Tag: Aviacijos kuras

  • „Ryanair“ ieško, kur mažinti išlaidas: kitąmet degalų sąskaita gali ūgtelėti 2 mlrd. eurų

    „Ryanair“ ieško, kur mažinti išlaidas: kitąmet degalų sąskaita gali ūgtelėti 2 mlrd. eurų

    Viena didžiausių Europos oro linijų „Ryanair“ pranešė peržiūrinti išlaidas, nes tikisi, kad kitais metais jos degalų sąskaita gali padidėti maždaug 2 mlrd. eurų.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės pirmojo pusmečio (nuo 2026 metų balandžio iki rugsėjo) grynasis pelnas siekė 2,15 mlrd. eurų, tačiau buvo 15 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Įmonė nurodo, kad rezultatams smogė išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir kritusios bilietų kainos – tai nusvėrė augusį keleivių skaičių.

    Nors pajamos augo, o keleivių skaičius didėjo, „Ryanair“ pripažįsta, kad vartotojai tampa atsargesni ir linkę bilietus pirkti vėliau, o tai apsunkina planavimą ir prognozes.

    Pelno kritimas – nepaisant augančio srauto

    Per aptariamą laikotarpį „Ryanair“ pajamos augo 3 proc. ir pasiekė 10,08 mlrd. eurų, o keleivių skaičius didėjo 6 proc. – iki 125,8 mln. Vis dėlto vidutinės kainos mažėjo 4 proc.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad veiklos sąnaudos didėjo 10 proc. – iki 7,69 mlrd. eurų. Pelnui įtakos turėjo ir tai, kad neapdraustų reaktyvinių degalų kainos buvo pašokusios iki dvigubai.

    „Ryanair“ aiškina, kad dalį šio kainų šuolio pavyko amortizuoti iš anksto fiksuojant degalų kainas finansiniais instrumentais: einamiesiems finansiniams metams (iki 2027 metų kovo) bendrovė yra apsidraudusi 80 proc. poreikio.

    Tačiau likusiems 20 proc. degalų poreikio teko gerokai brangiau – jų kaina, įmonės teigimu, padvigubėjo.

    Įmonė svarsto algų įšaldymą ir kitus taupymo sprendimus

    Oro bendrovė teigia, kad, remiantis dabartinėmis ateities sandorių kainomis, finansiniais metais, kurie baigsis 2028 metų kovą, degalų sąskaita gali išaugti maždaug 2 mlrd. eurų.

    Generalinis direktorius Michaelas O’Leary pareiškė, kad, jei Artimųjų Rytų konfliktas nebus greitai išspręstas, reaktyvinių degalų kainos gali išlikti aukštos iki pat 2027 metų.

    Jis taip pat perspėjo, kad palankesnėmis sąlygomis sudaryti degalų apsidraudimo sandoriai baigs galioti prieš 2027 metų vasarą – tuomet Europos oro linijos gali susidurti su dar didesnėmis sąnaudomis.

    Pasak „Ryanair“, net jei bilietų kainos kiltų, o konkurentai mažintų skrydžių pasiūlą, šie veiksniai gali nepadengti visų papildomų degalų išlaidų. Todėl bendrovė peržiūri galimas taupymo priemones, įskaitant laikiną atlyginimų įšaldymą, mažesnį įgulos ir keleivių santykį bei didesnį dirbtinio intelekto naudojimą veikloje ir pagalbinėse komandose.

    Akcijų supirkimas ir atsargesnės prognozės

    „Ryanair“ taip pat paskelbė apie 800 mln. eurų vertės akcijų supirkimo programą. Ji turėtų prasidėti 2027 metų vasarį ir trukti apie 10 mėnesių, priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Bendrovė teigia, kad spalio–gruodžio paklausa išlieka stipri, o kainos šiek tiek aukštesnės nei pernai, tačiau vėlyvi pirkimai didina neapibrėžtumą.

    Dėl karo veiksmų, degalų kainų, ekonomikos situacijos ir galimų Europos skrydžių valdymo trikdžių „Ryanair“ tikina, kad dar per anksti pateikti visų metų pelno prognozę.

