir „Porsche“, nes šie prekių ženklai neturi gamyklų JAV ir labiau priklauso nuo importo.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Kol kas mažai tikėtina, kad stebėtojų taryba priims galutinį sprendimą iš karto, tačiau posėdis gali tapti ilgų derybų startu. Vokietijos žiniasklaida mini scenarijų, pagal kurį būtų svarstoma uždaryti arba iš esmės perorganizuoti kelias gamyklas, tarp jų Hanoverio, Emdeno ir Zvikau objektus, taip pat „Audi“ gamyklą Nekarsulme.

    Alternatyva visiškam uždarymui galėtų būti gamybos perkėlimas ir naujų modelių priskyrimo stabdymas atskiroms gamykloms, taip palaipsniui mažinant apimtis. Taip pat aptariama galimybė dalį menkiau apkrautų objektų pritaikyti kitai pramonei, įskaitant gynybos sektoriaus gamybos plėtrą, jei atsirastų partnerių ir politinis palaikymas.

    Be gamyklų klausimo, vadovybė vertina ir koncerno struktūros supaprastinimą. Tarp galimų variantų minimas pagrindinio „Volkswagen“ prekės ženklo ir komponentų verslo atskyrimas ar pertvarkymas, kad būtų mažiau dubliavimosi ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Kodėl sprendimus bus sunku prastumti?

    „Volkswagen“ valdymo modelis reiškia, kad darbuotojų atstovai stebėtojų taryboje turi didelę įtaką, todėl masiniai atleidimai ir gamyklų uždarymai gali susidurti su stipriu pasipriešinimu. Situaciją komplikuoja ir Žemutinės Saksonijos žemės dalis akcijų struktūroje, suteikianti galimybę blokuoti strategiškai svarbius sprendimus.

    Profesinės sąjungos jau signalizuoja, kad nesutiks su scenarijais, kurie reikštų staigų pramonės darbo vietų naikinimą.

    „Jei tokie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Koncerno vadovas Oliveris Blume argumentuoja, kad be griežtesnės kaštų kontrolės ir investicijų disciplinos „Volkswagen“ rizikuoja prarasti konkurencingumą. Jo teigimu, ankstesnis dešimtmečių verslo modelis nebeatitinka rinkos realijų, o efektyvumo kartelę kelia tiek Kinijos gamintojai, tiek naujos gamyklos Europoje.

    Kaip baigsis derybos, priklausys ne tik nuo skaičių lentelėse, bet ir nuo politinių sprendimų dėl pramonės konkurencingumo, prekybos barjerų ir transformacijos į elektromobilumą tempo. Šių derybų rezultatas gali nulemti, kaip atrodys didžiausio Europos automobilių koncerno gamyba ir darbo rinka artimiausią dešimtmetį.

  • Lenkija atgaivina elektromobilumo hubą Jaworžne: EMP su „Foxconn“ žada naują pradžią po Izera

    Kas keičiasi po „Izera“?

    Lenkijos valstybinės įmonės ElectroMobility Poland planas kurti elektromobilumo gamybos centrą Jaworžne įgauna naują kryptį po to, kai ankstesnis projektas su prekės ženklu Izera faktiškai buvo sustabdytas. Strateginiu partneriu paskelbtas Taivano technologijų koncernas „Foxconn“, kuris, pasak EMP vadovų, šįkart turėtų įsitraukti ne vien technologiškai, bet ir finansiškai.

    Anksčiau EMP svarstė bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais, tačiau susitarimai nevirto realia gamyba. Dabar akcentuojama, kad naujo formato partnerystė turėtų padėti greičiau pereiti nuo planų prie įgyvendinimo, nors pati gamyba vis dar numatoma tik dešimtmečio pabaigoje.

    Finansavimas ir terminas iki 2029

    EMP teigia turinti stabilesnį finansinį pagrindą nei ankstesniais metais: dalis lėšų siejama su viešuoju finansavimu per Lenkijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, kuris veikia valstybės vardu. Kartu minima ir papildoma kapitalizacija, o taip pat planuojamas paties strateginio partnerio finansinis indėlis, kurio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Pagal dabar komunikuojamą grafiką pirmieji automobiliai iš Jaworžno gamyklos galėtų išriedėti apie 2029 metais. Tokia data rodo, kad projektas išlieka ilgo horizonto, o rizikos susijusios su rinkos ciklais, reguliavimo pokyčiais ir technologijų kaita iki masinės gamybos starto.

    „Pasirašius galutinę bendros įmonės sutartį ir numatant partnerio finansinį indėlį turėsime investicinių lėšų visam sumanymui“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprian Gronkiewicz.

    Rinka pasikeitė: konkurencija ir kainos spaudimas

    Elektromobilių rinka Europoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: pirkėjai turi gerokai platesnį pasirinkimą, o kainų konkurencija auga ir dėl Kinijos gamintojų ekspansijos. Dėl to EMP argumentas, kad projektas dabar turi šansą, remiasi ne vien nacionalinės pramonės ambicija, bet ir bandymu įsiterpti į didesnę, brandesnę paklausą ateityje.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad sieks konkuruoti kaina, tačiau tai priklausys nuo komponentų savikainos, tiekimo grandinės ir gamybos kaštų Europoje. Įmonė teigia, kad jau dabar skaičiuoja, kokia turi būti galutinė automobilio kaina, ir nuo jos „leidžiasi“ iki komponentų bei gamybos išlaidų, kad 2029 metais pasiūlymas būtų konkurencingas.

    Ką realiai reikštų gamyba Jaworžne?

    EMP žada, kad didelė dalis tiekimo grandinės būtų lokalizuota Lenkijoje: nuo kėbulo detalių ir suvirinimo iki dažymo medžiagų, interjero komponentų, ratų, stiklų ir plastikų. Toks modelis leistų didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, tačiau elektronikos srityje natūraliai didesnis vaidmuo tektų „Foxconn“.

    Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Foxconn“ turi patirties didelio masto elektronikos gamyboje ir investuoja į naujas sritis, įskaitant automobilių pramonę. EMP tikisi, kad technologijų partnerio kompetencijos padės sukurti platformą, kurią būtų galima ne tik naudoti, bet ir toliau vystyti, taip mažinant atsilikimo riziką nuo sparčiai besikeičiančių rinkos standartų.