Tag: Autonominiai robotai

  • Londono startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų autonominiams pristatymo robotams su DI

    Londone įsikūręs startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų investicijų ir žada spartinti autonominių pristatymo robotų bei vadinamojo DI vairuotojo kūrimą.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas leis remtis jau veikiančiu mikrocentrų (microhub) tinklu Jungtinėje Karalystėje, kuriame kaupiami duomenys ir organizuojama kasdienė kurjerių logistika.

    „PORT“ akcentuoja, kad robotizuota logistika prasideda ne nuo paties roboto, o nuo infrastruktūros, operacijų ir duomenų sluoksnio, be kurio autonominės sistemos realiomis sąlygomis neįmanomos.

    Šis projektas įdomus tuo, kad duomenys autonominiam vairavimo sprendimui renkami ne atskiroje bandomojoje programoje, o per jau naudojamą e. dviračių parką, kuris kasdien dirba miesto gatvėse.

    Kaip „PORT“ renka duomenis DI

    Bendrovė nurodo, kad dalis jos e. dviračių aprūpinti „NVIDIA“ sprendimais paremtomis kameromis ir lidarais, kurie fiksuoja realias pristatymo situacijas Londono gatvėse.

    Surinkta medžiaga atrenkama taip, kad būtų panaudojama DI vairuotojo mokymui: nuo kasdienių epizodų, tokių kaip borteliai ar dviratininkai, iki retesnių „kraštinių“ atvejų.

    Grįžus į „PORT“ centrus, duomenys automatiškai įkeliami per šviesolaidį, o kiekvienas pristatymas papildo mokymo rinkinius, kurie vėliau turėtų valdyti pačios bendrovės robotus.

    Mikrocentrų tinklas ir plėtra už JK ribų

    Įkurta 2020 metais, „PORT“ kuria vertikaliai integruotą miestų logistikos sistemą: infrastruktūrą, nuosavą DI ir robotiką. Bendrovė teigia turinti 24 mikrocentrus visoje JK ir daugiau nei 50 000 kurjerių tinklą.

    Mikrocentrai įrengiami panaudojant ne iki galo išnaudojamas miesto erdves – pavyzdžiui, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius ar geležinkelio arkų patalpas. Iš viso, įmonės duomenimis, taip įdarbinta 52 000 kv. pėdų ploto.

    „PORT“ pabrėžia, kad tokia centrų vieta yra kritiška autonominei ateičiai: robotus reikia laikyti, pakrauti ir įkrauti netoli pristatymo adresų.

    Įmonė taip pat skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos planuoja atidaryti mikrocentrą Paryžiaus centre – tai būtų pirmasis „PORT“ startas už JK ribų.

    Partnerystė su „Royal Mail“ ir rezultatai

    „PORT“ teigia artimiausiu metu pradedanti naują plėtros etapą – kuriamą robotizuoto pristatymo sistemą ji vysto bendradarbiaudama su „Royal Mail“.

    2025 metų rugsėjį įmonė pristatė priekabas, leidusias e. dviračių kurjeriams teikti siuntų pristatymo paslaugas.

    Iki šiol, bendrovės duomenimis, „PORT“ krovininiais dviračiais pristatyta daugiau nei 300 000 siuntų, o vieno pristatymo emisijos esą yra maždaug 90 proc. mažesnės nei analogiško pristatymo dyzeliniu furgonu.

    Apie investicijų etapą pranešė „EU-Startups“.

  • „NEURA Robotics“ perka ADLATUS: autonominio valymo robotai taps DI ekosistemos „Neuraverse“ dalimi

    „NEURA Robotics“ perka ADLATUS: autonominio valymo robotai taps DI ekosistemos „Neuraverse“ dalimi

    Vokietijos robotikos bendrovė „NEURA Robotics“ plečia savo vadinamosios fizinės DI ekosistemos apimtį ir įsigyja Ulme įsikūrusią ADLATUS Robotics. „NEURA Mobile Robots“ perims 100 proc. ADLATUS akcijų, o sandoris orientuotas į autonominio valymo robotų rinką, kuri sparčiai auga pramonėje, logistikoje, sveikatos priežiūroje ir viešosiose erdvėse.

    Įsigijimas tęsia „NEURA Robotics“ strategiją kurti bendrą infrastruktūrą, ant kurios galėtų veikti skirtingi robotai ir jų programos, o atskirų įrenginių „protas“ taptų lengviau perkeliamas ir plečiamas masteliu. Bendrovė anksčiau pranešė apie portfelio plėtrą, todėl ADLATUS integracija vertinama kaip dar vienas žingsnis stiprinant mobiliosios robotikos kryptį.