    Priminta ir tai, kad rugsėjį įmonė mažino žiemos tvarkaraštį, siekdama sumažinti riziką dėl neapdraustų degalų kainų, ir pakoregavo visų metų keleivių tikslą nuo 216 mln. iki 214 mln.

    Pirmadienį ryte Dublino biržoje „Ryanair“ akcijos brango apie 2 proc.

  • ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    Trūkumo fone – naujas scenarijus

    Europos Sąjungoje populiariausias aviacijos kuras yra Jet A-1, tačiau pastaruoju metu rinkoje daugėja signalų apie tiekimo įtampą ir kainų spaudimą. Šiame kontekste Europos aviacijos saugos agentūra EASA svarsto, ar daliai skrydžių būtų galima plačiau taikyti JAV naudojamą Jet A kurą.

    Iki šiol Jet A Europoje beveik nebuvo naudojamas dėl techninių ir eksploatacinių skirtumų, taip pat dėl įprastos infrastruktūros ir procedūrų, pritaikytų Jet A-1. Vis dėlto EASA vertinimu, tinkamai valdant pokytį, saugos rizikos nebūtinai didėtų.

    Kuo skiriasi Jet A ir Jet A-1

    Jet A ir Jet A-1 yra panašūs reaktyviniai degalai, tačiau esminis skirtumas susijęs su užšalimo temperatūra. Jet A užšalimo temperatūra yra aukštesnė, todėl ilgų nuotolių skrydžiuose, ypač skrendant dideliame aukštyje ir žemoje temperatūroje, jis gali būti mažiau atsparus ekstremalioms sąlygoms.

    Dėl šios priežasties Europoje istoriškai įsitvirtino Jet A-1 standartas, geriau tinkantis įvairiems maršrutams, įskaitant tolimuosius. Tačiau EASA nurodo, kad dalyje europinių ar tam tikrų regioninių skrydžių Jet A galėtų būti reali alternatyva, jei būtų aiškiai apibrėžtos sąlygos ir ribojimai.

    „Jet A įvedimas Europoje nesukeltų saugos nuogąstavimų, jeigu jo taikymas būtų tinkamai suvaldytas“, – teigiama EASA vertinime.

    Operacinė rizika ir ką turėtų padaryti avialinijos

    Kartu agentūra pabrėžia, kad pokytis neišvengiamai sukurtų operacinę riziką, nes Europos avialinijos, oro uostai ir tiekimo grandinės dešimtmečius dirbo su Jet A-1. Praktikoje tai reikštų papildomus reikalavimus planavimui, degalų logistikai, kokybės kontrolei ir aiškiam skrydžių maršrutų bei sąlygų įvertinimui.

    Norint išvengti klaidų, ypač svarbus būtų vienodas žymėjimas, procedūrų suvienodinimas ir įgulų bei antžeminių tarnybų apmokymas. Be to, priklausomai nuo sprendimų, gali tekti atnaujinti dalį techninių ir dokumentacinių procesų, kad skirtingų degalų naudojimas nekeltų painiavos.

    Įtampą tiekimui didina ir geopolitiniai veiksniai, kurie gali paveikti naftos bei degalų srautus, o kartu ir aviacijos kuro prieinamumą. Tokiose situacijose avialinijos dažniau prašo reguliuotojų lankstumo, kad būtų galima išlaikyti skrydžių tvarkaraščius ir išvengti masinių atšaukimų.

    Jei ES realiai atvertų kelią didesniam Jet A naudojimui, tai galėtų padėti trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti pasiūlą kai kuriuose maršrutuose. Vis dėlto bet koks sprendimas priklausytų nuo to, ar bus užtikrintas suderinamumas su saugos reikalavimais ir ar rinka pajėgs greitai prisitaikyti prie naujo tiekimo modelio.

  • ES nerimauja dėl kuro tiekimo: Komisija pripažįsta, kad realiu laiku nemato Europos atsargų

    Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.

    Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.

    Kur stringa atsargų skaidrumas

    Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.

    DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.

    Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.

    Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė

    Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.

    Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.

    Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka

    Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.

    Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.

    Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.

    „Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.