CP v2

Tag: Autonominis vairavimas

  • „Hyundai“ rado, kaip išgyventi elektromobilių sulėtėjimą: gamins dešimtis tūkstančių robotaksių

    „Hyundai“ rado, kaip išgyventi elektromobilių sulėtėjimą: gamins dešimtis tūkstančių robotaksių

    Elektromobilių paklausa JAV pastaruoju metu auga lėčiau, nei dar prieš kelerius metus planavo daugelis gamintojų. Tai siejama ir su atvėsusiu vartotojų entuziazmu, ir su besikeičiančia reguliacine aplinka, kai dalis skatinimo priemonių bei reikalavimų tapo mažiau palankūs spartesnei elektrifikacijai.

    „Hyundai Motor Company“ vadovas José Muñoz teigia, kad bendrovė šiai situacijai pasirinko ne vien stabdymą, o pajėgumų perskirstymą ir naujų pirkėjų paiešką. Pasak jo, vienas didžiausių artimiausių metų augimo šaltinių gali būti robotaksių rinka, kuri elektromobiliams užtikrina didelius užsakymų kiekius.

    Gamyba perjungiama pagal paklausą

    Pasak J. Muñoz, „Hyundai Motor Group“ gamykloje Savanoje, Džordžijos valstijoje, numatyta lanksčiau derinti gamybos apimtis, atsižvelgiant į rinkos realybę. Praktikoje tai reiškia daugiau hibridinių modelių ir mažiau grynųjų elektromobilių, kai pastarųjų paklausa trumpuoju laikotarpiu nepasiekia ankstesnių prognozių.

    Toks modelis leidžia mažinti finansinę riziką ir išvengti situacijų, kai gamintojai priversti nurašyti investicijas ar atidėti projektus. JAV rinkoje tai jau padarė ne viena bendrovė, peržiūrėjusi elektromobilių plėtros planus ir pristabdžiusi kai kurias programas.

    Partnerystė su „Waymo“ ir naujas pajėgumų panaudojimas

    „Hyundai“ jau yra sudariusi susitarimą tiekti automobilius „Waymo“ – vienai didžiausių autonominio pavėžėjimo paslaugų plėtotojų JAV. Bendrovės vadovas teigia, kad robotaksių gamybos kryptis tapo pelninga ir gali vystytis kaip atskiras verslo vienetas.

    „Mes nusprendėme maksimaliai išnaudoti savo turimus aktyvus, o didžiausia galimybė elektromobilių segmente dabar yra robotaksiai“, – sakė José Muñoz.

    Numatoma, kad „Hyundai“ Džordžijos gamykloje „Waymo“ poreikiams bus pagamintos dešimtys tūkstančių „Ioniq 5“ pagrindu sukurtų robotaksių. Pirmieji automobiliai, skirti ne tik bandymams, o realiai eksploatacijai, turėtų būti pristatyti ketvirtąjį metų ketvirtį.

    Kodėl robotaksiai tampa svarbūs visai rinkai

    Robotaksių paslaugos ir autonominio vairavimo technologijos tampa reikšmingu kanalu, padedančiu automobilių gamintojams užpildyti gamybos pajėgumus, kai privatūs pirkėjai sprendimus dėl elektromobilio įsigijimo atideda. Tokie klientai paprastai perka dideliais kiekiais, o tai svarbu ir masto ekonomijai, ir baterijų bei komponentų tiekimo grandinėms.

    „Waymo“ parkas, viešai skelbiama, jau siekia apie 4 000 transporto priemonių 14-oje JAV miestų, todėl didesni gamykliniai pristatymai gali reikšmingai padidinti autonominių elektromobilių skaičių gatvėse. Skirtumas tas, kad dalį kitų modelių „Waymo“ komplektuoja jutikliais ir įranga savo pačios centruose, o „Ioniq 5“ variantas numatytas labiau paruoštas nuo gamyklos konvejerio.

    Ši kryptis sutampa ir su platesne tendencija: autonominio pavėžėjimo operatoriai bei mobilumo platformos ieško patikimų, serijinei gamybai parengtų elektromobilių, kad galėtų sparčiai plėsti parkus. J. Muñoz taip pat užsiminė, kad „Hyundai“ robotaksių ambicijos gali neapsiriboti vien „Waymo“, nes susidomėjimas esą juntamas ir iš kitų potencialių klientų.

  • „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    JAV elektromobilių gamintoja „Lucid“ ir pavežėjimo platforma „Bolt“ paskelbė apie partnerystę, kurios tikslas – per artimiausius metus Europos miestuose pradėti diegti daugiau nei 25 000 elektrinių autonominių taksi. Šios transporto priemonės būtų integruotos į „Bolt“ programėlę, kuria kasdien naudojasi milijonai keleivių.

    Įmonės teigia, kad planuojamas parkas taptų dalimi platesnės „Bolt“ ambicijos iki 2035 metų įvairiose rinkose turėti 100 000 autonominių automobilių. Vis dėlto realus įgyvendinimo tempas priklausys nuo technologinio pasirengimo, miestų infrastruktūros ir reguliavimo sprendimų kiekvienoje šalyje.