    ADLATUS jau ne vienerius metus kuria autonominius valymo ir šlavimo robotus bei turi šimtus veikiančių sistemų rinkoje. Įmonė taip pat yra sukūrusi nuosavą navigacijos programinę įrangą ir sukaupusi praktinių žinių apie realius valymo procesus, įskaitant skirtingas dangas, užterštumo tipus ir darbo organizavimą objektuose.

    „NEURA Robotics“ planuoja ADLATUS sistemoms pridėti papildomų jutiklių ir DI galimybių bei palaipsniui įtraukti jas į „Neuraverse“ platformą. Tikslas yra, kad valymo robotai ne tik kartotų iš anksto nustatytus maršrutus, bet ir geriau „suprastų“ aplinką, atpažintų situacijas bei parinktų tinkamesnę valymo strategiją konkrečiomis sąlygomis.

    „Mes neįsigyjame ADLATUS tam, kad tiesiog pridėtume dar vieną valymo robotą į portfelį. Norime tokioms mašinoms suteikti naujas smegenis“, – sakė „NEURA Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Davidas Regeris.

    Pasak jo, valymas yra didelė pasaulinė darbo rinka, todėl tai laikoma praktišku pavyzdžiu, kur fizinis DI gali turėti apčiuopiamą poveikį. Įmonės teigimu, kai robotas ne tik naviguoja, bet ir interpretuoja tai, ką „mato“ bei „jaučia“, atsiveria kelias naujai autonominių įrenginių kartai.

    „NEURA Mobile Robots“ vadovybė pabrėžia, kad siekiama mobiliąją robotiką plėsti už tradicinio krovinių ir medžiagų transportavimo ribų. ADLATUS sprendimai turėtų papildyti esamą produktų liniją, o ateityje numatoma integracija ir į parko valdymo sprendimus, kad autonominio valymo robotai galėtų būti diegiami kartu su kitais įmonės AMR tipo įrenginiais.

    Abi bendrovės bendradarbiavo strateginėje partnerystėje nuo 2025 metų rugsėjo, o pirmą kartą viešai kartu pasirodė CMS parodoje Berlyne. „NEURA Robotics“ tikisi, kad ADLATUS sustiprins jos kompetencijas valymo srityje, o ADLATUS savo ruožtu pasinaudos grupės gamybos patirtimi, tarptautiniu pardavimų tinklu ir technologine platforma.

  • „NEURA Robotics“ perima „Bosch Rexroth“ ACTIVE Shuttle: kas keisis autonominiame intralogistikos transporte

    „NEURA Robotics“ perima „Bosch Rexroth“ ACTIVE Shuttle: kas keisis autonominiame intralogistikos transporte

    Vokietijos robotikos bendrovė „NEURA Robotics“ paskelbė įsigysianti „Bosch Rexroth“ bepilotę transporto sistemą ACTIVE Shuttle. Sandoris turėtų įsigalioti 2026 metų spalio 1 dieną, o tai reiškia, kad technologija pereis į naują vystymo etapą jau artimiausiais metais.

    ACTIVE Shuttle pramonėje žinomas kaip praktiškai patikrintas sprendimas automatizuotam medžiagų judėjimui: nuo detalių tiekimo surinkimo darbo vietoms iki mažų krovinių laikiklių pervežimo gamyboje ir logistikoje. Tokie autonominiai vežimėliai intralogistikoje dažniausiai diegiami siekiant mažinti rankinį darbą, klaidų riziką ir prastovas.

    Skelbiama, kad „NEURA Mobile Robots“ perims ACTIVE Shuttle techninę ir programinę dalį, taip pat ateityje užtikrins paslaugas esamiems klientams. Tai svarbu įmonėms, kurios autonominius sprendimus diegia ilgam laikotarpiui, nes jų vertė dažnai priklauso nuo nuoseklių atnaujinimų, atsarginių dalių tiekimo ir techninio palaikymo.

    „NEURA Robotics“ planuoja palaipsniui integruoti ACTIVE Shuttle į savo fizinio DI ekosistemą ir plėsti platformą papildomomis DI funkcijomis bei sąsajomis su kitomis grupės technologijomis. Siekis, kad autonominis transportas ne tik judėtų pagal iš anksto apibrėžtas taisykles, bet ir geriau suprastų aplinką, lanksčiau reaguotų į pokyčius bei lengviau derėtų su kitais robotais ir gamyklos sistemomis.

    Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad 2026 metų birželio mėnesį pritraukė iki maždaug 1 300 000 000 eurų C serijos investicijų, skirtų fizinio DI platformos plėtrai spartinti. Tokios apimties finansavimas rodo rinkos spaudimą greičiau perkelti robotiką iš pavienių sprendimų į tarpusavyje suderintas, mastelį lengviau didinančias infrastruktūras.

