Tag: Avarijos

  • Didelė šilumos tinklų avarija Varšuvos Mokotove: be šildymo liko 71 pastatas

    Varšuvos Mokotovo rajone ketvirtadienį trūko šilumos tinklų vamzdis, o be šildymo liko 71 pastatas. Incidentas įvyko prie Kazimierzowskos gatvės, kur iš po žemės ėmė veržtis karštas vanduo ir kilo garų debesys.

    Kaip rašo „Super Express“, avarija užfiksuota lapkričio 12 dieną apie 10 valandą, o jos priežastis kol kas nėra žinoma. Dėl įvykio dalis infrastruktūros buvo apsemta, o šalia įgriuvo šaligatvio ir vejos fragmentas.

    Į įvykio vietą atvyko šilumos tiekėjo „Veolia“ darbuotojai ir policija. Dėl remonto darbų Kazimierzowskos gatvės atkarpa nuo Rakowieckos iki Narbutto buvo uždaryta eismui.

    Gyventojams tai reiškia realią riziką naktį praleisti vėstančiuose butuose – avarija įvyko lapkričio viduryje, kai lauke jau vyrauja žema temperatūra. Šilumos tiekimo atstatymas priklauso nuo to, kaip sklandžiai vyks gedimo šalinimas.

    Remonto terminas ir nežinoma avarijos priežastis

    „Veolia“ planuoja baigti avarijos likvidavimo darbus penktadienį, lapkričio 13 dieną, iki 11 valandos. Tai įvardijama kaip preliminarus terminas – darbai gali užtrukti trumpiau, tačiau galimi ir vėlavimai.

    Bendrovės atstovas Pawełas Zbiegniewskis teigė, kad šiuo metu avarijos priežastis dar nėra nustatyta. Gyventojams pažadėta, kad informacija apie situaciją ir planuojamą šilumos grąžinimo laiką bus skelbiama bendrovės interneto svetainėje.

    Šilumos tiekėjas primena, kad Varšuvos šilumos tinklai yra itin dideli – jų ilgis siekia apie 1 900 kilometrų, o šiluma tiekiama tūkstančiams pastatų. Tokiose sistemose net vienas rimtesnis gedimas gali greitai paveikti didelį skaičių vartotojų.

    Avarijos pasekmės: įgriuvęs šaligatvis ir užlieta gatvė

    Avarija sukėlė ne tik šildymo sutrikimus. Karštas vanduo užliejo gatvės dalį, o šaligatvis vietomis įgriuvo, todėl teritorija tapo nesaugi pėstiesiems ir transportui.

    Policija nurodė, kad per incidentą žmonės nenukentėjo. Vis dėlto situacija atrodė grėsmingai, o pagrindiniu rūpesčiu tapo šilumos nebuvimas daugelyje pastatų.

    Jei darbai bus baigti pagal planą, daliai gyventojų teks ištverti šaltą lapkričio naktį be veikiančių radiatorių. Miesto tarnybos ragina laikytis saugumo nurodymų ir vengti aptverto avarijos ruožo.

  • Vos kelios dienos ir 4 avarijos: tame pačiame regione automobiliai rėžiasi į briedžius

    Spalio pabaiga viename Lenkijos regionų keliuose buvo ypač pavojinga: per kelias dienas fiksuotos kelios avarijos, o bendra tendencija aiški – automobiliai susiduria su į kelią netikėtai išbėgančiais briedžiais. Specialistai pabrėžia, kad rudenį rizika šokteli dėl prastesnio matomumo ir gyvūnų migracijos.

    Per kelias dienas – kelios avarijos

    Viena avarija įvyko vakare, kai iš miško staiga į kelią išbėgęs briedis trenkėsi į važiuojantį automobilį. Žmonės rimčiau nenukentėjo, tačiau transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, o situacija dar kartą priminė, kad susidūrimas su stambiu žvėrimi dažnai baigiasi didele žala.

    Kitu atveju susidūrimas įvyko važiuojant miškų apsuptu keliu: vairuotojas briedį pastebėjo per vėlai, automobilis buvo apgadintas, o gyvūnas žuvo. Pareigūnai tokiose situacijose paprastai akcentuoja, kad net ir nedidelis greitis gali sumažinti pasekmių sunkumą.