    Planuojamas modelis ir technologijos

    Partnerystei numatytas „Lucid“ kuriamas vidutinio dydžio elektrinis krosoveris, skirtas masiškesnei rinkai. Jis turėtų tapti pagrindu robotaksi paslaugai, todėl akcentuojamas ne tik nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimas, bet ir patikimas jutiklių bei programinės įrangos darbas mieste.

    Skelbiama, kad autonominio vairavimo sistemai planuojama taikyti „Nvidia“ „Hyperion“ platformą, apimančią tiek aparatinę, tiek programinę dalį. Tokie sprendimai paprastai kuriami taip, kad būtų galima apdoroti didelius kamerų, radarų ir kitų jutiklių duomenų srautus realiuoju laiku.

    Kas yra ketvirtas autonomijos lygis

    „Lucid“ ir „Bolt“ kalba apie SAE ketvirto lygio autonomiją, kai automobilis gali važiuoti be vairuotojo apibrėžtose zonose ir sąlygose. Skirtumas nuo pažangių pagalbos sistemų yra esminis: ketvirtame lygyje žmogaus įsikišimas nėra būtinas įprastam važiavimui, jei laikomasi veikimo ribų.

    Tai kartu kelia atsakomybės klausimą. Jei avarija ar incidentas įvyksta autonominio režimo metu, didesnė atsakomybės našta paprastai tenka transporto priemonės gamintojui, programinės įrangos tiekėjui ar parko operatoriui, o ne keleiviui.

    Didžiausias barjeras – leidimai ir taisyklės

    Europos rinka robotaksi paslaugoms laikoma sudėtingesne nei kai kurios JAV valstijos dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų ir atsargaus požiūrio į eismą be vairuotojo. Dėl to net ir techniškai paruoštos sistemos dažnai pradedamos nuo pilotinių projektų su saugos operatoriais.

    Įmonės tikina ketinančios glaudžiai dirbti su reguliuotojais ir miestų administracijomis, kad būtų suderintos veikimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia leidimus konkrečioms teritorijoms, reikalavimus nuotoliniam stebėjimui, incidentų valdymo procedūras ir aiškias taisykles, kas atsako už sprendimus kelyje.

    „Autonominis vairavimas Europoje reikalauja, kad duomenys, programinė įranga, automobiliai ir operacijos veiktų kaip viena sistema, pritaikyta Europos keliams ir reguliavimui“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas ir vadovas Markusas Villigas.

    Robotaksi segmentas pastaraisiais metais sparčiai vystosi, tačiau didelio masto plėtrą lemia ne vien technologijos. Kuo daugiau automobilių planuojama išleisti į miestus, tuo svarbesnės tampa saugos įrodymų bazės, draudimo modeliai, infrastruktūra įkrovimui ir aiškus pasitikėjimas, kad sistema veiks stabiliai įvairiomis oro ir eismo sąlygomis.

  • „Tesla“ be vairo ir pedalų į gatves? Reguliuotojai spaudžia dėl „Cybercab“ teisėtumo

    „Tesla“ be vairo ir pedalų į gatves? Reguliuotojai spaudžia dėl „Cybercab“ teisėtumo

    Reguliuotojų klausimai po starto

    „Tesla“ Ostine, Teksase, pradėjo bandymus su „Cybercab“ – specialiai autonominiam pavežėjimui sukurtu automobiliu, kuris neturi vairo ir pedalų. Netrukus po pirmųjų važiavimų JAV Kelių eismo saugos administracija NHTSA pareikalavo detalių paaiškinimų, kaip tokia transporto priemonė gali būti laikoma tinkama viešiesiems keliams.

    NHTSA laiške bendrovei išdėstė konkrečius klausimus apie tai, kaip „Tesla“ pati sertifikavo atitiktį Federaliniams motorinių transporto priemonių saugos standartams. JAV sistema iš esmės leidžia gamintojams patiems deklaruoti atitiktį, tačiau reguliuotojas gali pradėti patikrinimą po fakto, jei kyla abejonių dėl saugos ar teisėtumo.

    Kas kelia daugiausia abejonių?

    Reguliuotojas domisi baziniais „Cybercab“ diegimo duomenimis: kiek tokių automobilių jau eksploatuojama, kokiomis sąlygomis jie važiuoja ir koks deklaruojamas automatizavimo lygis. Tai svarbu vertinant vadinamąją eksploatavimo sritį, kuri apibrėžia, kokiuose keliuose, greičiu, kokiu oru ir kokiomis situacijomis sistema gali veikti.

    Didžiausias dėmesys krypsta į elementarius, tradiciniuose automobiliuose savaime suprantamus sprendimus. NHTSA nori suprasti, kaip „Cybercab“ sprendžia reikalavimus dėl posūkių signalų valdymo, įvairių indikatorių, pavaros režimų rodymo, taip pat dėl galinio vaizdo ir šoninių veidrodėlių, kurie daugelyje standartų vis dar įvardijami kaip būtini.

