CP v2

Tag: Automobilių importas

  • Lenkija keis trumpas registracijos lenteles: skaičių tvarka bus apversta dėl senkančių kombinacijų

    Lenkijoje ruošiami pokyčiai trumpoms automobilių registracijos lentelėms, skirtoms transporto priemonėms, kurių numerio tvirtinimo vieta yra mažesnė nei europinis standartas. Infrastruktūros ministerija siūlo apversti simbolių išdėstymą, kad būtų išspręsta sparčiai senkanti galimų numerių kombinacijų problema.

    Trumpose lentelėse dėl mažesnio simbolių skaičiaus kombinacijų yra gerokai mažiau nei įprastose. Tai ypač jaučiama regionuose, kur registracijų skaičius auga greičiausiai, o trumpų lentelių poreikį didina importuojami automobiliai su amerikietiško dydžio numerių niša.

    Kas keisis lentelėse?

    Pagal planuojamą tvarką, vietoje dabar įprastos sekos, kai pradžioje nurodomas vaivadijos žymuo, o po jo rašomas transporto priemonės identifikatorius, simboliai būtų perstumti. Kairėje atsirastų trijų ženklų transporto priemonės išskirtinis identifikatorius, o vaivadiją žyminti raidė būtų perkeliama į dešinę.

    Ministerijos argumentas paprastas: toks perstatymas leistų išplėsti galimų numerių fondą neilgindamas lentelės. Skaičiuojama, kad sprendimas galėtų sukurti iki 255 000 papildomų kombinacijų, todėl būtų atidėtas poreikis imtis radikalesnių pokyčių.

    Kodėl numerių pritrūksta?

    Problema ryškiausiai matoma Mazovijos regione, kur registracijų mastas ir trumpų lentelių poreikis auga sparčiausiai. Institucijos nurodo, kad būtent čia greičiau senka tam tikri regioniniai žymenys, todėl atsiranda reali rizika, jog esama numeracijos sistema netrukus pasieks ribas.

    Šį spaudimą didina naudotų automobilių importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. 2026 metais per pirmuosius septynis mėnesius Lenkijoje buvo įregistruoti 46 572 naudoti automobiliai iš JAV, tai yra 6,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    2025 metais jų buvo 76 996, o metinis augimas siekė 12,9 proc. JAV jau tapo trečia svarbiausia naudotų automobilių importo kryptimi į Lenkiją, todėl trumpų lentelių klausimas iš nišinės temos virsta sisteminiu.

    Kada pokyčiai gali įsigalioti?

    Pirmasis pokyčių projektas buvo paskelbtas 2026 metų birželį, tačiau procesas sulėtėjo dėl procedūrinių reikalavimų, įskaitant dalies nuostatų derinimą Europos Komisijoje. Siekiant paspartinti įgyvendinimą, su trumpomis lentelėmis susijusios taisyklės buvo atskirtos nuo platesnio reguliavimo paketo.

    Skelbiama, kad naujas reglamentavimas galėtų būti parengtas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Jei jis bus patvirtintas, vairuotojai pokyčius pirmiausia pajustų naujai išduodamose trumpose registracijos lentelėse.

  • Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suteiksiąs Europos Sąjungai laiko iki liepos 4 dienos ratifikuoti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Priešingu atveju, pasak jo, muitai ES prekėms gali būti pakelti iki gerokai aukštesnio lygio.

    Naują terminą D. Trumpas paskelbė po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV prezidentas teigė, kad abi pusės aptarė ir platesnį geopolitinį foną, įskaitant Irano branduolinę programą.

    „Aš sutikau duoti jai laiko iki mūsų šalies 250-ojo gimtadienio, o jei ne, jų tarifai iškart šoktels į daug aukštesnį lygį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši griežtesnė retorika pasigirdo netrukus po to, kai D. Trumpas pažadėjo kelti muitus iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. JAV prezidentas kaltino ES neįgyvendinant anksčiau sutarto sandorio sąlygų ir ragino Bendriją tarifus JAV prekėms sumažinti iki nulio.

    Kol kas nėra aišku, ar galimas muito didinimas būtų taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, ar tik automobilių sektoriui. Rinkoms ir verslui tai svarbu, nes nuo apimties priklausytų poveikis tiekimo grandinėms, kainoms ir investicijų planams abiejose Atlanto pusėse.

    Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES išlieka visiškai įsipareigojusi įgyvendinti susitarimą. Pasak jos, daromas apčiuopiamas progresas, siekiant iki liepos pradžios judėti tarifų mažinimo kryptimi.

    Įtampą prekybos politikoje didina ir teisiniai procesai JAV. JAV prekybos teismas nusprendė, kad naujausi 10 proc. pasauliniai tarifai nebuvo pagrįsti pagal JAV teisę, o anksčiau šiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas yra apribojęs galimybes įvesti dar platesnio masto dviženklio dydžio tarifus.

    ES pusėje derybos juda per institucijų filtrus, nes prekybos sprendimams reikalingas politinis pritarimas ir teisinis suderinimas. Europos Parlamento vyriausiasis prekybos derybininkas Berndas Lange nurodė, kad pažanga yra gera, tačiau iki galutinio susitarimo dar lieka kelias, o kita derybų sesija numatyta gegužės 10 dieną.

    Ši situacija atskleidžia, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl skirtingų procedūrų, vidaus politikos ir teismų sprendimų. Verslui tai reiškia padidėjusią riziką: įmonės priverstos ruoštis keliems scenarijams, nuo tarifų sumažinimo iki staigaus muitų šuolio.