    Dar vienoje avarijoje vairuotoja pasakojo briedį pamačiusi tik žibintų šviesoje – tokie susidūrimai dažnai įvyksta sutemus, esant rūko ar šlapios kelio dangos sąlygoms. Šiuo atveju taip pat žuvo gyvūnas, o automobilis patyrė didelių pažeidimų.

    Regiono statistikoje minimas ir mirtinas eismo įvykis mėnesio pradžioje, kai po susidūrimo su į važiuojamąją dalį įbėgusiu briedžiu žuvo keleivė. Tokios nelaimės parodo, kad susidūrimas su stambiu kanopiniu neretai prilygsta smūgiui į masyvų objektą.

    Kodėl briedžiai dažniau pasirodo keliuose?

    Gamtininkai ir laukinės faunos tyrėjai pabrėžia, kad rudenį prasideda aktyvesni briedžių judėjimo laikotarpiai: gyvūnai migruoja tarp sezoniškai palankesnių buveinių ir ieško maisto. Papildomą riziką didina trumpėjančios dienos ir prastesnis matomumas, ypač auštant ir temstant.

    Briedžiai yra stambūs, ilgalakščiai gyvūnai, o jų kūno masė ir aukštis lemia pavojingą susidūrimo mechaniką: smūgio metu kūnas gali kliudyti aukščiau automobilio smūgio sugėrimo zonų. Dėl to net moderniose transporto priemonėse išauga sunkių sužalojimų tikimybė.

    Kaip sumažinti riziką?

    Eismo saugumo specialistai primena, kad didžiausia rizika kyla miškais apsuptuose keliuose, ypač ten, kur yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus. Tokiose atkarpose rekomenduojama mažinti greitį, laikyti didesnį atstumą ir būti pasiruošus stabdyti.

    Taip pat patariama atidžiai stebėti kelkraščius ir nepersistengti su tolimosiomis šviesomis, jei priešpriešiais artėja kitas automobilis, nes trumpas apakimas sumažina galimybę laiku pamatyti gyvūną. Jei vienas briedis perbėgo kelią, verta tikėtis, kad netoliese gali būti ir daugiau gyvūnų.

    Susidūrus su laukiniu gyvūnu, svarbu užtikrinti vietos saugumą, iškviesti pagalbą ir nebandyti artintis prie sužeisto žvėries. Net ir sunkiai sužeistas briedis gali būti pavojingas, todėl tokią situaciją turi spręsti atsakingos tarnybos.

  • Tragiška 18-metės Gabrijelos žūtis po avarijos prie Konino sukrėtė mokyklą: vis dar nesuprantame

    Lenkijoje po avarijos prie Konino mirė 18 metų mokinė Gabrijela. Jos mirtis sukrėtė artimuosius ir mokyklos bendruomenę, kuri socialiniuose tinkluose atsisveikino jautriais žodžiais ir užuojauta šeimai.

    Nelaimė įvyko spalio 13 dieną vėlai vakare Lichnovos vietovėje, maždaug už 15 kilometrų nuo Konino. Apie 22.20 valandos tarnybos gavo pranešimą apie dviejų automobilių susidūrimą, o abiem transporto priemonėmis važiavo šeši žmonės.

    Per avariją du asmenys buvo sunkiai sužeisti, tarp jų ir 18-metė Gabrijela. Nors medikai suteikė pagalbą, mergina mirė ligoninėje.

    Vietos policijos pateiktais pirminiais duomenimis, avarija galėjo įvykti vienam vairuotojui nepraleidus kitos transporto priemonės. Dėl tikslių nelaimės priežasčių ir aplinkybių sprendžiama tyrimo metu.

    Atsisveikinimas sukrėtė bendruomenę

    Gabrijela mokėsi viešbučių administravimo technikumo klasėje profesinio rengimo mokykloje Konine. Žinia apie merginos mirtį tapo skaudžiu smūgiu bendraamžiams, mokytojams ir visiems ją pažinojusiems.