    Atskiras klausimų blokas skirtas stabdymui. NHTSA primena, kad kai kuriuose saugos standartuose nurodoma, jog darbiniai stabdžiai turi būti aktyvuojami kojiniu valdikliu, o „Cybercab“ pedalų neturi, nes stabdymą atlieka elektronika, valdoma autonominės sistemos ar nuotolinio operatoriaus.

    Teisinė spraga ir galimos pasekmės

    Autonominių transporto priemonių kūrėjai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su tuo pačiu barjeru: taisyklės rašytos automobiliams su žmogumi vairuotoju. Todėl bendrovėms, norinčioms eksploatuoti transporto priemones be vairo ar pedalų, paprastai tenka siekti išimčių, o jos JAV yra ribojamos ir gali priklausyti nuo papildomų saugos įrodymų.

    Ši situacija „Tesla“ gali tapti testu, ar bendrovė iš tiesų rado teisėtą kelią apeiti išimčių procedūrą, ar vis dėlto turės koreguoti projektą, riboti eksploatavimą arba kreiptis dėl specialaus leidimo. NHTSA prašo argumentuotos, detalios pozicijos, kaip „Cybercab“ atitinka galiojančius standartus be jokios išimties.

    Valdžios institucijos JAV pastaraisiais metais pripažįsta, kad autonominių automobilių banga verčia modernizuoti taisykles, ypač kai kalbama apie transporto priemones, kurios nuo pradžių kuriamos be vairavimo vietos. Tačiau kol taisyklės galutinai neatnaujintos, reguliuotojai signalizuoja, kad rinka negalės remtis vien gamintojų pažadais, o kiekvienas sprendimas bus vertinamas pagal realią atitiktį saugos normoms.

  • KU Leuven atžala „IVEX“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip DI gali pagreitinti automobilių saugos testus

    KU Leuven atžala „IVEX“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip DI gali pagreitinti automobilių saugos testus

    5 mln. eurų plėtrai

    Belgijoje, Heverlee mieste įsikūręs „IVEX“, iš KU Leuven universiteto išaugęs „DeepTech“ startuolis, pritraukė 5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos produktų vystymo planui paspartinti ir plėtrai už Europos ribų.

    Pasak įmonės, pagrindinės kryptys bus ryškesnis įsitvirtinimas Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, kur automobilių gamintojai ir bandymų organizacijos didina dėmesį pažangių pagalbos vairuotojui sistemų vertinimui. Kartu „IVEX“ stiprina valdybą, į ją įtraukdama patirties turinčių pramonės ir konsultacijų sektoriaus atstovų.

    Kodėl saugos testai stringa?

    Automobilių saugos bandymai, ypač realiomis sąlygomis, sukuria milžiniškus kamerų, jutiklių ir transporto priemonės telemetrijos duomenų kiekius. Didelė dalis jų analizės iki šiol remiasi rankiniu darbu, kai inžinieriai peržiūri įrašus, sutikrina kelio ženklus ir sąlygas su automobilio duomenimis bei vertina, ar sistema sureagavo teisingai.

    Didėjant ADAS ir autonominio vairavimo funkcijų sudėtingumui, toks procesas tampa sunkiai išplečiamas neauginant inžinierių komandų. Dėl to rinka ieško sprendimų, kurie automatizuotų pasikartojančius veiksmus, bet išlaikytų atsekamumą ir aiškią metodiką.

    Kaip veikia „IVEX“ platforma

    „IVEX“ teigia, kad jos platforma pasitelkia kompiuterinę regą, DI ir debesijos skaičiavimo infrastruktūrą, kad automatizuotų daugiausiai laiko atimančias realių važiavimų testų analizės dalis. Sistema vienu metu gali interpretuoti kelio aplinką, fiksuoti, pavyzdžiui, greičio ribojimus ir kitus ženklus, nuskaityti automobilio rodomą informaciją ir sulyginti skirtingus signalus.

    Bendrovės teigimu, gauta analizė padeda nustatyti, ar automobilis atpažino aktualią kelio informaciją ir ar reagavo taip, kaip numato taikomas saugos protokolas. Įmonė pabrėžia, kad taiko žmogaus įsitraukimo modelį, kai inžinieriai gali peržiūrėti sistemos rezultatą ir priimti galutinį sprendimą.

    „Automobilių saugos testai sukuria milžiniškus duomenų kiekius, tačiau didelė dalis analizės vis dar remiasi pasikartojančiu rankiniu darbu. DI ir griežti matematiniai algoritmai leidžia procesą pagreitinti ir išplėsti, išlaikant inžinierių kontrolę ir rezultatų atsekamumą iki pirminių duomenų“, – sakė „IVEX“ vadovas Mario Torres.

    „IVEX“ skaičiuoja, kad jų sprendimas gali sumažinti laiką, kurį inžinieriai skiria duomenų analizei, daugiau nei 95 proc. Kaip pavyzdį bendrovė pateikia atvejį, kai 400 valandų kelių jutiklių važiavimo duomenų esą buvo apdorota per 8 valandas inžinerinio darbo.

