Tag: Autonominiai ginklai

  • Popiežius Leonas XIV skelbia pirmą encikliką apie DI: įspėja dėl karo, melo ir galios

    Popiežius Leonas XIV skelbia pirmą encikliką apie DI: įspėja dėl karo, melo ir galios

    Popiežius Leonas XIV paskelbė pirmą savo pontifikato encikliką „Magnifica Humanitas“, kurią skyrė dirbtiniam intelektui ir jo poveikiui visuomenei. Dokumente akcentuojama, kad DI plėtra nėra vien technologinis klausimas, nes ji paliečia demokratiją, saugumą, darbą ir žmogaus orumą.

    Enciklikoje išskiriamos kelios grėsmės: klaidinančio turinio ir klastočių plitimas, technologijų lenktynės bei galios koncentracija kelių didelių žaidėjų rankose. Pasak popiežiaus, tokia padėtis gali didinti priklausomybę, manipuliacijas ir socialinę atskirtį, ypač ten, kur visuomenės jau ir taip pažeidžiamos.

    „Atėjo laikas rimtai kalbėtis apie dirbtinį intelektą. Tai skubu“, – sakė teologė Anna Rowlands.

    Tekste daug dėmesio skiriama kariniam DI panaudojimui ir autonominių ginklų sistemų keliamai rizikai. Popiežius pabrėžia, kad sprendimų dėl gyvybės ir mirties perdavimas sistemoms, kurios gali veikti itin greitai ir sudėtingai, reikalauja griežčiausių etinių ribojimų ir aiškios žmogaus atsakomybės.

    Kitas ryškus akcentas – dezinformacija ir vadinamieji gilieji klastojimai, kurie vis dažniau naudojami viešajai nuomonei veikti. Enciklikoje pažymima, kad algoritmai, optimizuojantys dėmesį ir įsitraukimą, gali stiprinti visuomenės poliarizaciją, o pasitikėjimas institucijomis ir žiniasklaida tampa vis lengviau ardomas.

    Leonas XIV ragina valstybes stiprinti reguliavimą ir nepriklausomą priežiūrą, kad DI diegimas būtų skaidrus ir atskaitingas. Dokumente akcentuojama, kad technologijų pažanga turi tarnauti žmogui, o ne žmogus tapti sistemos priedėliu, ypač kai sprendimai daro įtaką įsidarbinimui, sveikatai, švietimui ar teisingumui.

    Enciklikos paskelbimo data pasirinkta simboliškai: ji pasirašyta gegužės 15 dieną, minint 135 metų sukaktį nuo popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“, kuri anuomet buvo Bažnyčios atsakas į pramonės revoliucijos socialinius iššūkius. Šiuo gestu siekiama pabrėžti, kad DI era taip pat reikalauja aiškių moralinių orientyrų.

    Pristatymo kontekste nuskambėjo ir technologijų industrijos balsas: renginyje dalyvavo „Anthropic“ bendraįkūrėjas Chrisas Olahas, kalbėjęs apie būtinybę rimtai vertinti naujų sistemų sukeltus padarinius. Tai rodo, kad diskusija apie DI vis dažniau persikelia iš siauro technologų rato į platesnį politinį ir moralinį lauką.

    Stebėtojai pabrėžia, kad „Magnifica Humanitas“ gali tapti vienu svarbiausių vertybinių dokumentų, formuojančių globalią diskusiją apie DI, panašiai kaip ankstesniais metais enciklikos darė įtaką debatams apie socialinį teisingumą ar aplinkosaugą. Kol visame pasaulyje auga investicijos į galingesnius modelius, o darbo rinkoje daugėja nerimo dėl automatizavimo, popiežiaus žinia ragina atsisakyti vien lenktynių logikos ir grįžti prie žmogaus prioriteto.

  • Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Kalba Romoje apie karą

    Popiežius Leonas XIV Romoje pasmerkė augančias investicijas į dirbtinį intelektą ir aukštąsias technologijas karo pramonėje, perspėdamas, kad tai gali įsukti pasaulį į naikinimo spiralę. Kreipdamasis į akademinę bendruomenę jis ragino lygiagrečiai siekti taikos Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.

    Kalba pasakyta La Sapienza universitete, laikomame didžiausiu Europoje. Tai buvo retas įvykis: popiežius šiame universiteto miestelyje lankėsi pirmą kartą nuo 2008 metų, kai Benediktas XVI atsisakė planuotos viešnagės dėl kilusių protestų.

    Gazos studentai ir humanitarinis koridorius

    Vizito metu Leonas XIV susitiko ir su jaunais palestiniečiais, kurie į Italiją atvyko per humanitarinį koridorių iš Gazos Ruožo, kad tęstų studijas. Su jais popiežius trumpai bendravo universiteto koplyčioje ir po kalbos pagrindinėje auditorijoje.

    Italijos valdžia kartu su katalikiškomis organizacijomis nuo 2023 metais prasidėjusio karo Gazos Ruože į šalį yra atgabenusi šimtus palestiniečių studijoms bei gydymui. Tokios programos dažnai derinamos su universitetais ir ligoninėmis, kad atvykusieji galėtų greičiau integruotis.

    Įspėjimas dėl atsakomybės

    Popiežius pabrėžė, kad karinės išlaidos Europoje sparčiai auga, o tai, jo teigimu, vyksta švietimo ir sveikatos apsaugos sąskaita. Jis taip pat kritiškai įvertino tendenciją, kai gynybos užsakymų nauda pirmiausia tenka siauriems interesų ratams, o ne bendrajam gėriui.

    „Tai, kas vyksta Ukrainoje, Gazoje ir Palestinos teritorijose, Libane ir Irane, rodo nežmonišką karo ir naujųjų technologijų ryšio raidą naikinimo spiralėje“, – sakė Leonas XIV.

    Anot pontifiko, DI plėtra ir naudojimas tiek civilinėje, tiek karinėje srityje turi būti griežčiau prižiūrimi, kad technologijos neatleistų žmonių nuo atsakomybės už sprendimus. Jis akcentavo, kad galutinis moralinis ir teisinis pasirinkimų svoris privalo likti žmogui, ypač kai kalbama apie gyvybę ir mirtį.

    Pastaraisiais metais Jungtinės Tautos, Raudonasis Kryžius ir dalis Europos valstybių vis dažniau kelia klausimą dėl vadinamųjų mirtinų autonominių ginklų, kurie galėtų parinkti taikinius ir smogti su minimaliu žmogaus įsikišimu. Kritikai įspėja, kad tokios sistemos didina klaidų, eskalacijos ir atsakomybės išplovimo riziką, o šalininkai teigia, jog jos gali suteikti pranašumą ir sumažinti karių nuostolius.

    Vatikane tikimasi, kad dirbtinio intelekto tema taps viena centrinių popiežiaus darbotvarkėje ir bus plačiau aptarta artimiausiu metu planuojamoje pirmojoje jo enciklikoje. Joje, kaip prognozuojama, gali būti sujungtos technologijų etikos, karo moralės ir socialinio teisingumo temos.