    Mokykla, atsisveikindama su mokine, pabrėžė jos geranoriškumą, šviesų būdą ir ambicijas. Įraše akcentuota, kad netektis paliko skausmą, netikėjimą ir tuštumą daugelio širdyse.

    „Vis dar nesugebame suprasti to, kas įvyko“, – rašė mokyklos bendruomenė.

    Atsisveikinime taip pat išreikšta užuojauta tėvams, artimiesiems ir draugams, pabrėžiant solidarumą gedulo metu. Mokykla pažadėjo išsaugoti Gabrijelos atminimą kaip neatsiejamą bendruomenės dalį.

    Kodėl tokios nelaimės kartojasi?

    Specialistai ne kartą pabrėžia, kad sunkioms avarijoms įtaką daro greitis, neatidumas ir eismo taisyklių nepaisymas, ypač tamsiuoju paros metu. Vakarinėmis valandomis riziką didina prastesnis matomumas ir vairuotojų nuovargis, o bet koks sprendimas kelyje tampa kritiškai svarbus.

    Tokių tragedijų akivaizdoje mokyklos ir vietos bendruomenės dažnai telkiasi teikdamos psichologinę pagalbą mokiniams ir artimiesiems. Netektis jauname amžiuje paprastai ypač stipriai paveikia bendraamžius, todėl specialistai ragina nepraleisti emocinės paramos ir, prireikus, kreiptis pagalbos.

  • Spūstys pykdo, bet statistika stebina: „Lietuvos draudimas“ fiksuoja mažiau avarijų

    Ruduo didmiesčių vairuotojus pasitiko kelio darbais ir ilgesnėmis spūstimis, tačiau avaringumo kreivė, panašu, juda priešinga kryptimi. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiausiuose miestuose užfiksuota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Pasak draudiko, sumažėjimas labiausiai matomas Šiauliuose, kur žalų skaičius traukėsi 27 proc., ir Vilniuje, kur fiksuota 18 proc. mažiau atvejų. Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis registruota 1 251 žala, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 1 523.

    Dviženklis kritimas užfiksuotas ir Panevėžyje bei Klaipėdoje, o Kaune pokytis buvo minimalus. Draudimo praktikoje tai dažnai siejama su eismo sąlygų pasikeitimu, kai spūstyse vidutinis greitis sumažėja, o susidūrimų padariniai būna lengvesni.

    Paradoksas: važiuojame lėčiau, nuostoliai mažesni

    „Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės“, – sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

    Eksperto teigimu, draudiko statistikoje matyti ir pasikeitęs eismo įvykių pobūdis. Sudėtingesnių, kelių veiksnių nulemtų avarijų šiemet didmiesčiuose sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje kritimas siekė 36 proc.

    Spūstyse dažnesni techninio pobūdžio susidūrimai, kai vairuotojai nesilaiko atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį ar bando persirikiuoti siekdami įgyti pranašumą sraute. Vis dėlto, pasak draudiko, ir tokių atvejų šiemet fiksuota rečiau, išskyrus Kauną.

    Visoje šalyje žalų taip pat mažiau

    Mažėjimas matomas ne tik didmiesčiuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota apie 4 200 transporto žalų, tai yra beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Anot G. Petriko, vien spūstimis šio pokyčio paaiškinti nepakanka, nes avaringumą veikia daug aplinkybių. Reikšmingas veiksnys galėjo būti ir palankesnės meteorologinės sąlygos, kai didžiąją mėnesio dalį vyravo sausesni orai.

    „Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų“, – sakė jis.

    Ką daryti spūstyse ir darbų zonose

    Artėjant prie kelio darbų atkarpų, svarbiausia greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu. Tai ypač aktualu rudenį, kai eismo organizavimas miestuose dažnai keičiasi dėl remonto darbų.

    Spūstyse rekomenduojama išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti be staigaus stabdymo, ir vengti dažno persirikiavimo. Maršrutą pravartu susiplanuoti dar prieš kelionę, nes įstrigus sraute sprendimų laisvė gerokai sumažėja.