    Įmonė įkurta 2018 metais kaip KU Leuven atžalinė bendrovė ir orientuojasi į transporto priemonių analizę, validaciją, bandymus bei saugos įvertinimą. „IVEX“ nurodo, kad jos platforma naudojama ir oficialiose vertinimo ekosistemose, įskaitant bendradarbiavimą su Euro NCAP.

    Pasak bendrovės, technologija jau pritaikyta realių važiavimų testuose daugiau nei 20 šalių, o sukaupta vairavimo duomenų bazė viršija 100 000 kilometrų. „IVEX“ taip pat teigia turinti šešis patentus ir ISO 27001 sertifikavimą, kuris aktualus dirbant su jautriais duomenimis ir jų apsauga.

  • „Tesla“ pradėjo mokamus „Cybercab“ važiavimus Ostine: be vairo, bet su griežtomis taisyklėmis

    „Tesla“ pradėjo mokamus „Cybercab“ važiavimus Ostine: be vairo, bet su griežtomis taisyklėmis

    „Tesla“ Ostine, Teksase, pradėjo teikti mokamas robotaksi paslaugas su „Cybercab“ – dviem vietomis aprūpintu elektromobiliu, neturinčiu vairo ir pedalų. Šis žingsnis žymi svarbų kompanijos bandymą iš teorinių pažadų pereiti prie realios, keleiviams prieinamos paslaugos.

    Viešas startas įvyko po uždaro pristatymo renginio, į kurį tradicinė žiniasklaida nebuvo kviečiama. Pasak renginyje dalyvavusių asmenų, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas jame nepasirodė, nors būtent jis daugelį metų viešai žadėjo masinį autonominių automobilių proveržį.

    Kol kas „Cybercab“ važiavimai prieinami tik Ostine, o autoparko mastas atrodo ribotas. Teksaso Motorinių transporto priemonių departamento duomenys rodo, kad valstijoje registruotos 45 „Cybercab“ transporto priemonės, kai tuo metu didžiausias JAV robotaksi operatorius „Waymo“ skaičiuoja maždaug 4 000 automobilių ir veikia 14 miestų.

    Kas leidžiama, o kas ne

    „Tesla“ savo taisyklėse numato amžiaus ribojimus: jaunesni nei 13 metų vaikai „Cybercab“ važiuoti negali. 13–17 metų nepilnamečiai gali vykti tik su suaugusiuoju, o robotaksi iškviesti leidžiama tik sau, todėl tėvai negali nuotoliniu būdu užsakyti kelionės vaikui.

    Dokumentacijoje nurodoma, kad automobilyje nėra ISOFIX ar LATCH tvirtinimų vaikiškoms kėdutėms, nors viena kėdutė gali būti montuojama naudojant saugos diržą. Praktikoje tai menkai aktualu dabartinei paslaugai, nes vaikams iki 13 metų kelionės apskritai draudžiamos.

    „80 proc. robotaksi kelionių vyksta su dviem keleiviais, todėl „Cybercab“ turi tik dvi sėdynes“, – sakė „Tesla“ atstovas pristatymo metu.

    Patogumai ir sauga salone

    „Cybercab“ bagažinėje, pasak gamintojo, telpa du dideli lagaminai ir du rankiniai krepšiai, o maksimalus leistinas krovinio svoris siekia 100 kilogramų. Bagažinė ir durys valdomos programėle, o priėjus keleiviui durys gali atsidaryti automatiškai.

    Viduje įrengta į saloną nukreipta kamera ir salono radaras, padedantys tikrinti švarą, pamestus daiktus ir nustatyti keleivių buvimą, kad būtų tinkamai parengtos saugos pagalvės. Numatyta plati saugos pagalvių komplektacija, taip pat yra USB-C jungtys įrenginių įkrovimui.

    Kompanija teigia, kad keleivio nustatymai, pavyzdžiui, temperatūra ir paskyros transliacijos paslaugoms, gali būti pritaikomi automatiškai, o kelionei pasibaigus – ištrinami. Taip pat minima „Grok“ integracija, leidžianti salone užduoti klausimus ir gauti atsakymus naudojant dirbtinis intelektas asistentą.

    Kaip „Cybercab“ mato kelią

    „Cybercab“ autonominiam važiavimui remiasi vien kameromis: iš viso naudojamos aštuonios išorinės kameros, išdėstytos priekyje, gale, statramsčiuose, prie priekinio stiklo ir sparnuose. Ši kryptis atspindi „Tesla“ strategiją atsisakyti papildomų jutiklių, tokių kaip lidarai, ir pasikliauti vaizdo duomenimis bei programine įranga.

    Techninėse specifikacijose nurodoma, kad bazinė versija turi priekyje montuojamą 219 arklio galių elektros variklį ir 48 kilovatvalandžių bateriją. Automobilio masė siekia 1 412 kilogramų, o tai, lyginant su „Tesla“ serijiniais modeliais, yra mažiau ir turėtų prisidėti prie efektyvumo mieste.