    „NEURA Robotics“ strategija remiasi idėja sujungti skirtingų tipų robotus, įskaitant mobiliąsias platformas, pramoninius robotus ir humanoidus, per bendrą fizinio DI sluoksnį. Praktikoje tai reiškia bandymą kurti vieningą technologinį pagrindą suvokimui, navigacijai, mokymuisi ir koordinacijai, kad kiekvienam robotui nereikėtų atskirai kurti visos „išminties“ nuo nulio.

    „Mūsų užduotis dabar yra sujungti šias technologijas ir sukurti kažką didesnio. Mūsų tikslas yra atvira ekosistema, kurioje mobilūs robotai, pramoniniai robotai ir humanoidai gali bendradarbiauti remdamiesi bendra infrastruktūra“, – sakė „NEURA Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Davidas Regeris.

    Rinkoje toks sandoris gali būti vertinamas kaip signalas, kad intralogistikos automatizavimas vis labiau juda nuo atskirų transporto priemonių diegimo prie platforminio požiūrio. Įmonėms tai dažniausiai reiškia didesnį dėmesį suderinamumui su gamyklos programine įranga, saugai, kibernetiniam atsparumui ir sklandžiam įvairių tiekėjų įrangos darbui vienoje sistemoje.

  • Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Kinija įdarbino robotinius „gyvatės“: ropoja laidais ir gali kardinaliai pakeisti elektros tinklų priežiūrą

    Ropoja tiesiai aukštos įtampos laidais

    Kinijoje pradedami naudoti autonominiai robotai, primenantys gyvates, skirti ne kovinėms užduotims, o elektros perdavimo ir skirstymo linijų patikroms. Pirmieji bandymai rodo, kad tokios sistemos gali iš esmės pakeisti, kaip stebima kritinė infrastruktūra, ir padėti išvengti gedimų.

    Technologija įdiegta Kunminge, Junanio provincijos sostinėje. Skirtingai nei dronai, kurie jau seniai pasitelkiami tinklų apžiūrai iš oro, šie robotai juda tiesiai laidais, todėl pasiekia atkarpas, kurias žmonėms tikrinti sudėtinga arba pavojinga.

    Kameros, jutikliai ir kliūčių įveikimas

    Robotų konstrukcija yra daugiasluoksnė ir segmentuota, todėl jie gali apvažiuoti izoliatorius, tvirtinimo detales bei kitus elementus ant linijos. Tai ypač svarbu ten, kur reikalinga detali apžiūra iš arti, o ne tik bendras vaizdas iš viršaus.

    Robotiniai įrenginiai aprūpinti kameromis ir jutikliais, kurie vertina infrastruktūros būklę. Jie gali fiksuoti pažeistus laidus, susidėvėjusias detales ir neįprastus temperatūros pokyčius, kurie neretai signalizuoja apie artėjantį gedimą ar perkaitimą.

    Kūrėjų teigimu, robotai jau patikrino daugiau nei 130 kilometrų skirstomųjų linijų. Taip pat skelbiama, kad jų darbo efektyvumas kai kuriais atvejais gali būti iki trijų kartų didesnis nei tradicinių patikrų, kurias atlieka darbuotojai vietoje.

    Kodėl tai gali aplenkti dronus

    Viena ryškiausių sistemos naudų siejama su zonomis, kur dronų skrydžiai ribojami arba draudžiami, pavyzdžiui, netoli oro uostų. Be to, robotai ant laidų gali būti mažiau pažeidžiami elektromagnetinių trikdžių, kurie dažnai apsunkina įprastų dronų darbą prie aukštos įtampos įrangos.

    Dar viena svarbi detalė yra energijos tiekimas: robotai gali naudoti energiją tiesiai iš linijų, kuriomis juda, todėl jiems rečiau reikia sustoti įkrovimui. Praktikoje tai leidžia ilgiau dirbti vienoje atkarpoje ir priartėti prie beveik nuolatinio stebėjimo modelio.

    Technologijų diegimas sutapo su gaokao egzaminų laikotarpiu, kuris Kinijoje laikomas vienu svarbiausių švietimo sistemos įvykių. Šiemet prie egzaminų prisijungė apie 12,9 milijono moksleivių, todėl elektros tiekimo patikimumas mokykloms ir centrams tampa kritiškai svarbus.

    Siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką, tinklų operatoriai vis dažniau remiasi įvairiais autonominiais sprendimais. Be robotinių gyvačių, infrastruktūrą padeda saugoti ir robotiniai šunys, dronai bei pažangios stebėsenos sistemos, kurios leidžia greičiau aptikti anomalijas ir planuoti remontą.

    Tokie projektai atspindi platesnę tendenciją: autonominiai robotai vis dažniau perima pavojingas, brangias ir daug laiko reikalaujančias užduotis, ypač energetikos, transporto ir pramonės srityse. Kuo daugiau patikrų pavyksta atlikti be žmogaus darbo aukštyje ar prie aukštos įtampos įrangos, tuo labiau mažėja nelaimių tikimybė ir neplanuotų išjungimų rizika.