    Susiaurėjus juostoms vairuotojams patariama taikyti užtrauktuko principą ir įsilieti pakaitomis, taip mažinant konflikto situacijas. Taip pat svarbu neblokuoti sankryžų ir nebandyti prarasto laiko kompensuoti greičiu, nes mieste eismą vis tiek riboja šviesoforai ir sankryžos.

    „Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai“, – sakė G. Petrikas.

  • Vėl tragedijos nesaugomuose geležinkelio pervažiavimuose: žuvo vairuotojas, sužeisti žmonės

    Susidūrimai dviejose vietose

    Lenkijoje per vieną savaitgalį užfiksuotos dvi skaudžios avarijos nesaugomuose geležinkelio pervažiavimuose. Vienu atveju lengvasis automobilis susidūrė su tolimojo susisiekimo traukiniu, kitu – su regioniniu šynobusu.

    Pirma nelaimė įvyko Kopydłowo vietovėje (Vielunės apylinkėse), kur automobilis įvažiavo į nesaugomą pervažą prieš pat atvažiuojantį traukinį. Per susidūrimą žuvo 30 metų vyras, o 30 metų moteris patyrė sunkius sužalojimus.

    Kopydłowo: į traukinį važiavo apie 250 keleivių

    Apie avariją pranešė vietos gelbėjimo tarnybų atstovas, nurodęs, kad incidentas įvyko apie 14.20 valandą. Traukinys važiavo maršrutu iš Krokuvos į Poznanę, o jame buvo apie 250 keleivių.

    Automobilyje buvę du žmonės patyrė didžiausius sužalojimus. Vyras buvo ištrauktas iš sumaitoto automobilio, tačiau medikams jo išgelbėti nepavyko, o moteris į ligoninę buvo skraidinta sraigtasparniu.

    Sobolewo: automobilis rėžėsi į šynobusą

    Antra avarija tą pačią dieną įvyko Sobolewo vietovėje prie Balstogės, kur lengvasis automobilis įvažiavo į važiuojantį šynobusą. Du automobiliu važiavę žmonės išgabenti į ligoninę, o traukiniu važiavę keleiviai nenukentėjo.

    Pranešama, kad šynobusas aptarnauja sezoninį maršrutą Balstogė–Waliły Stacja ir savaitgaliais nuo gegužės iki rugsėjo pabaigos kursuoja du kartus per dieną. Aplinkybės aiškinamos policijos ir geležinkelio komisijos.

    Šios nelaimės vėl primena, kad nesaugomos pervažos išlieka viena rizikingiausių geležinkelių infrastruktūros vietų, ypač kai vairuotojai neįvertina traukinio greičio ir stabdymo kelio. Specialistai pabrėžia, kad net ir esant geram matomumui traukinys fiziškai negali sustoti akimirksniu, todėl sprendimas kirsti bėgius paskutinę sekundę dažnai baigiasi tragedija.

  • Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Du automobiliai vienu metu rikiuojasi į vidurinę juostą: kas turi praleisti pagal taisykles?

    Situacija, kai du automobiliai vienu metu iš kraštinių eismo juostų persirikiuoja į vidurinę, keliuose pasitaiko dažnai ir baigiasi ginčais po menkiausio šoninio kontakto. Nors vairuotojai kartais remiasi vadinamąja dešinės rankos taisykle, reali atsakomybė pirmiausia siejama su saugiu persirikiavimu.

    Kelių eismo taisyklėse persirikiavimas laikomas manevru, kuris leidžiamas tik įsitikinus, kad jis nekels pavojaus ir netrukdys kitiems. Paprastai tariant, privaloma įvertinti, ar pasirinkta juosta yra laisva, ir ar į ją tuo pačiu metu nepretenduoja kitas eismo dalyvis.

    Jei vidurine juosta jau važiuoja automobilis, jis turi pirmumą abiejų kraštinių juostų vairuotojų atžvilgiu. Tokiu atveju abu norintys persirikiuoti privalo palaukti ir manevrą atlikti tik tada, kai tai galima padaryti saugiai, nepriverčiant kito vairuotojo staigiai stabdyti ar keisti trajektorijos.