    „Tesla“ taip pat pasirinko nestandartinius sprendimus, mažinančius gamybos sudėtingumą: minima, kad kėbulas nėra dažomas įprastu būdu, o spalva įterpiama į medžiagą formavimo metu. Tuo pat metu pabrėžiama, kad „Cybercab“ dar nėra siūlomas įsigyti, todėl dabartinis etapas labiau primena bandomąją paslaugą, kurios apimtis ir taisyklės gali keistis.

    Rinkoje konkurencija auga, o JAV miestai vis aktyviau tampa autonominių pavėžėjimo paslaugų bandymų poligonu. „Tesla“ startas Ostine parodo ambiciją įžengti į šią rinką, tačiau realų proveržį lems ne pristatymo šou, o stabilus saugumas, aiškios taisyklės ir galimybė plėsti autoparką bei geografiją.

  • „Uber“ su „Wayve“ aplenkė „Waymo“: Londone startavo pirmoji JK robotaksi paslauga

    „Uber“ su „Wayve“ aplenkė „Waymo“: Londone startavo pirmoji JK robotaksi paslauga

    Pirmieji robotaksi Londone

    „Uber“ kartu su Jungtinės Karalystės technologijų bendrove „Wayve“ Londone pradėjo teikti pirmąją šalyje viešai prieinamą robotaksi paslaugą. Pirmieji automobiliai – elektriniai „Ford Mustang Mach-E“, kuriuos galima išsikviesti per „Uber“ programėlę.

    Paslauga veikia didžiojoje sostinės dalyje, tačiau kelionės į oro uostus šiuo etapu neįtrauktos. „Uber“ teigimu, paleidimas žymi svarbų žingsnį autonominio mobilumo plėtroje Europoje, kur reguliavimas ir saugumo reikalavimai paprastai griežtesni.

    Kaip veikia iškvietimas

    Norint padidinti tikimybę gauti autonominį automobilį, vartotojai gali programėlės nustatymuose pasirinkti, kad sutinka su autonominėmis transporto priemonėmis. Vis dėlto tai negarantuoja, kad užsakymą priims robotaksi – sistema gali pasiūlyti ir įprastą pavežėjimą.

    Jeigu programėlė pasiūlo autonominį „Wayve“ automobilį, keleivis gali sutikti arba pasirinkti standartinį važiavimą dar iki automobiliui atvykstant. Atvykus transporto priemonei, durys atrakinamos ir kelionė pradedama telefonu – kaip ir kitose moderniose dalijimosi paslaugose.

    Saugumas ir technologija

    Nors paslauga pristatoma kaip robotaksi, pradiniame etape automobiliuose numatyti licencijuoti vairuotojai, kurie sėdi prie vairo ir veikia kaip saugos prižiūrėtojai. Toks modelis dažnas ankstyvuose autonominio važiavimo diegimo etapuose, kol surenkama daugiau duomenų ir įvertinama reali rizika mieste.

    „Wayve“ akcentuoja, kad jų sprendimas orientuotas į mokymąsi realiomis važiavimo sąlygomis ir gali veikti be iš anksto parengtų didelės raiškos žemėlapių. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sistema projektuota taip, kad būtų lengviau pritaikoma skirtingiems automobilių gamintojų jutiklių ir kompiuterinės įrangos deriniams.

    Konkurencija: kas skuba į Europą

    Robotaksi rinka šiuo metu tampa viena svarbiausių kovos laukų tarp pavežėjimo ir autonominio vairavimo kūrėjų. „Uber“ pastaraisiais metais investavo ir bendradarbiavo su skirtingais partneriais, siekdamas išlikti svarbiu žaidėju net ir tada, kai tradicinį vairuotojo vaidmenį pamažu keičia automatizuotos sistemos.

    Tuo pat metu „Waymo“ yra pranešusi apie planus pradėti savo paslaugą Londone iki metų pabaigos, tad sostinė gali tapti viena ryškiausių Europos autonominio transporto bandymų aikštelių. Tolimesnė plėtra priklausys nuo reguliuotojų sprendimų, saugumo rodiklių ir to, kaip greitai tokias keliones priims keleiviai.

    Londone šių elektrinių automobilių eksploatavimą organizuoja „Uber“ su vietos parko operatoriumi „Otto Car“, o „Wayve“ prižiūri autonominio vairavimo sistemą. Bendrovės teigia, kad pradžioje automobilių skaičius bus nedidelis, tačiau parkas bus didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į paklausą ir pasirengimą.

  • „Toyota“ ruošia Tesla FSD konkurentą: startas 2028-aisiais, bet su viena esmine sąlyga

    „Toyota“ ruošia Tesla FSD konkurentą: startas 2028-aisiais, bet su viena esmine sąlyga

    „Toyota“ taikosi į pažangesnį vairavimo asistentą

    „Toyota“ planuoja nuo 2028 metų pradėti diegti naujos kartos pažangios vairuotojo pagalbos sistemą, kuri savo idėja primins „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) – prižiūrimą važiavimą nuo taško iki taško. Tačiau gamintojas pabrėžia, kad techninis kelias bus kitoks, o saugumo ribojimų bus daugiau.