    Sudėtingiausias atvejis yra tada, kai vidurinė juosta laisva, o du automobiliai iš kairės ir dešinės pradeda rikiuotis beveik tuo pačiu metu. Praktinis principas, padedantis greitai susiorientuoti, yra toks: pirmenybę dažniausiai turi transporto priemonė, esanti dešinėje pusėje, todėl iš kairės persirikiuojantis vairuotojas turėtų praleisti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad vairuotojas iš dešinės gali pradėti manevrą nepažiūrėjęs į veidrodėlius ar neįvertinęs aklosios zonos. Pirmenybė neatleidžia nuo pareigos įsitikinti, kad persirikiavimas nesukels pavojaus, o saugiausias sprendimas abiem atvejais yra trumpai palaukti ir aiškiai parodyti ketinimą posūkio signalu.

    Dažna avarijos schema tokiose situacijose yra šoninis kontaktas, kai abu automobiliai jau būna dalinai įvažiavę į vidurinę juostą. Tuomet dažniausiai nukenčia veidrodėliai, sparnai, durys ar buferių kampai, o žymių pobūdis vėliau padeda atkurti, kuris automobilis kirto kito trajektoriją.

    Riziką smarkiai didina per vėlai įjungtas posūkio signalas arba jo nenaudojimas, ypač intensyviame sraute. Kelių policija ir vairavimo instruktoriai nuolat pabrėžia, kad posūkio signalas turi būti įjungiamas iš anksto, o prieš pradedant rikiuotis būtina ne tik pasižiūrėti į veidrodėlius, bet ir patikrinti akląją zoną.

    Greitkeliuose ir automagistralėse net nedidelis šoninis stuktelėjimas gali baigtis automobilio sumėtymu, smūgiu į atitvarus ar antrine avarija. Todėl, net jei atrodo, kad taisyklės jūsų pusėje, saugiausia taktika yra neskubėti, palaikyti atstumą, aiškiai komunikuoti signalais ir manevrą atlikti tik tada, kai nelieka abejonių dėl saugumo.

    Atskira tema yra vadinamasis užtrauktuko principas, taikomas tik tada, kai dėl susiaurėjimo ar kliūties eismas reikšmingai sulėtėja. Tokiais atvejais vairuotojai privalo įleisti automobilius paeiliui, tačiau tai nėra universali taisyklė, automatiškai sprendžianti bet kokį vienalaikį persirikiavimą į vidurinę juostą.

  • DK94 Pyskowicuose susidūrė 5 transporto priemonės: kelias Tarnovskų Gūrų kryptimi uždarytas

    Pyskowicuose, Lenkijoje, šalies kelyje DK94 įvyko masinė avarija, kurioje susidūrė penkios transporto priemonės. Policija skelbia, kad po susidūrimo kelias Tarnovskų Gūrų kryptimi šiuo metu yra nepravažiuojamas.

    Pranešama, kad avarijoje dalyvavo trys lengvieji automobiliai ir du sunkvežimiai. Dėl smūgio ir po avarijos susidariusių kliūčių eismas minėta kryptimi sustabdytas, o vairuotojai nukreipiami apylankomis.

    Uždarytas DK94 ruožas nuo sankryžos su Gliwicka gatve iki sankryžos su keliu DW901, esančios ties Mickiewicza gatve. Vairuotojams patariama planuoti ilgesnį kelionės laiką, nes vietinės gatvės per miesto centrą gali greitai užsikimšti.

    „Apylankos nustatytos vietinėmis gatvėmis per Pyskowicų centrą ir iš Pławniowic pusės. Prašome vairuotojų būti itin atsargiems, vykdyti policijos nurodymus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvų maršrutą“, – pranešė Gliwicų policija.

    Kol kas detalių apie sužeistuosius ar tikslias avarijos priežastis nepateikiama. Pareigūnai primena, kad masinės avarijos dažniausiai įvyksta dėl per mažo atstumo, nepasirinkto saugaus greičio ir prasto matomumo, todėl važiuojant intensyvaus eismo keliuose svarbu išlikti budriems.