    Šiuo metu daugelyje „Toyota“ modelių siūlomos funkcijos, tokios kaip adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, eismo juostos centravimas, pagalba persirikiuojant ir automatinis parkavimas. Skelbiama, kad naujasis sprendimas turėtų būti gerokai pažangesnis tiek greitkeliuose, tiek mieste.

    Ką reiškia L2++ ir kodėl tai svarbu?

    Japonijos žiniasklaidoje sistema apibūdinama kaip L2++ – tai nėra oficiali tarptautinė klasifikacija, o rinkodaros terminas. SAE (Automotive Engineers) apibrėžimuose 2 lygis reiškia, kad automobilis gali vienu metu valdyti greitį ir vairą, bet vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią ir bet kada perimti kontrolę.

    3 lygis jau leidžia tam tikromis sąlygomis nukreipti dėmesį nuo kelio, tačiau sistema pati aiškiai paprašo perimti vairavimą, kai to prireikia. Praktikoje dauguma L2+ ar L2++ sprendimų reklamuojami kaip patogesni, bet teisiškai vairuotojas vis tiek lieka atsakingas už situacijos valdymą.

    Esminis skirtumas nuo „Tesla“: papildomi saugikliai

    Didžiausias skirtumas – „Toyota“ ketina naudoti vadinamąsias apsaugines ribas, kurios stebėtų DI veikimą ir užkirstų kelią netikėtiems manevrams pagal iš anksto žmogaus nustatytas taisykles. Tokia architektūra reiškia, kad sprendimų priėmimas nebūtų visiškai paliekamas vienam DI modeliui.

    „Techniniu požiūriu kursime 4 lygio technologiją, tačiau komerciškai ją siūlysime kaip L2++“, – sakė „Toyota“ programinės įrangos kūrimo centro vadovas Akihiro Sarada.

    Šis pareiškimas signalizuoja atsargesnę strategiją: net jei vidiniai pajėgumai būtų artimi aukštesniam autonomiškumui, vartotojams sistema būtų pateikiama taip, kad vairuotojas liktų prie vairo ir prisiimtų atsakomybę. „Toyota“ taip pat teigia, kad toks požiūris gali reikšmingai prisidėti prie saugumo, nors konkrečios metodikos ir bandymų duomenys viešai dar neatskleisti.

    Pagal minimą planą naujoji sistema pirmiausia turėtų pasirodyti 2028 metų modeliuose, o iki 2030 metų būti išplečiama į platesnę modelių gamą. Kol kas neaišku, kurios rinkos ją gaus pirmos, tačiau tikėtina, kad prioritetu taps didžiosios rinkos, kuriose aktyviai konkuruojama dėl pažangių vairavimo asistentų.

    Kontekstui svarbu tai, kad vis daugiau gamintojų kuria prižiūrimo važiavimo mieste funkcijas, tačiau kartu griežtėja ir reguliuotojų dėmesys sistemų pavadinimams, vairuotojo įsitraukimui bei atsakomybės riboms. Todėl „Toyota“ pasirinktas modelis su papildomais saugikliais gali tapti bandymu suderinti technologinį progresą, aiškesnį paaiškinamumą ir rizikų valdymą.

    Tuo pat metu Japonija jau yra įteisinusi 4 lygio autonomines transporto priemones apibrėžtose teritorijose, o šalies tikslai iki 2030 metų siejami su tūkstančiais autonominių taksi, autobusų ir kitų komercinių priemonių. Tai rodo, kad rinkoje lygiagrečiai vystomos dvi kryptys: plataus vartojimo L2–L3 sprendimai ir riboto veikimo, bet pilnai autonominiai 4 lygio projektai.

  • „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ Austine užregistravo 45 „Cybercab“: ką tai reiškia robotaksi startui Teksase

    „Tesla“ artėjant oficialiam „Cybercab“ pristatymo renginiui į savo robotaksi parką Teksase įtraukė naują techniką: valstijos registruose atsirado 45 „Cybercab“ transporto priemonės. Pastarosiomis dienomis šie automobiliai vis dažniau pastebimi Ostino gatvėse, kur vyksta intensyvūs bandymai realiomis eismo sąlygomis.

    Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti keli „Cybercab“ vienu metu važiuojantys per judrias sankryžas ir sustojantys paėmimo bei išlaipinimo vietose. Nors įrašai rodo, kad dalyje automobilių yra vairuotojai ir vairas, tai nebūtinai reiškia pilnai autonominį režimą, nes bandomuoju laikotarpiu dažnai naudojama saugos priežiūra.

    Kas žinoma apie „Cybercab“

    „Cybercab“ yra dvivietis, specialiai pavėžėjimo paslaugai kuriamas modelis, kurį „Tesla“ sieja su platesne autonominio vairavimo strategija. Bendrovė viešai yra kalbėjusi, kad toks automobilis turėtų tapti mastelį pasiekiančio robotaksi tinklo pagrindu, tačiau iki šiol svarbiausias klausimas išlieka praktinis: kaip greitai ir kokiu mastu paslauga bus išplėsta už ribotų bandomųjų teritorijų.

    Autonominio pavėžėjimo rinkoje konkurencija auga, o reguliavimo reikalavimai įvairiose JAV valstijose skiriasi. Dėl to „Tesla“ strategija Teksase laikoma reikšminga: valstija laikoma palankesne bandymams, tačiau net ir čia saugumo, atsakomybės bei eksploatavimo taisyklės gali lemti, kaip greitai robotaksi taps masine paslauga.

    Kodėl registracijos skaičius svarbus

    45 „Cybercab“ registracija rodo pasiruošimą didesnio masto bandymams ir galimam demonstraciniam startui. Iki šiol viešai aptariamuose registruose robotaksi veiklai dažniau figūravo „Model Y“, todėl „Cybercab“ atsiradimas kaip atskira parko dalis signalizuoja aiškesnį perėjimą nuo bandomųjų važiavimų prie struktūruoto parko formavimo.

    Vis dėlto vien registracija dar nereiškia, kad automobiliai nedelsiant pradės vežti mokančius keleivius. Praktikoje tokie projektai paprastai pereina etapais: nuo maršrutų validavimo, paėmimo taškų testavimo ir programinės įrangos atnaujinimų iki operacinės priežiūros, nuotolinės kontrolės ir incidentų valdymo procedūrų.

    Ko tikėtis po pristatymo

    Jei „Tesla“ laikysis ankstesnių renginių tradicijos, pristatymo metu gali būti surengtos demonstracinės kelionės renginio dalyviams, o tai paaiškintų intensyvius bandymus Ostine prieš pat startą. Tokie važiavimai dažniausiai skirti ne tik rinkodarai, bet ir maršrutų, sustojimų bei keleivių įlaipinimo logistikos patikrai.

    Artimiausiu metu svarbiausi signalai bus praktiniai: ar „Cybercab“ bus diegiamas palaipsniui, kiek teritorijų apims paslauga ir kokio lygio autonomija realiai bus naudojama kasdieniuose važiavimuose. Nuo to priklausys, ar Teksasas taps pavyzdžiu spartesnei plėtrai, ar projektas ilgesnį laiką liks riboto masto bandymų fazėje.

  • „Tesla“ Cybercab startas jau kitą savaitę: ką privalo įrodyti, kad robotaksi taptų realybe

    „Tesla“ Cybercab startas jau kitą savaitę: ką privalo įrodyti, kad robotaksi taptų realybe

    Startas Ostine ir dideli pažadai

    „Tesla“ pranešė, kad kitą savaitę Ostine surengs oficialų dviviečio „Cybercab“ pristatymo renginį. Tai automobilis be vairo, su išskirtinėmis durimis ir salone dominuojančiu centriniu ekranu, kurį bendrovė pozicionuoja kaip robotaksi ateitį.

    Vis dėlto, nepaisant skambių pažadų, rinkai svarbiausia ne dizainas, o tai, ar „Tesla“ autonominio vairavimo sistema iš tiesų pasiruošusi saugiai veikti realiomis miesto sąlygomis. Būtent šioje vietoje kyla daugiausia klausimų dėl technologijos patikimumo ir diegimo tempo.

    Didžiausias išbandymas – programinė įranga

    „Tesla“ strategijos esmė – autonominis vairavimas, paremtas daugiausia kameromis ir DI, o ne jutiklių gausa. Dalis ekspertų ir konkurentų tvirtina, kad saugiam veikimui dideliu mastu paprastai reikia jutiklių pertekliaus, įskaitant lidarą ir radarą.

    Šią diskusiją dar labiau paaštrina „Waymo“ pozicija, viešai pabrėžianti, kad vien kamerų gali nepakakti. Praktikoje tai reiškia, kad „Tesla“ teks įrodyti ne tik, kad sistema veikia demonstraciniuose maršrutuose, bet ir kad ji stabiliai susitvarko su retais, tačiau kritiškais scenarijais.

    „Kadangi tai naujas kėbulas, turime sukaupti „Cybercab“ specifinius važiavimo duomenis, tik tada galėsime daug jų išleisti į kelius“, – sakė Elonas Muskas.

    Šis argumentas paaiškina, kodėl JAV jau pastebėti bandymų automobiliai su laikinai įmontuotais vairais. Kuo daugiau surenkama realių duomenų, tuo greičiau DI modeliai gali būti pritaikomi konkrečiai platformai, tačiau tai kartu signalizuoja, kad masinė plėtra gali užtrukti.

    Įkrovimas, infrastruktūra ir teisiniai ribojimai

    „Tesla“ anksčiau rodė idėją, kad „Cybercab“ bus įkraunamas belaidžiu būdu, o saloną galės aptarnauti automatizuotos valymo priemonės. Pastaruoju metu informacijos apie realią infrastruktūrą, logistiką ir diegimo planą buvo mažiau, o bandymuose matyti ir įprasta įkrovimo jungtis.

    Ne mažiau svarbi ir teisinė pusė: automobilis be vairo, veidrodėlių ar kitų įprastų elementų gali neatitikti dalies transporto saugos reikalavimų. JAV praktikoje tokie projektai kartais remiasi specialiomis išimtimis arba kitais suderinamumo keliais, tačiau kol kas nėra aišku, kokį modelį pasirinks „Tesla“.

    „Cybercab“ pristatymas gali tapti svarbiu etapu, tačiau rinka lauks konkrečių atsakymų: kada realiai bus pradėtos reguliarios kelionės, kokia bus saugos priežiūra ir ar pažadai apie prieinamą kainą virs realybe. Kol kas aišku viena – demonstracija jau čia, o įrodymų kartelė, ypač autonominio vairavimo srityje, bus itin aukšta.

  • „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Waymo“ taikosi į pirmą ES rinką

    „Google“ patronuojančiai bendrovei „Alphabet“ priklausanti autonominio vairavimo įmonė „Waymo“ paskelbė planuojanti viešai paleisti be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą Miunchene 2027 metais. Tai būtų pirmasis „Waymo“ startas Europos Sąjungoje, o bandymai mieste turėtų prasidėti dar artimiausiomis savaitėmis.

    Pirmuoju etapu „Waymo“ automobiliai Miuncheno gatvėse važiuos su vairuotojais, nes bus vykdoma žemėlapių sudarymo ir sistemų pritaikymo konkrečioms eismo sąlygoms fazė. Įmonė pabrėžia, kad tikslas yra sukalibruoti „Waymo Driver“ taip, kad jis patikimai veiktų tankiame didmiesčio sraute.

    Kodėl Miunchenas ir kuo tai svarbu

    „Waymo“ teigimu, Miunchenas pasirinktas dėl stiprios mobilumo ir technologijų ekosistemos bei palankių sąlygų inovacijoms. Bavarijos ekonomikos ministras Hubertas Aiwangeris šį žingsnį pavadino svarbiu lūžiu, o Transporto ministerijos atstovai akcentuoja, kad autonominis vairavimas taps ateities mobilumo pagrindu.

    Vokietija turi vieną aiškiausių teisinių pagrindų Europoje, nes nuo 2021 metais priimto reguliavimo šalis leidžia vairuotojo neturinčius automobilius kasdieniam eismui apibrėžtomis sąlygomis. Vis dėlto „Waymo“ dar turės gauti būtinus leidimus ir derinti veiksmus su Federaline motorinių transporto priemonių tarnyba bei vietos institucijomis.

    Techniniai iššūkiai: triukšmas ir žiema

    Autonominių automobilių bandymai Europoje jau kelia praktinių klausimų. Po „Waymo“ testų Londone dalis gyventojų skundėsi triukšmu, nes žemėlapių sudarymo metu automobiliai gali dažnai manevruoti ir kartoti važiavimus tomis pačiomis gatvėmis, kad surinktų pakankamai duomenų.

    Dar vienas klausimas, kurį kelia Vokietijos žiniasklaida, yra žiemos sąlygos. Sniegas, plikledis ir prastesnis kelio ženklinimo matomumas laikomi vienais sudėtingiausių scenarijų autonominėms sistemoms, todėl kai kuriose JAV vietovėse įmonė vis dar naudoja saugos vairuotojus.

    „Miunchenas yra viena stipriausių pasaulio vietų mobilumo ir technologijų srityje. Tapti šio miesto dalimi yra svarbus žingsnis plečiant mūsų pasaulinį dalyvavimą“, – sakė „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana.

    Konkurencija auga: „Uber“ ir „Volkswagen“ planai

    Robotaksi tema Vokietijoje įgauna pagreitį ir dėl konkurentų veiksmų. Anksčiau skelbta, kad „Uber“ Miunchene planuoja autonominių robotaksi bandymus kartu su Izraelio bendrove „Autobrains“, o pasirinkimą siejo su tankia infrastruktūra, automobilių pramonės artumu ir teisine baze.

    Tuo metu Hamburge autonominiai automobiliai su saugos vairuotojais jau bandomi „Volkswagen“ projekte. Tokie bandymai rodo platesnę tendenciją: Europoje autonominis transportas pereina iš laboratorijų ir uždarų trasų į realias gatves, tačiau viešas paleidimas priklausys nuo saugumo įrodymų, leidimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Waymo“ pabrėžia, kad robotaksi paslauga būtų skirta papildyti viešąjį transportą, dviračius ir ėjimą pėsčiomis, o ne juos pakeisti. Įmonė taip pat teigia sukaupusi didelę patirtį, nes jos paslauga jau atliko daugiau nei 20 milijonų kelionių, o autonominiai automobiliai nuvažiavo daugiau nei 350 milijonų kilometrų.